Kauno miesto kamerinis teatras M. K. Čiurlionio kūrybos gerbėjus kviečia į išskirtinį renginį – kosmologinę operą „S’Anatomia“, kuri gegužės 11 d. bus rodoma net du kartus – 16 ir 18 valandomis. Tai unikalus, patyriminis kūrinys, leidžiantis naujai, netikėtu kampu pažvelgti į Čiurlionio kūrybą – per garsą, vaizdą ir vaizduotę.

„S’Anatomia“ – tai 12-kos dalių garsinė kelionė, kurios pagrindas – droninė muzika. Jos autorius – jaunosios kartos kompozitorius Mantvydas Pranulis, pelnęs pirmąją M. K. Čiurlionio stipendiją būtent šio kūrinio sukūrimui.

Netikėtas žvilgsnis į Čiurlionį – per garsą ir abstrakciją

„Droninė muzika, sakyčiau, yra tokia būties, meditacijos, patyrimo muzika. Tai ne ta muzika, kurios tikslas būti suprastai ir ne ta muzika, kurios tikslas įrodyti kažkokią savo erudiciją, estetinį tobulumą. Tai muzika kuri tave panardina į būsenas, į save. Į tokią savotišką letargiją tarp pasąmonės ir realybės. Aš visada bandau su ja užmigti, arba prigulti pamastyti, pakurti mintyse“, – pasakodamas apie tai, iš kur kilo droninės muzikos sąvoka teigia kūrinio autorius. – „Ši muzika kiek išmuša iš to kame būname savo kasdienybėje, ji turi galią nukelti į alternatyvias vidines erdves ir yra labiau kaip judančių objektų garsinė išraiška , nei to ką moderniame pasaulyje paprastai suvokiame kaip muziką, išraiška.“

„S’Anatomia“ tęsia Kosmos Theatre menines paieškas kuriant originalų lietuvišką vizualinį teatrą. Čia dramaturgiją keičia garso ir vaizdo vienovė, o muzika tampa pagrindiniu „veikėju“. Tai – ne tik spektaklis, bet ir meditacinė garso patirtis, leidžianti žiūrovui pabėgti nuo kasdienybės ir patirti gilų, estetiškai malonų momentą „čia ir dabar“.

„S’Anatomia“ kūrimas truko daugiau nei vienerius metus. Iš pradžių kūrybinė grupė ruošėsi individualiai, o 2021 metų vasaros pabaigoje sukūrė savo kūrybinę stovyklą, kurioje kūrinys pradėjo įgauti aiškesnę formą. „Šioje operoje nėra konkretaus naratyvo, todėl kūrybinio proceso metu viską išskirstydavome etiudais“, – prisimena M. Pranulis. – „Gryninome atskiras dalis, daug ieškojome, diskutavome apie dramaturgiją, veiksmą, simboliką.“

Kosmiška patirtis tiems, kurie siekia pajusti, o ne suprasti

Į Kauno miesto kamerinį teatrą atėjusius žiūrovus pasitiks šviesi, jauki ir intymi erdvė, kurioje žiūrovas ir atlikėjas yra šalia vienas kito. M. Pranulis neslepia, kad erdvė – labai svarbi šio spektaklio dalis. „Ant žemės esančios pagalvėlės, kilimai, iš audeklo sukurtos lubos yra tam tikra kosminio kūno arba metaforinės erdvės, į kurią galima įlįsti, pasislėpti, būti, metafora. Patekęs į šią aplinką žiūrovas tampa spektaklio dalimi ir gali jį stebėti iš labai arti“, – teigia jis.

Opera yra atvira ir užsieniečiams, kadangi kalba joje nevirsta pagrindiniu pasakojimo elementu – universali meno kalba čia išreiškiama per garsą, vaizdą ir pojūčius.

Spektaklis jau įvertintas Lietuvos teatro bendruomenės – 2021 m. kompozitorius Mantvydas Pranulis už patyriminės šiuolaikinės operos „S’Anatomia“ sukūrimą nominuotas Auksiniam scenos kryžiui, o 2022 m. spektaklis apdovanotas Fortūnos diplomu.

Kosmologinė opera „S‘Anatomia“ Kauno miesto kameriniame teatre bus rodoma gegužės 11 dieną, 16 ir 18 valandomis.

Gegužės 6 d., antradienį, 18 val. Ąžuolyno bibliotekos Ąžuolo salėje (Radastų g. 2, 2 a.) vyks edukologės, konferencijos „Tėvai ryšyje“ organizatorės ir mamų grupės „Augančios mes“ moderatorės Renatos Cikanaitės knygos „365 dienos su savimi“ pristatymas.

Kaip kurti tikrus santykius? Kaip nuraminti protą? Kaip rūpintis vaikais nepamirštant savęs? Apie tai knygos autorė R. Cikanaitė kalbėsis su projekto „Pagarbi tėvystė“ autore Dovile Šafranauske.

Knygą sudaro 365 skyriai – tiek, kiek metuose dienų. Kiekvienos dienos mintys kviečia stabtelėti ir atidžiau pažvelgti į mūsų santykius ir darbus, svajones ir nesėkmes. Nesvarbu, kaip skaitysite knygą – iš eilės po tekstą kiekvieną dieną ar atsiversite bet kurį puslapį – pagyvenkite su perskaityta mintimi. Apie tai, kas mums rūpi, autorė kviečia pagalvoti kitaip, nei esame įpratę. Juk mūsų mintys ir įsitikinimai tiesiogiai veikia jausmus ir emocijas, kurių pastūmėti kuriame gyvenimą.

Apie autorę

Renata Cikanaitė baigė prancūzų filologijos studijas Vilniaus universitete ir išvyko į Paryžių, ten dešimt metų dirbo vertimo agentūros vadove. Vėliau persikėlė į Briuselį, čia tapo dviejų vaikų mama ir baigė edukologijos mokslus. 2020 m. su šeima grįžo gyventi į Lietuvą ir šiandien dirbdama gilinasi į tėvystės, santykių ir savęs pažinimo temas. Ji tiki, kad geriausiai mokomės matydami pavyzdį, tad sukūrė ir koordinuoja konferencijų, seminarų bei mokymų tinklą „Tėvai ryšyje“, konsultacijų grupę „Augančios mes“ ir radijo laidą „Tėvystė praktiškai“.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, Kaunas) šiuo metu eksponuojama Jaunųjų čiurlioniečių kūrybos darbų paroda „Iš Karalių pasakos ateinam“, skirta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150 metų jubiliejui paminėti ir iš naujo permąstyti jo kūrybos svarbą Lietuvos bei pasaulio kultūrai.

Parodoje dalyvauja Kauno, Varėnos, Druskininkų ir Panevėžio mokyklų moksleiviai bei Kauno M. K. Čiurlionio draugijos Jaunųjų čiurlioniečių sekcijos „Vilties preliudas“ nariai. Draugijos organizuojamoje parodoje eksponuojami jų sukurti tapybos, keramikos, tekstilės, grafikos ir fotografijos darbai, taip pat – muzikiniai fragmentai, literatūros kūriniai (eilės, esė, miniatiūros, kt.), rašoma VDU pranešime.

Kaip teigia Jaunųjų čiurlioniečių sekcijos vadovė, dailininkė Ona Leonavičiūtė, parodos ir renginio pavadinimas „Iš Karalių pasakos ateinam“ yra neatsitiktinis.

„Tai tarytum ilgalaikiai pašnekesiai su pačiu Čiurlioniu, užgimę jo tėvonijoje – unikalios dvasinės ir materialios kultūros Dainavos krašte. Čiurlioniečiai niekada nekopijavo mūsų genialaus kūrėjo, įsiklausėme į jo žodžius: „Tautiškoji dailė turi būti mūsų dailės pamatas, iš jos turi pakilti savotiškas lietuvių stilius, ji yra mūsų pasididžiavimas, nes tas gražumas, kurį turi savy, yra grynas, savotiškas ir išimtinai lietuviškas“, – paaiškina O. Leonavičiūtė, cituodama 1908 m. M. K. Čiurlionio straipsnį „Antroji lietuvių dailės paroda“.

Apie Jaunuosius čiurlioniečius ir jų kūrybos šaltinį

Pasak organizatorių, šiame minėjimų, renginių gausume Kauno M. K. Čiurlionio draugijos veikla taip pat nuoširdžiai suaktyvėjo. Prieš keletą dešimtmečių prie draugijos susibūrusi jaunųjų kūrėjų, dailės studijų, gimnazijų mokinių ir net VDU, VDA bei KTU studentų grupelė pradėjo organizuoti renginius ir susitikimus su žinomais Kauno miesto menininkais: Rūta Staliliūnaite, Dalia Zubovaite-Palukaitiene, Milda Kulikauskiene, Petru Bingeliu, Egidijumi Stanciku, Roku Zubovu, Robertu Keturakiu ir daugeliu kitų. Ši bendrystė su jaunuosius globojančiais žmonėmis draugijos nariams padėjo artimiau pažinti meno pasaulį, ypač – suvokti M. K. Čiurlionio kūrybos unikalumą.

Renginiai M. K. Čiurlionio muzikos salėje peraugo į plenerus Druskininkuose, Švendubrėje, Zervynose, Žiūruose. „Jei ne Jadvyga Jančiauskienė, Birutė Tamulevičienė ir kitos Švendubrės ir Zervynų senovinių dainų atlikėjos su margais audinių raštais iš pilkų dzūkiškų klėtelių, su tyraširdžių kaimo madonėlių legendomis – nebūtume pažinę genialaus kūrėjo, nesuvoktume ne tik M. K. Čiurlionio paveikslo „Karalių pasaka“ prasmės, bet ir visos jo kūrybos,“ – pasakoja parodos sumanytoja dailininkė Ona Leonavičiūtė.

„Ateitis parodys, ar išsipildys ši Čiurlionio svajonė, bet sekime jo pavyzdžiu – visada išlikti savimi šiame globaliame pasaulyje. Sakoma, kad kiekvienas vaikas yra neprakalbintas genijus, o mūsų mažiausieji dar prideda savo: „O mane jau prakalbino Čiurlionis,“ – tvirtina renginio organizatoriai ir kviečia apsilankyti parodoje.

Paroda veiks iki gegužės 31 d. Parodos lankymo laikas: darbo dienomis 9.00-20.00, šeštadieniais – 9.00-17.30.

Erdvinis parodos tęsinys – Juozo Gruodžio konservatorijoje (J. Gruodžio g. 6, Kaunas).

Gegužės 14 d. vyks kūrybinė popietė „Bičiulystės valanda su Čiurlioniu“, kurios metu bus apdovanoti geriausi iš geriausiųjų jaunųjų kūrėjų darbai.

Praėjusiais metais šalies mokyklose vienu kompiuteriu naudojosi keturi mokiniai, rodo pirmadienį paskelbtas Valstybės kontrolės auditas.

Analizuojant duomenis pagal savivaldybes, šis rodiklis skyrėsi apie tris kartus – vienu kompiuteriu naudojosi nuo dviejų iki šešių mokinių, tačiau buvo ir tokių įstaigų, kur vieną kompiuterį teko dalintis ir daugiau mokinių.

„Skaitmeninė transformacija jau pasiekė šalies mokyklas, tačiau mūsų atliktas auditas rodo, kad dar ne visiems vaikams sudarytos tolygios mokymosi sąlygos: kai kuriose mokyklose trūksta kompiuterių, specialiųjų poreikių turintiems vaikams vis dar nepritaikytos skaitmeninės užduotys“, – pirmadienį išplatintame pranešime cituojamas valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Valstybės kontrolės duomenimis, 29 proc. mokyklų mokymuisi skirtų kompiuterių turėjo mažiau nei buvo didžiausias mokinių, dalyvaujančių elektroniniame pasiekimų patikrinime, skaičius.

„Tokiais atvejais mokyklos kompiuterius skolinasi iš kitų mokyklų arba kita mokykla suteikia patalpas su kompiuteriais. Atrinktų vertinti mokyklų, kurioms pasiekimų patikrinimams trūksta kompiuterių, kasmet mažėja“, – teigiama pranešime.

Audito metu nustatyta, kad informacinėms ir komunikacinėms technologijoms diegti ir naudoti, pavyzdžiui, kompiuterinei įrangai įsigyti, internetui, kompiuterinę įrangą prižiūrinčių specialistų darbo užmokesčiui, nuo 2010 metų kasmet skiriama apie šešis eurus mokiniui metams.

Nuo 2021 metų skaitmeninei ugdymo plėtrai, pavyzdžiui, skaitmeninio mokymo priemonių licencijoms įsigyti, skiriama 10–30 eurų vienam mokiniui metams, atsižvelgiant į tai, kiek gali skirti valstybė.

Audito duomenimis, 93 proc. apklaustų mokytojų 2024–2025 mokslo metais naudojosi skaitmeninėmis mokymo priemonėmis, iš jų apie 65 proc. – Švietimo portale esančiomis skaitmeninėmis mokymo priemonėmis.

Dalis mokytojų naudojosi pačių susirastomis priemonėmis, ne visi žinojo apie Švietimo portalo atnaujinimą, todėl auditoriai rekomendavo periodiškai teikti mokykloms informaciją apie atnaujinimus.

Valstybės kontrolės teigimu, audito rezultatai rodo, kad mokytojams trūksta skaitmeninių mokymo priemonių darbui su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais, pavyzdžiui, turinčiais klausos, regos, kalbos sutrikimų, ypač mokant matematikos ir užsienio kalbų.

Švietimo portale esančiame Užduočių banke specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams pritaikyta 4 proc. arba 287 iš 7,7 tūkst. užduočių.

Pasak Valstybės kontrolės, įgyvendinus jų teiktas rekomendacijas, skaitmeninės technologijos taps labiau prieinamos mokytojams ir mokiniams, bendrasis ugdymas bus labiau personalizuotas, interaktyvus ir įtraukus.

Iki 2028 metų liepos mokyklų, įsivertinusių savo skaitmenizavimo lygį bent kartą per tris metus, dalis pasieks 60 proc., dabar tokių yra 17,5 procento, teigia institucija.

Skandalams netolstant nuo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) Lietuvos vyrų krepšinio programos vadovas Linas Kleiza pareiškė laukiantis federacijos prezidento Mindaugo Balčiūno atsakymų.

Iš pradžių Lietuvos krepšinio federacija (LKF) išplatino pranešimą spaudai apie planus padidinti atributikos pardavimo pajamas, atiduodant visas teises profesionalams.

Kaip tikino LKF organizacija, ji per metus prarado rimtas pajamas, tad prezidentas Mindaugas Balčiūnas patikino, kad pradėjo galvoti apie naują atributikos pardavėją. Tačiau kaip aiškėja, kalbama apie televiziją – bendrovę „Pirk ir imk“, kuri, kaip išsiaiškino 15min žurnalistas Rokas Pakėnas, priklauso Lietuvos rinktinės trenerio asistentui Tomui Pačėsui.

Vėliau Krepsinis.net žurnalistas Jonas Lekšas paskelbė, jog LKF viceprezidentas ir Lietuvos vyrų rinktinės asistentas Tomas Pačėsas per Strateginės komisijos posėdį pasiūlė VšĮ „Krepšinio namams“ paskirti naują direktorių – Vydą Gedvilą.

Dar viena T. Pačėso užgaida supykdė net A. Sabonį – ketina kalbėtis su LKF vadovais

Apie tokius norus jis informavo ir nuo 2021 m. „Krepšinio namų“ direktorės pareigas einančią Gitaną Kazakevičienę. Šis sumanymas suerzino Arvydą Sabonį, kuris rengiasi pokalbiui su federacijos vadovais.

Kylant dideliam pasipiktinimui dėl įvairių interesų konfliktų, 15min tinklalaidėje „PIKENROLAS“ atsakymų reikalauti pradėjo ir Lietuvos vyrų krepšinio programos vadovas L. Kleiza

„Šis klausimas buvo užduotas. Man atsakė: „aš atsakingas už biudžetą, aš jį renku ir geriausiai žinau kaip reikia daryti“. Aš esu už visišką skaidrumą. Rytoj (red. – antradienį) bus konferencija. Visi šie klausimai Mindaugui Balčiūnui, į kuriuos jis turi atsakyti. Aš sutinku, jeigu tai yra nenaudingi dalykai Lietuvos krepšinio federacijai, žmonės už tai turi atsakyti.

Tai nėra mano kompetencija, aš nedalyvauju tuose sprendimuose. Aš atsakingas už vyrų rinktinę, jaunimo programas. Kaip matote ir ten nemažai reikalų yra. Bus puiki proga, jeigu viskas vyks viešai, atsakyti į visus klausimus.

Palaukime galutinių sprendimų. Ar yra ta sutartis pasirašyta, reali žala padaryta? Viską M.Balčiūnas turi paaiškinti. Visos tos intrigos ir kur prasilenkiama su etika, tai už tai turi būti atsakyta“, – 15min tinklalaidėje kalbėjo L. Kleiza.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininke Seimo vadovas Saulius Skvernelis teikia dabar jai vadovaujančią Liną Petronienę.

Jos kandidatūra teikiama pirmadienį registruotu Seimo pirmininko nutarimu.

Į VRK narius „Nemuno aušra“ teikia ekonomistės Editos Karčiauskienės, o Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – politikos mokslus baigusios Agnės Silickienės kandidatūras.

Joms tai būtų pirma kadencija VRK, A. Silickienė pernai vykusiuose Seimo, Europos Parlamento ir prezidento rinkimuose dirbo Šeškinės–Šnipiškių ir Trakų rajono apygardų komisijose.

Liberalų sąjūdis į komisiją siūlo Jolitą Baušytę, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – Olgą Kilkinovą, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – Gitaną Matiekuvienę, Lietuvos socialdemokratų partija – Justą Pankauską. Šiuos keturis VRK narius minėtos politinės jėgos delegavo ir dabar besibaigiančiai jų kadencijai.

Lietuvos prezidento siūlymu į VRK narius teikiami istorikas Giedrius Janauskas ir komunikacijos specialistas Andrius Vaišnys. Kaip rašė BNS, pastarasis ir šiuo metu yra VRK narys, o G. Janauskas komisijoje dirbtų pirmą kartą.

Teisingumo ministro siūlymu VRK nariais teikiami dabar joje dirbantis Maksimas Reznikovas bei buvusi komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, Lietuvos teisininkų draugijos siūlymu – advokatės Birutė Strimaitytė ir Laura Martinaitytė, šiai tai būtų antra kadencija.

Komisijos pirmininko kandidatūrą teikia Seimo pirmininkas, Teisingumo ministras ir Teisininkų draugija į komisiją siūlo po du teisinį išsilavinimą turinčius kandidatus, prezidentas – du universitetinį išsilavinimą turinčius asmenis.

Kaip skelbė BNS, šiuos kandidatus skiria parlamentas slaptu balsavimu.

Dar po vieną kandidatą teikia politinės partijos ar jų koalicijos, per pastaruosius Seimo rinkimus gavusios mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Dėl šių kandidatūrų balsavimas nenumatytas.

Rinkimų kodeksas numato, kad VRK iš naujo sudaroma kaskart po eilinių ar pirmalaikių Seimo rinkimų praėjus ne mažiau kaip 140 ir ne daugiau kaip 200 dienų, tai yra vėliausias terminas – gegužę.

Pirmadienį Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje Kaune paminėta Šv. Florijono, Ugniagesių globėjo diena ir Kauno ugniagesių komandos įkūrimo 210-ies metų sukaktis, praneša Kauno rajono savivaldybė.

Renginys prasidėjo Šv. Mišiomis, po jų vyko naujų ugniagesių priesaikos ceremonija bei iškilmingi apdovanojimai. Taip pat pagerbti žuvę pareigūnai, tylos minute prisimenant jų pasiaukojimą tarnyboje, rašoma savivaldybės pranešime.

„Dėkoju Jums už tai, kad esate pirmieji, kurie skuba suteikti pagalbą žmonėms, kad nestokojate ryžto, drąsos ir bendrystės. Tik bendrai dirbdami, jausdami vienas kito petį, Jūs galite įveikti tuos iškylančius iššūkius ir apsaugoti ne tik mūsų bendruomenės, bet ir savo pačių gyvybes“, – ugniagesių bendruomenę sveikino Kauno rajono savivaldybės vicemeras Antanas Nesteckis.

Ceremonijos metu vicemeras įteikė mero Valerijaus Makūno padėkas trims ugniagesiams už svarų indėlį stiprinant gyventojų saugumą Kauno rajone:

– Evaldui Korsakui – Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgų valdymo skyriaus specialistui, vidaus tarnybos kapitonui.

– Giedriui Venckui – 1-osios komandos vyriausiajam specialistui, vidaus tarnybos kapitonui.

– Artūrui Gurauskui – Garliavos komandos pamainos vadui, vidaus tarnybos vyresniajam leitenantui.

Po nelaimėmis pažymėto motociklų sezono atidarymo Kaune, pirmadienio vakarą Šilainiuose fiksuotas dar vienas eismo įvykis, kuriame susidūrė automobilis ir motociklas.

„Jotvingių g. Link Taubūčių. Iškart už sankryžos su Kuršių g.“, – apie nelaimę „Kas vyksta Kaune“ grupėje 20.25 val. informavo nuotrauka pasidalijusi kaunietė.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Kauno apskr. VPK) budinčios pareigūnės teigimu, pranešimas apie įvykį gautas 20.22 val.

„Jotvingių gatvėje susidūrė motociklas ir lengvasis automobilis „Fiat“, – naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė Kauno policijos atstovė.

Pirminiais duomenimis, nelaimės metu galėjo nukentėti 35-erių motociklo vairuotojas, jis skundėsi nugaros skausmu, tačiau medikų pagalbos neprireikė.

Vietoje dar dirba pareigūnų ekipažas, transporto priemonių vairuotojai pildysis eismo įvykio deklaraciją.

Tiek motociklininkas, tiek „Fiat“ vairuotojas avarijos metu buvo blaivūs.

„Kas vyksta Kaune“ primena, jog motociklininkai sezoną Kaune atidarė šeštadienį, gegužės 3 dieną. Šiais metais jis, deja, baigėsi tragiškomis avarijomis – naktis buvo paženklinta dvejais siaubingais susidūrimais, kurių metu žuvo du jauni motociklininkai.

Tragiškas moto sezono atidarymas Kaune: žuvo du žmonės

Opoziciniai konservatoriai siūlo pasienio fortifikavimą papildyti Vytauto Didžiojo vardu pavadinta gynybos linija, kurią būtų galima įrengti per kelerius metus, o ji atsieitų apie milijardą eurų.

„Šiandien mes siūlome dar vieną idėją, dar vieną kryptį, kaip galėtume fortifikuoti pasienį taip, kad priešui įžengti į mūsų teritoriją būtų be galo sudėtinga, kad jis sutiktų milžiniškas kliūtis, kad mes lėtintume jo ėjimą ir šitas planas papildytų visą mūsų gynybos strategiją“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.

„Mūsų pristatoma Vytauto Didžiojo gynybos linija yra vidiniais resursais paremta linija. Esminis privalumas, kad valstybė gali daug padaryti pati, dar labiau sustiprindama mūsų pasienį. Mūsų siūlymas – šalia visuotinės gynybos, šalia lietuviškos divizijos formavimo stiprinti visą mūsų pasienio fortifikavimą, visą kontrmobilumo strategiją“, – sakė jis.

Konservatorių lyderio teigimu, šios linijos įgyvendinimas galėtų užtrukti iki dviejų metų.

„Kaštų ir naudos prasme efektyvus projektas“, – pristatydamas idėją sakė L. Kasčiūnas.

Diskusijos su žemių savininkais

Lietuvos kariuomenės dimisijos leitenantas, Lietuvos šaulių sąjungos narys Vladas Sakalauskas teigė, kad siūloma gynybos linija susidėtų iš keturių dalių.

„Pirmoji linija – (…) su prieštankiniu grioviu, antroji linija yra būtina tam, kad galima būtų atsitraukti nuo pirmosios linijos. (…) Tai dvi linijos yra stabilios – fortifikuotos teritorinės gynybos linijos, o toliau eina mobilios grupės“, – pristatydamas teigė V. Sakalauskas.

Anot jo, trečioji šio plano gynybos linija yra mobilios šarvuotos grupės, o ketvirtoji – toliašaudė artilerija: haubicos ir oro gynybos sistemos NASAMS.

Pirmoji linija būtų sudaryta iš pasieniečių fizinio barjero, trosais stabilizuotų vadinamųjų „drakono dantų“, prieštankinių minų ir joms apsaugoti skirtų pėstininkų minų, reaguojančių į mažesnį svorį, koncertinos, prieštankinio griovio, čia būtų įrengti dengti apkasai minosvaidininkams.

Antroji linija nuo pirmosios, pasak V. Sakalausko, būtų atskirta po žeme iškastu atsitraukimo tuneliu. Antrojoje zonoje būtų įrengtos dvi linijos koncertinos, minos, valdomi sprogstamieji užtaisai, dengtuose apkasuose kariai leistų dronus, veiktų nuo priešų dronų saugančios priemonės, budėtų minosvaidininkai, būtų įrengtas tunelis keturračiams važiuoti.

Trečioje gynybos linijoje būtų dislokuotos Lietuvos kariuomenėje naudojamos pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“, sąjungininkų vikšrinės šarvuotos pajėgos, radioelektroninės kovos šarvuočiai. Dangų, V. Sakalausko teigimu, saugotų NATO sąjungininkų naikintuvai.

Pirmasis ir antrasis linijos ešelonai užimtų apie kilometro teritoriją. Ketvirtoji linija galėtų būti įrengta 30-40 km atstumu nuo pasienio ruožo.

Šiems tikslams įgyvendinti reikėtų rasti sutarimą su sklypų savininkais.

„Reikėtų didesnio ilgio gynybinio, bet (…) tai yra susiję su žemės paėmimu valstybės reikmėms. (…) Juridiniai klausimai, žemės klausimai yra labai sudėtingi“, – pridūrė V. Sakalauskas.

Norint įgyvendinti suplanuotos gynybinės linijos projektą, anot L. Kasčiūno, reikės skolintis, tačiau kartu „turėtų būti tvarus finansavimo šaltinis, kuris leistų po to tam skolinimuisi neišbrangti ir palaikyti tuos pajėgumus, kurie bus sukurti“.

L. Kasčiūnas anksčiau teigė, kad partijos siūlomi fortifikavimo plano įgyvendinimas nereikalautų didinti gynybos finansavimą, o būtų susietas su metų pradžioje iškeltu tikslu artimiausiu laikotarpiu gynybai skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Elgsimės labai dalykiškai ir išmintingai“

Krašto apsaugos sistema planuoja šias lėšas leisti kariuomenės divizijos išvystymui, įsigijimams ankstinti bei karinei infrastruktūrai plėsti. Vis dėlto, anot L. Kasčiūno, Lietuvos kuriami pajėgumai turėtų būti skirti ne tik manevriniam konfliktui, bet ir siekiui „neįleisti priešo nė vieno centimetro į savo teritoriją“.

Paklaustas, ar palaikys socialdemokratų vadovaujamos Vyriausybės siūlomus mokestinius pakeitimus, kurie padėtų surinkti daugiau lėšų šalies gynybai, L. Kasčiūnas sakė, kad kol kas „niekas negali pasakyti, kurie iš pasiūlymų yra skirti gynybiniams reikalams, kurie ne“.

„Pavyzdys su nekilnojamojo turto mokesčiu, kuriam mes tikrai nepritarsim. Yra didžiulė problema ne tik pati formulė, bet ir tai, kad labai maža dalis (pinigų – BNS) būtų skirta gynybai. (…) Kai matysim, ką jie (socialdemokratai – BNS) atneš, mes elgsimės labai dalykiškai ir išmintingai“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį sakė, kad dėl pasienio fortifikavimo reikalingi sprendimai priimami, daromi įsigijimai.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė anksčiau yra sakiusi, kad išorinės NATO ir Europos Sąjungos sienos fortifikacija turi būti visų regionų valstybių rūpestis, priemonėms bus ieškoma finansavimo galimybių kartu su sąjungininkais. Tuo metu kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras sako pritariantis kontrmobilumo priemonių parkams prie sienos, bet nemano, kad reikia fortifikuoti visą pasienį.

Pirmasis kontrmobilumo priemonių parkas atidarytas rugpjūčio mėnesį. Tuo metu skelbta, kad planuojami 27 parkai civilinėse ir karinėse teritorijose. Jie užpildomi tokiomis inžinerinėmis kontrmobilumo priemonėmis kaip „drakono dantys“, surenkami „ežiai“, „ispaniški arkliai“ ir kelio užtvarai.

Kaip pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija, plečiant esamą šalies karinio kontrmobilumo arsenalą, per ateinančius dešimt metų kontrmobilumo priemonėms ketinama skirti apie 1,1 mlrd. eurų.

Sėkmingai sezoną pradėjęs Kauno „Lituanica“ (4-0) klubas VDU Prezidento Valdo Adamkaus sporto centre vykusiuose susitikimuose rezultatu 10:3 ir 19:5 įveikė Lietuvos beisbolo čempionato naujokus – „Vilties Liūtų“ (0-4) beisbolininkus.

Kaip rašoma Kauno „Lituanica“ pranešime, nors trečiojo kėlinio pradžioje pirmųjų rungtynių rezultatas buvo lygus (2:2), trečiajame puolime 2 taškus pelniusi, o ketvirtajame kėlinyje dar 3 taškus pridėjusi „Lituanica“ pabėgo (7:3), kol galiausiai šventė užtikrintą pergalę rezultatu 10:3.

„Lituanica“ komandos puolime išsiskyrė po du hitus atmušę Rokas Danielius ir Audrius Beliauskas, o po pastarojo atmušimų ekipos draugai pelnė dar 3 taškus. Ant metiko kalnelio užtikrintai tvarkėsi Justinas Račkauskas, leidęs atmušti 8 hitus ir atlikęs 7 strikeoutus.

Antrajame susitikime „Lituanica“ iškart skuodė į priekį ir po dviejų kėlinių jau pirmavo rezultatu 7:2. Ketvirtajame kėlinyje Kauno klubas įjungė dar aukštesnę pavarą – per vieną puolimą pelnė 12 taškų ir taip pergalingai uždarė rungtynes.

Nors leido atmušti 9 hitus, metiko pozicijoje rungtyniavęs Andrius Stravinskas varžovams atseikėjo net 8 strikeoutus ir leido pelnyti 5 taškus. Puolime po 4 taškus pelnė Mantas Černauskas ir A. Beliauskas, o 2 hitus atmušęs Domas Pauliukevičius pasižymėjo pirmuoju šio sezono „homerun“ atmušimu.

Prieš rungtynes vykusioje ceremonijoje 2024 metų Lietuvos beisbolo čempione tapusi „Lituanica“ padėkojo ir simbolinėmis dovanomis pagerbė dabar jau „Vilties Liūtų“ beisbolininkus Martyną Sadzevičių ir Vilių Paikovą, pernai atstovavusius būtent Kauno klubui.

Šeštadienį Mamos dienai paminėti skirtame beisbolo renginyje netrūko ir šou elementų – tradiciniu pirmuoju metimu rungtynes atidarė renginių vedėjas ir tinklalaidžių apie krepšinį autorius Karolis Tiškevičius, Tautinę giesmę atliko šeimyninis duetas – mama Inga Kuncė ir dukra Gabija Kuncė, o rungtynių pranešėjo rolėje šėlo buvęs beisbolininkas Marius Urbanavičius-Bynas.

Kitas Lietuvos čempionato rungtynes „Lituanica“ žais gegužės 17 d., kai Utenoje susitiks su vietos „Titanais“.

Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ šią savaitę planuoja skelbti naują kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, nuomos konkursą.

Tai planuojama padaryti po to, kai balandžio viduryje buvo nutrauktas šios sistemos kūrimo konkursą.

„Šis modelis (nuomos – BNS) leidžia greičiau ir efektyviau įdiegti sistemą, pasitelkiant tarptautinę praktiką. Tokiu būdu siekiama užtikrinti skaidrų, modernų ir aukštus kibernetinio saugumo reikalavimus atitinkantį komercinių kelių naudotojų apmokestinimą“, – teigiama pirmadienį išplatintame „Via Lietuvos“ pranešime.

Pasak bendrovės, pasirinkus nuomos modelį, siekiama pasinaudoti jau sukurtais ir ištobulintais technologiniais sprendimais, kuriuose ištaisytos pradinės klaidos, taip išvengiant rizikų, būdingų naujų sistemų kūrimui.

Anot „Via Lietuvos“, nuoma sudaro prielaidas projektą įgyvendinti greičiau – išvengiant ilgo sistemos kūrimo, pilotavimo ar testavimo laikotarpio, be to, nuomojantis paslaugą, atsisakoma būtinybės pačiai institucijai kaupti specifines kompetencijas ar palaikyti technologinę sistemą viduje – tai tampa paslaugos tiekėjo atsakomybe.

Laikinasis „Via Lietuvos“ vadovas Martynas Gedaminskas sako, kad kurti kelių rinkliavos informacinę sistemą nuo pradžių yra brangu ir rizikinga.

„Rinkoje jau egzistuoja ištobulinti, funkcionuojantys e. tollingo sprendimai, kuriuos galime pritaikyti Lietuvos poreikiams greičiau, saugiau ir efektyviau. Nuoma leidžia įsigyti pažangiausią sprendimą šiandien ir turėti lankstumo jį atnaujinti ateityje“, – teigė M. Gedaminskas.

Pasak „Via Lietuvos“, šiuo metu modernios e. tollingo sistemos veikia tokiose valstybėse, kaip Vokietija, Belgija, Slovakija, Danija, Nyderlandai, Lenkija, Austrija ir kt, o technologiją tiekia dešimtys tiekėjų.

Kaip rašė BNS, sprendimą nutraukti e. tollingo kūrimo konkursą „Via Lietuva“ priėmė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) vasarį galutinai paskelbus, konkursą bendrovė „ProIT“ laimėjo teisėtai, o Klaipėdos apygardos teismui dar pernai gruodį pripažinus neteisėtu „Via Lietuvos“ sprendimą skelbti ankstesnį sistemos nuomos konkursą.

Sistemos diegimo konkursas teismuose buvo įstrigęs daugiau nei dvejus metus.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis yra sakęs, kad e. tollingą galėtų kurti pati „Via Lietuva“, o su šį konkursą laimėjusia, bet dėl teisinių ginčų jo įgyvendinti negalėjusia įmone „ProIT“ – išsiskirti taikiai.

Kaip BNS rašė anksčiau, e. tollingas yra svarbi Susisiekimo ministerijos kuriamo valstybinio Kelių fondo dalis – iš sistemos kasmet tikimasi surinkti iki 200 mln. eurų, kai visas fondas turėtų generuoti apie 400 mln. eurų.

Viliamasi, kad Kelių fondas pradės veikti nuo kitų metų, o e. tollingas pakeis vinjetes.

Dar prieš keletą metų būstas Kauno rajone daugeliui asocijavosi su nuošaliu gyvenimu ir infrastruktūros trūkumu. Tačiau šiandien situacija drastiškai pasikeitusi. Kauno rajono gyvenvietės virto vienomis patraukliausių vietų Lietuvoje, ypač jaunoms šeimoms. Tarp tokių išsiskiria Jonučių II gyvenvietė, tapęs viena sparčiausiai augančių ir jauniausių gyvenviečių šalyje – prie to reikšmingai prisidėjo NT vystytojo „Formo“ čia kuriamas jaukus daugiabučių namų kvartalas „Namučiai“.

„Turbūt jau nieko nenustebinsime pasakę, kad Kaunas pastaruoju metu sparčiai keičiasi, tačiau ši tendencija akivaizdi ir Kauno rajone – visiškai šalia miesto įsikūrusiose gyvenvietėse, suteikiančiose galimybę derinti gamtos ramybę su miesto ritmu. Augantis gyventojų susidomėjimas tokiomis vietomis ir NT vystytojams atveria naujų perspektyvų“, – sako „Formo“ vadovas Tadas Galminas.

Idealus pasirinkimas šeimoms

Būtent šių perspektyvų atradimas ir realizavimas tapo pagrindiniu „Formo“ tikslu, leidžiančiu ne tik kurti sėkmingus NT projektus, bet ir aktyviai prisidėti prie Kauno rajono transformacijos.

Jonučių II kaime kylantis „Namučių“ kvartalas – puikus tokių pokyčių pavyzdys. Pirmojo etapo metu pastatytuose šešiuose daugiabučiuose įrengta 210 butų, kurie itin paklausūs. Tai rodo, kad gyvenimas Kauno rajone tampa vis paklausesnis, ypač mažėjant Europos centrinio banko bazinių palūkanų normoms ir augant lietuvių norui įsigyti nuosavą būstą.

Vienas kvartalo naujakurių ugniagesiu dirbantis Ričardas pripažįsta, jog svarstydamas įgyti būstą „Namučiuose“ atidžiai vertino ne tik lokaciją, kad patogiai ir greitai galėtų pasiekti tarnybos vietą, bet ir viso objekto statybų kokybę, inžinerinius sprendimus, išorinės apdailą, laiptinių ir vidaus erdvių išplanavimą.

„Mums su žmona Ilona patiko tiek aplinkos vizija, privažiavimas, kiemas ir parkas, tiek vaizdas daugiabučio namo viduje. Čia jaučiuosi saugiai ir patogiai. Supanti gamta mane ramina ir suteikia jėgų po įtemptos pamainos. Kada panorėjęs galiu tiesiog išeiti pasivaikščioti, be šurmulio lauke pakvėpuoti grynu oru, aptarti dieną su žmona“, – dalijasi Ričardas.

Ugniagesys priduria, kad judėjimas ir sportas yra svarbi jo gyvenimo dalis, o „Namučiuose“ tam – visos galimybės.

Su kaimyno žodžiais sutinka aktyvi bendruomenės narė, sporto trenerė Karolina. „Ramus miegas ir galimybė judėti, sportuoti namuose yra sveikos gyvensenos pagrindas. Man malonu, kad Jonučiuose matau vis daugiau aktyviai judančių žmonių, buriasi draugiška sveiką gyvenseną propaguojančių kaimynų bendruomenė. Taip galime motyvuoti ir palaikyti vieni kitus, nesvarbu, ar esi patyręs atletas, ar žmogus, kuris mėgsta tiesiog kasdien lengvai prasimankštinti“, – dėsto Karolina.

Pasak trenerės, gamtos aplinka tik sustiprina efektą, kurį organizmui suteikia judėjimas. „Išeini į kiemą ir girdi, kaip čiulba paukščiai. Matai sprogstančius pumpurus ir žydinčias gėles. Pati gamta čia suteikia energijos ir jėgų!“, – įsitikinusi gyventoja.

O „Namučių“ naujakuriams Lukui ir Paulai patinka ne tik gamta, bet ir tvarka bei švara, kuri matoma aplink. „Mes mėgstame naujus daiktus, tą naujumo kvapą. Mėgaujamės kurdami ir įsirengdami savo namus, žingsnis po žingsnio stebėdami pažangą, derindami detales. Neseniai dalyvavome parko atidaryme, gėrėjomės praktiškais sprendimais, skirtais gyventojų patogumui. Taip pat džiugu matyti ir girdėti, kaip aktyviai apylinkėse plėtojama visa reikalinga infrastuktūra – gatvės, apšvietimas, parduotuvės, vaikų darželiai. Manau, kad pataikėme išsirinkti puikią vietą šiam gyvenimo etapui“, – tvirtina pora.

Kvartalas auga – jau galima rezervuoti naujus butus

Šiuo metu „Namučių“ kvartale įsibėgėjo antrojo etapo statybos, kurias užbaigus bus pasiūlyta dar 234 butų, kuriuos jau galima rezervuoti, o T. Galminas neabejoja, kad ir kvartalo plėtra sulauks tokios pačios sėkmės, kadangi pirkėjai vertina galimybę už prieinamą kainą įsigyti A+ energetinės klasės būstus, rinktis dalinę arba pilną apdailą, erdvias aikšteles su elektromobilių įkrovimo infrastruktūra, jaukius kiemelius ir sutvarkytą aplinką.

Antrojo etapo butų plotas prasideda nuo 37,17 kv. metrų, o kaina – nuo mažiau kaip 79 tūkst. eurų, o tai šį projektą daro ypač patrauklų jaunoms šeimoms, ieškančioms savo pirmojo būsto.

Be to, butus „Namučiuose“ įsigyjančios jaunos šeimos gali pasinaudoti valstybės parama būstui regionuose įsigyti. Vaikų neauginančioms jaunoms šeimoms – 15 proc. būsto paskolos subsidija. Auginančioms 1 vaiką – 20 proc. Auginančioms 2 vaikus – 25 proc. Auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 30 proc.

„Taigi, viską susumavus, 3 ir daugiau vaikų auginančios jaunos šeimos gali sutaupyti net beveik trečdalį būsto įsigijimo kainos. Tai rimta paskata, skatinanti pagalvoti apie būsto pirkimą regione“, – atkreipia dėmesį T. Galminas.

Laimingų žmonių bendruomenė

„Namučių“ vystytojai didžiuojasi ne tik statiniais, bet ir besiformuojančia draugiška kvartalo bendruomene, kurios susibūrimų centru ir traukos vieta tapo užpernai įrengtas parkas. Nors jo administravimas perleistas Kauno rajono savivaldybei, vystytojai toliau prižiūri, kad jame būtų palaikoma tvarka, ir planuoja papildomas investicijas į kitą infrastruktūrą.

Be to, „Formo“ kartu su Kauno rajono savivaldybe rūpinasi viešojo transporto užtikrinimu, gatvių infrastruktūra, kad net ir augant Jonučių gyventojų skaičiui, judėjimas gyvenvietėje ir susisiekimas su Kauno miestu gerėtų, būtų sklandus ir patogus.

„Gyventojai vertina kainos ir kokybės santykį bei infrastruktūros privalumus – sporto ir vaikų žaidimų aikšteles, greitą ir patogų susisiekimą su Kauno centru ir gyvenimo gamtos apsuptyje suteikiamą privatumą“, – pažymi „Formo“ vadovas T. Galminas.

Jis pažymi, kad šiuo metu jau projektuojamas ir trečiasis „Namučių“ etapas, kurio metu papildomai planuojama pastatyti ne tik apie 170 butų, bet ir naują modernų vaikų darželį. Tad Jonučių II gyvenvietė įgaus dar daugiau patrauklumo jaunoms šeimoms.

„Šis projektas tapo ne tik sėkmingu NT vystymo pavyzdžiu, bet ir svarbiu postūmiu visai Jonučių gyvenvietei. Mūsų vizija visuomet apėmė ne tik kokybiškų būstų statybą, bet ir visavertės bendruomenės kūrimą, kur žmonės jaustųsi laimingi ir saugūs. Matydami, kaip sparčiai auga poreikis ir atsiranda naujų šeimų, jaučiame dar didesnę atsakomybę toliau puoselėti šią vietą“, – sako T. Galminas.

Antradienio dieną Lietuvos orus lems šiaurės rytuose susisukęs žemesnio atmosferos slėgio darinys, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Pirmoje dienos pusėje bus daug pragiedrulių, tačiau po pietų šalies šiaurės vakarinius rajonus pasieks lietaus debesys. Vyraus trumpas, daugiausia nedidelis lietus. Vėjas bus gana stiprokas, vakarinių krypčių, 9–14 m/s. Su lietumi gūsiai sustiprės ir Vakarų Lietuvoje vietomis pasieks 15–17 m/s. Šilčiausia bus šalies pietuose, ten termometrai gali parodyti 14–15 laipsnių, o visoje Lietuvoje aukščiausia temperatūra sieks tik 9–13 laipsnių šilumos.

Naktį iš antradienio į trečiadienį vietomis, jau daugiausia Rytų Lietuvoje palis. Vyraus trumpas ir nedidelis lietus. Vėjas jau kiek silpnesnis, šiaurės vakarų krypties, pasieks 6–11 m/s. Žemiausia temperatūra naktį jau bus daugiausia teigiama, 1–6 laipsniai šilumos, tačiau ore vietomis, o dirvos paviršiuje daugelyje rajonų numatomos 0–5 laipsnių šalnos.

Trečiadienio dieną nedidelio trumpo lietaus taip pat sulauks daugiausia rytiniai rajonai. Šiaurės vakarų vėjas kiek sustiprės ir pasieks 8–13 m/s. Diena laukia dar vėsesnė, šils tik iki 7–12 laipsnių.

Antra savaitės pusė didesnių pokyčių neatneš. Vietomis trumpas nedidelis lietus ir vos dviženkles reikšmes pasiekianti oro temperatūra dienos metu. Naktimis daug kur numatomos šalnos.

Parlamentarai antradienį svarstys, ar atšaukti praėjusios kadencijos Seimo priimtą įstatymą, kuriuo buvusiam Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteiktas valstybės vadovo statusas.

Tokią iniciatyvą parengė opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Rimas Jonas Jankūnas.

Pagal jo siūlymą, netekusiu galios būtų pripažintas Aukščiausiosios Tarybos pirmininko teisinio statuso įstatymas.

Parlamentaras tvirtina minėtą įstatymą laikantis prieštaraujančiu Konstitucijai.

„Pirmiausia pažymėtina, kad jokiais teisės aktais neturėtų būti siekiama sukurti ar pakeisti praeities istorinių faktų“, – projekto aiškinamajame rašte tvirtina Seimo narys.

Be to, jo teigimu, Seimas neturi teisės nei aiškinti Laikinojo pagrindinio įstatymo normų turinio, nei nustatyti naujų teisių šio negaliojančio teisės akto pagrindu.

Minėtas įstatymas 1990–1992 metais veikė kaip laikinoji Konstitucija. Referendume priėmus dabartinę Konstituciją, Laikinasis įstatymas nustojo galioti.

Kaip rašė BNS, parlamentas 2022 metų birželio 30 dieną priėmė Aukščiausiosios Tarybos pirmininko teisinio statuso įstatymą, pagal kurį Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, pareigas ėjęs nuo 1990-ųjų kovo 11-osios iki 1992-ųjų lapkričio 25-osios, turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus.

Tuo metu šias pareigas pareigas ėjo V. Landsbergis.

Už šį projektą priėmimo stadijoje balsavo 74 parlamentarai – valdantieji konservatoriai, liberalai, Laisvės frakcijos nariai ir trys opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovai.

Jų teigimu, priėmus tokį įstatymą konstatuojamas istorinis faktas, o dalis opozicijos atstovų jį vadino siekiu perrašyti istoriją.

Premjeras socialdemokratas Gintautas Paluckas anksčiau yra sakęs, jog nėra reikalo svarstyti tokio siūlymo, nes jis kelia susiskaldymą šalyje.

Panašią poziciją buvo išsakęs ir Seimo pirmininkas, demokratų lyderis Saulius Skvernelis.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse balandį kainavo 0,8 proc. (0,59 euro) mažiau nei kovą ir 12,7 proc. (8,22 euro) daugiau nei praėjusių metų balandį, rodo antradienį paskelbta naujausia kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.

2025 metų balandį, palyginti su 2021 metų balandžiu, krepšelis pabrango 31,5 proc. (17,48 euro), skelbia portalas.

Kovą pigiausias krepšelis buvo „Maximoje“ – 60,31 euro (per mėnesį brango 0,68 euro), po to sekė „Lidl“ – 63,99 euro (10,41 euro mažiau), „Barbora“ – 65,94 euro (2,34 euro daugiau), „Norfa“ – 74,08 euro (0,19 euro mažiau), „Rimi“ – 75,56 euro (2,2 euro daugiau), „e-Rimi“ – 76,37 euro (1,68 euro daugiau), „Iki“ – 83,7 euro (1,34 euro daugiau).

Skirtumas tarp pigiausio ir brangiausio krepšelio siekė 24,32 euro arba 40,3 procento.

Populiarių ir gerai žinomų pricer.lt produktų vidutinio krepšelio kainų 2025 balandžio mėnesio analizė rodo, kad per mėnesį kainos sumažėjo 0,3 proc., bet buvo 9,5 proc. didesnė nei prieš metus.

Iš pricer.lt stebimų 52 prekių kainų brango 41 prekė, pigo 9, o dvi kainos nekito. Labiausiai brangusios prekės – malta skrudinta kava, juodasis šokoladas, obuoliai, jogurtas, saulėgrąžų aliejus, sviestas, juoda duona, vištų kiaušiniai, pomidorai.

Dėl neteisėtai panaudotų degalų kortelių Kauno rajono bendrovė patyrė 87,2 tūkst. eurų nuostolį, pranešė policija.

Policijos departamento duomenimis, pirmadienį apie 15.50 val. Kauno rajono policijos komisariate buvo gautas bendrovės pranešimas, kad laikotarpyje nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. įvairiose degalinėse užpilant degalus buvo neteisėtai panaudotos bendrovės degalų kortelės.

Bendrovė skaičiuoja, kad buvo padarytas 87 226,60 euro nuostolis.

Teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo ir neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.

Gegužės 8 d. Kauno literatūros savaitė kviečia į ypatingą pokalbį su poetais Tomu Vyšniausku ir Pauliumi Norvila. Miesto gyventojai ir svečiai galės ne tik pasiklausyti jų kūrybos, bet ir įsitraukti į diskusijas apie tai, kaip miestas formuoja autoriaus tapatybę, kaip kinta ryšys su gimtine ir ką poezijoje reiškia būti „namiškiu“ ar „išeiviu“. Pašnekovus kalbins literatūros istorikė ir kritikė Eglė Mikulskaitė.

Tiek T. Vyšniausko, tiek P. Norvilos poezija pasižymi autentiškumu ir intensyvios emocijos išraiška. Du poetai – vienas požiūris į kūrybą. Nei vienas iš jų nestudijavo humanitarinių mokslų, tačiau abu kūrėjai sėkmingai žengia literatūros keliu, yra išleidę poezijos knygų, tapę Lietuvos rašytojų sąjungos nariais.

Nors T. Vyšniauskas gimė Šakiuose, Kaune jis studijavo verslo vadybą ir finansus. Autorius yra gerai žinomas dėl savo poezijos knygų „Invazinės rūšys“ (2020) ir „Vokais išvirkščiais“ (2022), o 2019 m. poetas buvo apdovanotas Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės premija, 2023 m. gavo Antano Miškinio premiją.

Nors T. Vyšniauskas yra teigęs, kad nevalgo duonos iš rašymo, tačiau yra labai aktyvus literatūrinėje erdvėje: rašo naujų knygų apžvalgas, bendradarbiauja kuriant elektroninį žurnalą „Rankos“, o jo paties poezija publikuojama žurnaluose „Nemunas“, „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, kultūros svetainėje „Atokios stotys“, taip pat veda literatūrines diskusijas ir renginius.

P. Norvila – tikras kaunietis, kuris gimė ir augo Aukštuosiuose Šančiuose. Kaip ir T. Vyšniauskas, jis studijavo ekonomiką Vilniaus universitete. Nuo 2004 m. sėkmingai įsiliejo į literatūros pasaulį, jo kūryba taip pat publikuojama įvairiuose kultūriniuose leidiniuose („Metai“, „Literatūra ir menas“, „Nemunas“, „Šiaurės Atėnai“ ir kt.).

2018 m. P. Norvila išleido pirmąją savo eilėraščių knygą, skirtą vaikams. Nuo tada sukūrė dar septynias knygas mažiesiems skaitytojams. Naujausia knyga „Išprotėję eilėraščiai“ (2024) buvo įtraukta į geriausių knygų vaikams penketuką. Šie eilėraščiai, skaitomi ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų, – alsuojantys gyva emocija, nuotaikingi ir lavinantys vaizduotę. Jo kūryba yra versta į anglų, italų, rusų kalbas.

„Šiuo metu ruošiuosi vairavimo teorijos egzaminui. Tačiau tikiuosi išmoktus kelio ženklus panaudoti ir pokalbyje su poetais Tomu Vyšniausku ir Pauliumi Norvila – aiškinsimės, kokios tos Kauno gatvės, kur jos veda (jeigu veda?) ir kaip jose nepasiklysti. Nepasiklysti, tikiuosi, padės ir įdomi, skirtinga šių poetų kūryba, poetiniai ženklai“, – sako susitikimą su poetais moderuosianti literatūros istorikė ir kritikė E. Mikulskaitė.

Šis pokalbis bus ne tik apie poeziją, bet ir apie tai, kaip miestas suartina. Susitikimas su poetais Tomu Vyšniausku ir Pauliumi Norvila vyks gegužės 8 d., ketvirtadienį, 17 val. Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje (Laisvės al. 57).

Su visa festivalio programa susipažinkite paspaudę šią nuorodą, beveik visi festivalio renginiai – nemokami.

Naujausios apklausos rodo, kad trys iš dešimties (31 proc.) Lietuvos gyventojų mano, jog reikalai šalyje pastaruoju metu krypsta į gerąją pusę, o septyni iš dešimties (68 proc.) nurodė, kad reikalai blogėja.

Pernai metų balandį situacija taip pat buvo panaši – 32 proc. manė, kad reikalai gerėja, 67 proc. – kad blogėja.

Kaip rodo ELTA užsakymu balandžio 5 – 19 dienomis atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos, jaunimas iki 30 metų toliau išlieka pozityviausia amžiaus grupė, tačiau taip besijaučiančių jaunuolių procentas balandį pastebimai sumažėjo – 40 proc. nurodė, kad situacija gerėja. Vos prieš mėnesį taip manė beveik pusė jaunosios kartos atstovų (49 proc.).

Tarp pozityviausių išlieka respondentai su aukštuoju išsilavinimu – 43 proc. nurodė, kad padėtis Lietuvoje gerėja (46 proc. kovo mėn.). Taip pat situaciją vertino 41 proc. per mėnesį 2 tūkst. eurų pajamas gaunančių šeimų – (43 proc.), 54 proc. besimokančio jaunimo (50 proc.), 46 proc. vadovų (43 proc.) ir 37 proc. valstybinio sektoriaus darbuotojų (kovą – 40 proc.).

Blogėjančią situaciją Lietuvoje regi 77 proc. žmonių, kurių amžius yra 50-64 m. (kovo mėn. – 72 proc.), 73 proc. kaimų gyventojų (69 proc.), 74 proc. darbininkų ir ūkininkų (72 proc.). Lietuvoje gyvenantys kitataučiai išlieka itin skeptiški – 91 proc. (93 proc. kovą).

Didžiausi pesimistai – „Nemuno aušros“ ir LLKA-KŠS rinkėjai

Duomenys rodo ir didelį pesimizmą tarp kai kurių politinių partijų šalininkų. Vos 3 proc. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLKA-KŠS) rinkėjų galvoja, kad padėtis Lietuvoje gerėja, o 95 proc. mano, jog yra priešingai. Panašiai situaciją šalyje vertina Darbo partijos rinkėjai (5 proc. teigiamai, 95 proc. neigiamai).

„Nemuno aušrą“ palaikantys gyventojai taip pat padėtį Lietuvoje vertina labiau neigiamai – 23 proc. teigia, kad gerėja ir 77 proc., kad blogėja.

Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1015 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 111 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 procento.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijos lauko paviljone „Galerija be sienų“ (K. Donelaičio g. 16) nuo gegužės 1 d. galima apžiūrėti menininkės Julijos Pociūtės instaliaciją „Augalai, skeveldros ir šnibždėjimai“.

Paroda „Pasaka. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“ nuo gegužės turės savo satelitą Kauno paveikslų galerijos lauko paviljone – „Galerijoje be sienų“. Čia įsikurs menininkės Julijos Pociūtės instaliacija „Augalai, skeveldros ir šnibždėjimai“.

Kūrinį įkvėpė kadaise populiarus vaikų žaidimas „sekretai“. Miniatiūrinės kompozicijos, sudėliotos iš augalų, popierėlių ir kitų smulkių objektų, būdavo uždengiamos stiklo šuke, užberiamos žeme, o jų slapta vieta žinoma tik geriausiam draugui.

Julijos Pociūtės instaliacija kviečia patirti daugiasluoksnę paslaptį, kurioje persidengia atmintis, gamta ir žmogiškieji ryšiai:

„Tos skraidančios plokštės – tarsi atminties skeveldros, lengvai plūduriuojančios beorėje erdvėje, ir tik skylėti prisiminimai trumpam persišviečia kurdami nesamo vaizdo iliuziją. Ryškios žymės, įbrėžimai, rankų prisilietimai – paslaptis, kurią mudvi privalom saugoti. Lieka žemės panagėse, kai gremži mažą duobutę nuskintiems augalams suguldyti ir tuoj tuoj prispaudi stiklo šuke – gretimo namo išdaužto lango skeveldra.“ /Julija Pociūtė. Ištrauka iš kūrinio manifesto/.

Julija Pociūtė – tarpdisciplininio meno kūrėja, savo kūryboje jungianti videomeno, skulptūros, dizaino elementų ir fotografijos medijas. Šiuo metu studijuoja doktorantūrą Laplandijos universitete. 2007 metais įgijusi meno magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje menininkė aktyviai kuria, dalyvauja grupinėse parodose, meno festivaliuose, yra surengusi per dešimtį personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje (Suomijoje, Danijoje, Vokietijoje ir kt.). Jos kūriniai priklauso Danijos, Ispanijos ir Lietuvos muziejų kolekcijoms.

„Galerija be sienų“ – 2018 m. Kauno paveikslų galerijos lauko paviljonas (Office De Architectura: Jautra Bernotaitė, Andrius Ropolas, Paulius Vaitiekūnas, skulptorius Simonas Šidlauskas). „Galerija be sienų“ tapo pirmąja Kaune atvira lauko erdve, dedikuota menui: performansams, parodoms ir kitoms kultūrinėms veikloms. 2019 m. paviljonas pelnė apdovanojimą Lietuvos architektų sąjungos rengiamame šiuolaikinės Lietuvos architektūros konkurse „Žvilgsnis į save“.

Instaliacija veiks: 2025 05 01 – 07 27.

Lietuva ir Šiaurės investicijų bankas (angl. Nordic Investment Bank, NIB) antradienį Vilniuje pasirašė 400 mln. eurų 20 metų trukmės paskolos, skirtos krašto apsaugos investicijoms, sutartį.

Dokumentą pasirašė finansų ministras Rimantas Šadžius bei NIB prezidentas ir generalinis direktorius André Kuusvekas (Andrė Kiūsvekas).

Pasak R. Šadžiaus, NIB kredito linija bus skirta investicijoms į informacinių technologijų ir kibernetinio saugumo stiprinimo projektus, transportą ir inžinerinę įrangą, karinių laivų įsigijimą, karinių orlaivių ir sraigtasparnių modernizavimą.

„Kalbama apie būtent saugumo ir karinę sritį“, – spaudos konferencijoje po sutarties pasirašymo sakė R. Šadžius.

Pasak Finansų ministerijos, NIB paskola taip pat bus finansuojama būsto, biurų ir mokymo patalpų statyba nacionalinės pėstininkų divizijos bei Vokietijos brigados reikmėms.

Anot ministro, panaudoti NIB paskolą numatoma 2025–2027 metais, ji turėtų būti grąžinta per 20 metų, nustatant žemesnes palūkanas nei skolinantis pasaulio rinkose.

„Tai labai ilgas ir labai palankus laikotarpis. Atitinkamai ir skolinimosi sąlygos, palūkanos bus nustatomos, kada bus atitinkamais tranšais (dalimis – BNS) paimami pinigai, bet šitos palūkanos taip pat žemesnės negu Lietuvai tektų skolintis pasaulio rinkose“, – aiškino R. Šadžius.

R. Šadžiaus teigimu, NIB yra pakviestas prisijungti ir prie Rūdninkų karinio miestelio projekto finansavimo, taip pat tiek su NIB, tiek su kitais tarptautiniais bankais kalbamasi dėl pagalbos statant Kairių karinį miestelį Klaipėdos rajone.

Kaip anksčiau rašė BNS, Helsinkyje kovą su juo susitikęs R. Šadžius sakė, kad NIB yra labai svarbus regiono finansinis partneris, kuris ilgalaikėje perspektyvoje galėtų prisidėti prie gynybos investicijų, o šiuo metu svarbiausia įgyvendinti Vokietijos kariuomenės brigados priėmimo, Lietuvos nacionalinės divizijos kūrimo, gynybinės pramonės plėtros projektus.

Valstybės gynimo taryba dar sausį nusprendė siekti, jog Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų skirtų papildomus 12–13 mlrd. eurų, kas kilsteltų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. BVP.

Tam lėšų pirmiausia planuojama imti skolinantis, o vėliau dalį išlaidų padengti padidinus kai kuriuos mokesčius ir iš ekonomikos augimo. Finansavimas gynybai didinamas siekiant iki 2030 metų išvystyti kariuomenės diviziją.

NIB papratai finansuoja projektus, kurie didina produktyvumą ir stiprina aplinkos apsaugą ES valstybėse narėse.