Savo sportinę formą anapus Atlanto toliau demonstruoja pasaulio disko metimo rekordininkas Mykolas Alekna. Šeštadienį jis neturėjo lygių Kalifornijoje vykusiose varžybose, kurių metu net tris sykius nuskraidino įrankį toliau nei 70 m. 38

Berklyje 130-ą kartą vyko Kalifornijos ir Stenfordo universitetų mačas.

Disko metimo rungtyje M. Alekna jau pirmu mėginimu fiksavo didmeistrišką 71,29 m rezultatą. Taip jis trečius metus paeiliui kilstelėjo šių varžybų rekordą.

Du kartus per vakarą pasaulio rekordą pagerinęs M. Alekna: galiu numesti dar toliau

Kitais bandymais lietuvis jo nebepagerino, tačiau dar du kartus sviedė diską už simbolinės 70 m ribos – 70,31 ir 71,06 m.

Konkurentų M. Aleknai neatsirado: antrą vietą užėmęs Jaredas Freemanas tenkinosi 59,77 m.

Primename, kad 22-ejų vilnietis praėjusį mėnesį antrą kartą karjeroje laužė pasaulio rekordą – 75,56 m.

Daugiau skaitykite čia.

Vienas iš 100-o arba 28,7 tūkstančių – tiek žmonių Lietuvoje turi klausos negalią. Prastai girdintys ar visai negirdintys bendrauja savo unikalia – gestų – kalba, kurią sudaro ne tik judesiai, bet ir veido išraiškos ar gestų sekos. Ir nors populiaru mokytis skirtingų kalbų, gestų kalba nėra dažnas pasirinkimas – dėl to turintys klausos negalią susiduria su iššūkiais bendraujant su šios kalbos nemokančiais. Ypač tai aktualu aptarnavimo sektoriuje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Pastaraisiais metais vertimo į gestų kalbą paslaugų poreikis sparčiai auga. Taip yra dėl to, kad klausos negalią turinčių žmonių bendruomenė tampa vis aktyvesnė. Žmonės labiau įsitraukia į studijas, visuomeninį gyvenimą, tampa matomi. Prieinamumas gestų kalbai gerėja, nors daugelyje įstaigų vis dar trūksta galimybių susikalbėti gestų kalba“, – teigia Vaiva Juškienė, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė.

Margarita Norkutė, „Bitė Lietuva“ prekės ženklo vadovė, patvirtina gestų kalbos svarbą siekiant visiems klientams užtikrinti kasdien būtinų skaitmeninių paslaugų prieinamumą.

„Tiesiogiai bendraudami su organizacijomis, vienijančiomis žmones su klausos negalia, girdime, su kokiais iššūkiais kartais tenka susidurti norint gauti paprasčiausias paslaugas. Norėdami užtikrinti dar geresnį „Bitės“ paslaugų prieinamumą ir patogesnį aptarnavimą, nuo šių metų pradžios pasiūlėme sinchroninio lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugą 10-yje „Bitės“ salonų didžiuosiuose Lietuvos miestuose“, – sako M. Norkutė.

Gestų kalba yra lygiavertė įprastai kalbai

Nors iš pažiūros gestų kalba gali pasirodyti kaip tarptautinė ir universaliai taikoma, šiuo metu pasaulyje priskaičiuojama daugiau nei 300 skirtingų gestų kalbų. Viena jų – lygiai prieš 30 metų oficialiai kurčiųjų gimtąja kalba pripažinta lietuvių gestų kalba.

Nors apie lietuvių gestų kalbos ištakas iki 1945 metų žinoma nedaug, jos raida po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vystėsi savarankiškai. Ilgą laiką šalia jos buvo vartojama rusų gestų kalba, tačiau nuo 1990-ųjų lietuvių gestų kalba vystosi kaip nepriklausoma, savita sistema, turinti savo gramatiką, žodyną ir net tarmes.

„Išties lietuvių gestų kalba yra unikali ir originali – jos negalima laikyti universalia visam pasauliui, nes kiekviena šalis turi savo gestų kalbą. Įdomu tai, kad lietuvių gestų kalba taip pat turi regioninių skirtumų, kaip ir mūsų tarmės. Gestų kalbos mokytis nėra lengva, tačiau tai išskirtinės žinios, kurios atveria plačias profesines galimybes. Lietuvių gestų kalbos vertėjo specialybė yra paklausi, gerai apmokama ir leidžia pasijusti išskirtiniu savo srityje“, – pažymi Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė.

1995 m. gegužės 4 d. Lietuvos Vyriausybė oficialiai pripažino gestų kalbą kurčiųjų gimtąja kalba. Šis žingsnis suteikė klausos negalią turintiems žmonėms teisę mokytis, bendrauti ir reikšti save kalba, kuri jiems artimiausia. Taip pat buvo pripažintas jų dvikalbystės statusas – tiek lietuvių, tiek gestų kalba tapo lygiavertės švietimo procese.

Įdomu tai, kad lietuvių gestų kalba nėra tiesiog vizualizuota lietuvių kalbos versija – tai visiškai atskira kalbinė sistema. Joje nėra priesagų ar galūnių, o gestai žymi sąvokas, o ne žodžius ar raides. Prieš 20 metų išleistame „Lietuvių gestų kalbos žodyne“ yra daugiau nei 3000 gestų. Vis dėlto, prireikus galima vartoti ir gestų abėcėlę, kuri šiuo metu Lietuvoje rodoma viena ranka – tokia sistema susiformavo XX a. viduryje.

„Gestų kalba – sudėtinga, bet pagrindus turėtų mokėti visi, ypač dirbantys aptarnavimo srityje. Džiugu, kad šiandien jau judama šia kryptimi Tikiuosi, kad gestų kalbos prieinamumas ir toliau plėsis, vis daugiau žmonių mokės bent pasisveikinti ar pasakyti svarbiausius dalykus“, – teigia V. Juškienė.

Pritaikė salonus žmonėms su negalia

Pasak M. Norkutės, sinchroninio lietuvių-gestų kalbos vertimo paslauga tėra vienas iš bendrovės įdiegtų sprendimų didinant žmonių su negalia įtrauktį. „Bitės“ salonai yra pritaikyti žmonėms tiek su klausos, tiek su regos ar judėjimo negalia.

„Tokie universalaus dizaino sprendimai, kaip taktiliniai takai, indukcinės kilpos ar reguliuojamo aukščio stalai, užtikrina dar patogesnį ir prieinamesnį aptarnavimą visiems į saloną užsukusiems žmonėms. Negalią turintieji dažnai susiduria su iššūkiais, kurių dauguma net nepastebime – tai gali būti tiek fizinės, tiek informacinės kliūtys ar bendravimo barjerai. Mūsų tikslas – padėti tuos barjerus sumažinti ir kurti aplinką, kurioje kiekvienas žmogus jaustųsi matomas, išgirstas ir priimtas“, – sako M. Norkutė.

Šį savaitgalį Nacionalinio diktanto finale paaiškėjo raštingiausi 2025 metų lietuvių kalbos puoselėtojai. Galime pasidžiaugti, jog raštingiausio moksleivio bei raštingiausio suaugusiojo kategorijose šiemet pirmąsias vietas laimėjo kauniečiai. Šiais metais konkursas surengtas jau penkioliktąjį kartą, o jame dalyvavo apie dvidešimt tūkstančių žmonių iš Lietuvos ir užsienio bendruomenių.

Kaip LRT komentavo raštingiausio moksleivio titulą laimėjusi 10-tokė kaunietė Medeinė Karpavičė, jai sudėtingiausia Nacionalinio diktanto dalis buvo tiesioginė skyryba, kuomet veikėjai įsiterpia į tekstą.

Moksleivė, kalbėdama apie diktanto rašymą, pateikė ir patarimą, kaip galima nesunkiai patobulinti savo rašymo įgūdžius.

„Skaitykite daugiau knygų, tada matosi kaip rašyti, kur visi kableliai (sudėti – aut.) ir panašiai“, – teigė Kauno Jėzuitų gimnazijos moksleivė.

Tuo tarpu raštingiausio suaugusiojo titulą laimėjo vaistininkė iš Kauno Dalia Lapienė. Ji LRT „Panoramoje“ tikino, jog Nacionalinio diktanto konkurse dalyvauja jau nebe pirmąkart, tačiau anksčiau nėra pavykę iškovoti pirmosios vietos.

„Buvo didžiulis siurprizas iš tikrųjų. Kodėl dalyvavau? Labai įdomus renginys, man labai patinka. Aš čia nepirmus metus dalyvauju, bet tokios sėkmės dar neturėjau. Labai smagūs tekstai, man tiesiog šilta viduj būna, kai rašau“, – LRT įspūdžiais dalinosi Nacionalinio diktanto laureatė.

Tiesa, kauniečiai pasiekė ir daugiau pergalių. Konkurse buvo apdovanota aktyviausiai Nacionalinį diktantą rašiusi mokslo įstaiga – ja tapo Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija.

Gimnazijoje mokosi virš 900 moksleivių, o diktantą rašė 850. Gimnaziją Švietimo mokslo ir sporto ministerija apdovanojo specialia edukacine ekskursija.

Primename, jog šių metų diktanto tekstą specialiai konkursui sukūrė Birutė Jonuškaitė „Karaliaus“, o finalą gyvai vedė LRT informacinių laidų vedėjas Marijus Žiedas.

Nuo 2006 metų rengiamas Nacionalinis diktantas kasmet pritraukia tūkstančius dalyvių iš viso pasaulio.

Visus Nacionalinio diktanto tekstus galite rasti: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainėje vlkk.lt bei www.diktantas.lt.

Dėl galimai neskaidrios įmonės „Foxpay“ veiklos įtarimų sulaukęs Vilhelmas Germanas vėl siekia išeiti į laisvę už 1 mln. eurų užstatą.

Vienas iš suimtojo advokatų Giedrius Danėlius Lietuvos apeliaciniam teismui apskundė balandį priimtą Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria kliento suėmimas buvo pratęstas dar trims mėnesiams.

„Nutartį apskundžiau praeitą savaitę, nesutinkam su Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Suėmimas per griežta kardomoji priemonė, ne tokio pobūdžio veikos, kad būtų paskirta griežčiausia kardomoji priemonė. Neproporcinga tokia kardomoji priemonė – juk kalbama ne apie narkotikus ar gaujų nusikaltimus.

Dėl visų jam inkriminuotų veikų jam gali būti skirtos ir baudos. Prašome pakeisti suėmimą į užstatą ir apykoję. Kadangi galioja nekaltumo prezumpcija, nelabai pateisinama laikyti nekaltą žmogų tiek laiko suimtą. Apygardos teismo nutartis yra formali, išskirtinių aplinkybių nenurodyta“, – Eltai sakė advokatas G. Danėlius.

ELTA primena, kad balandžio 10 dieną Vilniaus apygardos teismas patenkino prokuroro prašymą ir kardomosios priemonės – suėmimo – terminą V. Germanui pratęsė 3 mėnesiams, t. y. iki 2025 metų liepos 16 dienos.

Teismas nutarė, kad suėmimo pagrindai ir sąlygos nėra išnykę, todėl terminas pratęstinas.

V. Germano advokatas prašė teismo jo ginamajam skirti intensyvią priežiūrą bei 1 mln. eurų užstatą. Pinigai kovo pabaigoje jau buvo perversti į prokuratūros depozitinę sąskaitą.

V. Germanas ir pernai yra prašęs paleisti jį už 1 mln. eurų užstatą, tačiau tada teismas šį prašymą taip pat atmetė.

Kovą Vilniaus miesto apylinkės teismas įtariamojo suėmimą buvo pratęsęs dar mėnesiui.

Paaiškėjo, kiek V. Germanas siūlėsi pakloti už laisvę

Tuomet Vilniaus miesto ikiteisminio tyrimo teisėja nutarė prokuroro prašymą tenkinti ir pratęsė įtariamajam paskirtosios kardomosios priemonės – suėmimo terminą 1 mėnesio laikotarpiui, iki balandžio 16 dienos.

Kaip pranešė teismo atstovas Giedrius Janonis, nutartį pratęsti suėmimą teismas priėmė remdamasis trimis pagrindiniais motyvais: įtariamasis galimai gali slapstytis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, gali trukdyti ikiteisminio tyrimo procesui ir galimai gali daryti naujus nusikaltimus.

V. Germanas įtariamas sukčiavimu, papirkimu ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu. Jis laikomas suimtas nuo praėjusių metų rudens.

Teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminį tyrimą dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ veiklos, iš viso buvo sulaikyti ir įtarimai pareikšti 7 asmenims.

Institucijos atskleidžia, kad buvo atliktos 32 kratos, kurių metu rastos nemažos sumos grynųjų pinigų, technikos ir elektroninės informacijos, kriptovaliutos ir turto, meno dirbinių. Kaip skelbiama, kratų metu iš viso rasta 0,5 mln. eurų grynųjų pinigų.

Kaip nurodo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, tyrimas pradėtas dėl galimo neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo, piktnaudžiavimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo, kyšininkavimo bei papirkinėjimu. Šiuo metu nustatyta, kad bendrininkų grupė 2023–2024 m. galimai legalizavo mažiausiai 17 mln. eurų sumą.

Taip pat siekiant nuslėpti veiklą nuo institucijų galimai buvo mokami kyšiai. Šiuo metu nustatyta galimų kyšių suma siekia per 100 tūkst. eurų.

„Foxpay“ skandale įklimpęs V. Germanas apskundė teismo sprendimą leisti jį suimti

Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojo Jovito Raškevičiaus, tarnyba pernai birželį pradėtame ikiteisminiame tyrime fokusuojasi į galimą poveikio darymą sudarant viešuosius pirkimus ir pinigų plovimą, kas susiję su „Foxpay“ teikiamomis paslaugomis viešajam sektoriui.

Kaip teigė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis, pernai rugsėjį nutarta anksčiau pradėtus įvairius ikiteisminius tyrimus sujungti į vieną tyrimą, kurio akiratyje ir atsidūrė įmonės „Foxpay“ veikla.

STT tyrimo ėmėsi, Lietuvos bankui atliekant patikrinimą dėl „Foxpay“ veiklos. Taip pat LB papildomai kontroliuoja centrinio banko nurodymų nesilaikiusios „Foxpay“ per mokėjimų sistemą „Centrolink“ teikiamas viešąsias paslaugas.

Gegužės 9 d., penktadienį, organizuojamas ekskursijų ciklas „Kaunas – moderniosios ir vertybių Europos miestas: nuo tarpukario iki šių dienų“, kurio metu Kauno Europe Direct centras kartu su profesionaliais gidais ir istorikais kviečia pasižvalgyti bei dar giliau pažinti tarpukario modernistinį ir Europos Sąjungos paramą daugelio pastatų bei objektų atnaujinimui gavusį Kauną.

Ekskursijų ciklo, skirto Europos dienai paminėti, metu ne tik bus galima susipažinti su Kauno optimizmo architektūros grynuoliais, dar 2014 m. pelniusiais Europos paveldo ženklą bei 2023 m. prestižinį UNESCO statusą ir/ar kurių modernizavimui ar statybai buvo suteikta europinė parama, bet ir sudalyvauti viktorinose apie Europą ir laimėti prizų.

Ekskursijos nemokamos, dalyvių skaičius ribotas ir būtina registracija.

– 10.00 val. „Žalgirio arena iš vidaus“. Gidas Algimantas Grigas. Trukmė 1 val. Registracija – https://forms.gle/d4TRref11Y7NDSrm9
– 13.00 val. „Modernizmo perlas, gimęs iš meilės Lietuvai“ (Tyrimų laboratorija). KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė. Trukmė 1 val. Registracija – https://forms.gle/AED1WeWU7TFpZf7v6
– 17.30 val. „Kauno modernizmas: kodėl Europos paveldas ir UNESCO?“ po Europos paveldo ženklą turinčius pastatus Kauno centre. Gidė Liuda Vitkienė. Trukmė 2 val. Registracija – https://forms.gle/cGGUmHAAY56igGgR7

Daugiau informacijos apie ekskursijų ciklą – https://bit.ly/3SjjpMM

1950 m. gegužės 9 d., Europos tautoms mėginant atsigauti po Antrojo pasaulinio karo, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas pasirašė deklaraciją, padėjusią pamatą vieningos, integruotos Europos idėjai. Šios istorinės deklaracijos, prieš 75 metus pradėjusios taikos, politinės ir ekonominės bendrystės projektą, metinės kasmet minimos kaip Europos diena.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidentė Lina Girdauskienė dėl esą nepagrįstai sumažinto finansavimo kolegijų vykdomiems moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) kreipėsi į valdžios institucijas. Anot jos, praėjusiais metais kolegijų sektoriui nebuvo išmokėti maždaug 4 mln. eurų.

Kaip nurodoma kreipimesi, su kuriuo susipažino ir ELTA, 2022-ųjų birželį Seimo priimtomis Mokslo ir studijų įstatymo pataisomis numatyta, kad iki 2028 m. šalies kolegijos turi pasiekti aukštus taikomosios MTEP veiklos rezultatus. Todėl buvo nustatyta, kad minėtai veiklai 2023 m. bus skiriama ne mažiau kaip 10 proc., 2024 m. – ne mažiau kaip 15 proc., o 2025-aisiais ir vėlesniais metais – ne mažiau kaip 20 proc. kolegijų bazinio finansavimo lėšų.

Visgi, pasak kolegijų vadovus vienijančios asociacijos pirmininkės, nors praėjusiais metais MTEP veiklai jau turėjo būti skiriama ne mažiau kaip 15 proc. bazinio finansavimo lėšų, tokių asignavimų nesulaukta.

„Mes nematome viso sektoriaus bazinio finansavimo, ministerija mums tokių duomenų neteikia, todėl, kai gruodžio mėnesį gavome lėšas už praėjusius metus, iki dabar užtruko susiskaičiuoti, kad mums trūksta pinigų. Suskaičiavę pamatėme, kad 2024 metais buvo išmokėta ne 15 proc., o 10 proc. (bazinio finansavimo lėšų – ELTA)“, – Eltai pasakojo L. Girdauskienė.

„Kelis kartus buvome Švietimo ministerijos užklausę apie šią situaciją, tačiau konkretaus atsakymo nesulaukdavome“, – aiškino ji.

Pasak LKDK prezidentės, jeigu iki to laiko, kada šalies kolegijos turi pasiekti aukštus MTEP veiklos rezultatus, nebūtų pastebėta, kad gaunamas ne visas žadėtas finansavimas, sektorius būtų praradęs apie 35 mln. eurų.

„Skaičiuojame, kiek būtume netekę, jei būtume nepamatę iki 2029 metų – tai yra apie 35 mln. eurų, neskaičiuojant infliacijos ir bazinio finansavimo kaitos. Tai labai didelė suma“, – nurodė L. Girdauskienė.

„Vienareikšmiškai kovosime ir dėl to, kad atstatytų (žadėtą finansavimą – ELTA) ir, kad būtų kompensuota tai, kas nebuvo išmokėta“, – pabrėžė ji.

R. Popovienė: ši žinia buvo akibrokštas

Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė tikina apie situaciją išgirdusi vos prieš kelias dienas. Anot politikės, žinia jos vadovaujamai institucijai buvo akibrokštas, todėl apie galimus sprendimus planuojama diskutuoti artimiausiu metu.

„Sužinojau šį dalyką visai neseniai. Kalbėjausi su gerbiama Kolegijų direktorių konferencijos prezidente Lina Girdauskiene. Šiai dienai tikslaus atsakymo (dėl galimo situacijos sprendimo – ELTA) neturime, tačiau tikrai sėsime diskutuoti. Tai buvo akibrokštas ir mums“, – šią savaitę Seimo Švietimo ir mokslo komitete tvirtino R. Popovienė.

L. Girdauskienė: sunku numanyti susiklosčiusios situacijos priežastis

LKDK prezidentės L. Girdauskienės pasirašytame kreipimesi nurodoma, kad kol kas nuspėti kokios buvo priežastys, dėl kurių sugrįžta prie 10 proc. kolegijų bazinio finansavimo lėšų taikomajai MTEP veiklai, yra sudėtinga.

„Sunku numanyti, ar įvyko techninė klaida ir prastas teisės aktų derinimo procesas, ar tai buvo padaryta sąmoningai, tyčia siekiant silpninti kolegijų sektorių, nes su dabar galiojančiu finansavimu pasiekti 2028 m. vertinimui keliamų aukštų reikalavimų šiam sektoriui nėra įmanoma“, – rašoma dokumente.

Eltai LKDK vadovė neslėpė, kad abejonių kelia klausimas, ar neatitikimus „pražiūrėti galėjo visi parlamentarai“. Tačiau, anot jos, šiuo metu įrodyti, kas yra atsakingas už įsivėlusias klaidas, labai sudėtinga.

Todėl pasirašytame kreipimesi prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo pirmininką Saulių Skvernelį, premjerą Gintautą Palucką, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei Seimo Švietimo ir mokslo komitetą L. Girdauskienė kviečia „operatyviai reaguoti ištaisant padarytą klaidą ir grąžinti kolegijų sektoriui tvarų MTEP finansavimą“.

Sekmadienį naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė skaitytojo pranešimas apie smarkią avariją Kauno rajone. Kauniečio teigimu, susidūrimas įvyko Viršužiglio kaime, esančiame Kauno rajone, apie 10 km į pietryčius nuo Vaišvydavos.

„Viršužiglis, Kauno rajonas, neprasilenkė ant posūkio“, – komentavo eismo įvykio liudininkas.

Skaitytojo atsiųstoje vaizdo medžiagoje galima matyti nuo kelio į griovį nuvažiavusį apdaužytą autobusą.

„Kas vyksta Kaune“ susisiekus su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) budinčiu pareigūnu paaiškėjo, jog pranešimas apie įvykį buvo gautas 12:41 val.

„12:41 val. buvo gautas pranešimas, jog Viršužiglio kaime susidūrė autobusas ir „Mercedes-Benz“ markės automobilis“, – teigė budintis pareigūnas.

Anot policijos atstovo, autobuso keleiviai atsipirko išgąsčiu – rimtesnių sužalojimų patirta nebuvo.

Budintis pareigūnas taip pat pažymėjo, jog patikrinus vairuotojų blaivumą nustatyta, jog eismo įvykio metu vairuotojai buvo blaivūs.

Dėkojame kauniečiams už tai, kad praneša apie aktualius įvykius. Jei ir jūs norite pasidalinti savo informacija ar nuomone apie Kauno aktualijas, rašykite pasinaudoję spec. forma „Pranešti naujieną“ arba per „Facebook“ puslapio privačias žinutes.

Į Lietuvą balandžio pabaigoje atvykęs perspektyvusis krepšininkas Matas Buzelis praėjusią savaitę Vilniuje surengė savo vardo vaikų krepšinio turnyrą, o žurnalistui Vidui Mačiuliui papasakojo apie ateities planus.

20-metis „Chicago Bulls“ žaidėjas vėl užsiminė apie savo atstovavimą Lietuvos rinktinei, tiesa, kada tai įvyks, krepšininkas atsakyti negalėjo.

„Tikrai žaisiu už Lietuvos rinktinę. Nežinau kada, bet labai norėčiau žaisti už Lietuvos komandą“, – laidoje „Krepšinio pasaulyje su Vidu Mačiuliu“ kalbėjo M.Buzelis.

Žurnalisto paklaustas, ar jam nebūtų sunku prisitaikyti prie europietiško krepšinio, NBA kojas vis labiau apšylantis lietuvis šyptelėjo.

„Man nebūtų sunku prisitaikyti, greitai pakeisčiau žaidimą, klausyčiau trenerių, galvoju, kad nebūtų sunku prisitaikyti“, – pridūrė šiame NBA sezone debiutavęs 208 cm ūgio krepšininkas.

Jo taip pat buvo paklausta, ar baigus savo etapą NBA jis norėtų apsivilti krepšinio marškinėlius Lietuvos klubiniame krepšinyje.

„Tikrai žaisčiau Lietuvoje, kai mano NBA karjerą baigsis. Mano tėveliai iš čia, noriu atstovauti savo gimtinei“, – kalbėjo M.Buzelis.

Jo senelis Petras Buzelis praeityje pats vilkėjo Kauno „Žalgirio“ marškinėlius ir buvo šio komandos kapitonas. Ar jaunam šalies talentui norėtųsi sekti senelio pėdomis?

„Žinoma, tikrai norėsiu žaisti „Žalgiryje“, – V.Mačiuliui patikino M.Buzelis.

Šiame NBA sezone krepšininkas vidutiniškai per dvikovą įmesdavo po 8,6 taško, atkovodavo po 3,5 kamuolio ir atlikdavo po rezultatyvų perdavimą.

Daugiau skaitykite čia.

Sekmadienį centrinėje Kauno dalyje įvyko galingas susidūrimas, kuriame dalyvavo 3 automobiliai. Apie tai naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ 16:57 val. pranešė įvykio vietoje buvęs skaitytojas.

„Ties A. Mickevičiaus ir K. Donelaičio gatve avarija“, – teigė kaunietis.

Jam antrino ir kitas įvykio liudininkas, kuris pabrėžė, jog eismas K. Donelaičio gatve šiuo metu yra uždarytas.

„Uždaryta K. Donelaičio g. Nevažiuokit. Tik pro A. Mickevičiaus galima pravažiuot“, – informavo skaitytojas.

„Kas vyksta Kaune“ susisiekus su Kauno apskr. VPK budinčiu pareigūnu, šis patvirtino, jog centrinėje Kauno dalyje susidūrė „Peugeot“, „Opel“ ir „BMW“ markių automobiliai.

„16:46 val. gautas pranešimas, kad A. Mickevičiaus – K. Donelaičio sankryžoje susidūrė trys automobiliai“, – teigė budintis pareigūnas.

Anot Kauno apskr. VPK atstovo, avarijos metu nukentėjo 3 žmonės. Nukentėjusieji nedelsiant nugabenti į sveikatos priežiūros įstaigą.

Pasak budinčio pareigūno, avarijoje dalyvavusių žmonių sužalojimų rimtumas kol kas nėra žinomas.

Pirminiais duomenimis, vienas iš eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų buvo neblaivus ir neturėjo teisių vairuoti transporto priemonę.

Dėkojame kauniečiams už tai, kad praneša apie aktualius įvykius. Jei ir jūs norite pasidalinti savo informacija ar nuomone apie Kauno aktualijas, rašykite pasinaudoję spec. forma „Pranešti naujieną“ arba per „Facebook“ puslapio privačias žinutes.

Kiek verta laisvė, jei už ją nereikia eiti nė žingsnio? Gegužės 17 d. – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną – Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos šaulių sąjunga tęsia tradiciją organizuoti masinius žygius partizanų takais. Pajusti, ką reiškia sąmoningas žingsnis už laisvę. Žygiuoti kviečiami tiek pavieniai žygeiviai, tiek įvairios bendruomenės bei organizacijos. Šiemet žygiai „Samaningi kilometrai“ vienu metu vyks septyniuose Lietuvos regionuose.

Šia iniciatyva siekiama ne tik pagerbti partizanus, bet ir padėti kiekvienam asmeniškai pajusti, ką reiškia sąmoningas žingsnis už mūsų šalį.

,,Miško broliai nesudvejojo, išėjo ginti mūsų laisvės palikę savo namus, atidavė už mus savo gyvybę. Mano šeima žino, ką reiškia atpažinti žuvusį miške artimąjį, ką reiškia patirti kankinimus už ryšius su miško broliais. Prisijunkite prie Samaningų kilometrų iššūkio, pagerbkime miško brolių atminimą ir pabūkime su tais, kurie šiandien saugo mūsų laisvę ir nesudvejotų, ar ją ginti – kariais ir šauliais. Nes būdami išvien – esame neįveikiami”, – sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Žygis, kaip partizanų pagerbimo ir pilietinio pasipriešinimo metafora, pasirinktas neatsitiktinai, nes tai – pilietinio veiksmo simbolis. Anuomet partizanai žygiavo kasdien – nuo vieno ryšių punkto iki kito, nuo gimtosios sodybos iki tolimiausio taško, nuo mūšio iki mūšio. Tad žygiuojant tais pačiais jų pramintais takais, raginama susimąstyti, kaip jie jautėsi, ką galvojo gindami Lietuvos laisvę.

„Eikime ten, kur vaikščiojo partizanai, ir prisiminkime, ką jie padarė – paaukojo savo gyvenimus, kad ta lietuviška žeme šiandien mes galėtume vaikščioti. Tokiuose žygiuose ugdome savo sąmoningumą – nes veiksmas, o ne vien žodžiai, padeda suprasti, ką reiškia būti laisvam ir atsakingam už tą laisvę. Žygis yra mūsų tylus pažadas: laisvę branginame taip pat, kaip jie, ir esame pasiruošę ją ginti“, – tikina Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis.

Kuriama nauja pilietinė tradicija

Masiniai Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai paminėti skirti žygiai organizuojami jau antrus metus iš eilės. Praėjusiais metais startavę penkiuose regionuose, šiemet žygiai vienu metu vyks jau septyniose savivaldybėse: Radviliškio, Tauragės, Kėdainių, Lazdijų-Alytaus, Telšių, Širvintų ir Utenos-Švenčionių rajono. Taip pat bus galimybė žygiuoti ir savarankiškai – tokių žygių maršrutai, tikslus skaičius ir vietovės bus skelbiamos balandžio pabaigoje.

„Partizanų, kovojančių už mūsų laisvę, keliai buvo slapti – jie nepriminė pasivaikščiojimo išmintais miško takeliais. Tai buvo sąmoningas ėjimas miško paklote – samanomis. Anuomet jie laisvi išėjo į miškus tam, kad mes savo laisva valia galėtume jais eiti šiandien. Šie žygiai – tai gyvosios istorijos patirtis“, – teigia Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento projekto vadovė Rugilė Grendaitė.

Burtis į žygius kviečiami ne tik pavieniai žygeiviai, bet ir bendruomenės, raginama kviesti prisijungti bičiulius, kaimynus, burti įmonių, organizacijų komandas. Organizatoriai tikisi kartu sukurti pilietinę tradiciją trečią gegužės savaitgalį praleisti prasmingai – žygiuojant laisvės kovų pažinimo takais.

Kiekvienoje savivaldybėje taip pat vyks iškilmingi žygių atidarymo renginiai, diskusijos, parodos, bus mokoma susidėti išvykimo krepšį, kviečiama paklausyti partizanų dainų ir paragauti šauliškų vaišių. Renginiuose koncertuos grupė „Ugniavijas“, vyrų folkloro grupės ANDULĒ, Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės ansamblis „Žaibas“, pianisto Dariaus Mažinto ir solistės Agnės Sabulytės koncertas.

Nors pagrindinis projekto akcentas – žygiai partizanų keliais, jų metu taip pat siekiama visuomenę supažindinti su partizanų veikla, perteikti patyrimą, kuo gyveno, kaip jautėsi partizanai. Tad bus ne tik žygiuojama, bet ir klausomasi įdomių partizanų istorijų, kviečiama išmėginti jėgas karinėse rungtyse.

Lietuvos kariuomenė taip pat kviečia švęsti Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną. Gegužės 17 d. Marijampolėje, Suvalkų koridoriaus širdyje, skambės Lietuvos kariuomenės šūkis „Mes – tai Jūs“. Tokių bendruomeniškų švenčių metu gyventojai gali daugiau sužinoti apie Lietuvos kariuomenę ir NATO sąjungininkų veiklą Lietuvoje bei artimiau susipažinti su svarbia visuomenės dalimi, kuri egzistuoja vardan valstybės ir jos gyventojų. Daugiau informacijos: https://kariuomene.lt/suvalku-koridoriaus-sirdyje-vyks-lietuvos-kariuomenes-partizanu-pagerbimo-kariuomenes-ir-visuomenes-vienybes-dienos-svente/26438

Stiprina ir pilietinę valią

Tokios iniciatyvos padeda ne tik prisiminti istoriją, bet ir augina kiekvieno mūsų pasiryžimą ginti savo šalį.

Šiandien, taikos metu, tam galime ruoštis įvairiai – dalyvaudami mokymuose, pilietiniuose žygiuose, savanoriaudami ar jungdamiesi prie bendruomeninių iniciatyvų. Visa tai stiprina pasitikėjimą, ryšius tarp žmonių ir suvokimą, kad valstybės gynyba – tai visų mūsų atsakomybė.

Kuo daugiau piliečių jaučiasi pasirengę ir žino savo vaidmenį, tuo sunkiau mus išblaškyti ar suklaidinti. Pilietiškų žmonių tinklas – tai jėga, kuri karo ar krizės akivaizdoje gali tapti realia pagalba šalies kariuomenei ir institucijoms, todėl kiekvienas žygis, kiekvienas apsisprendimas įsitraukti į bendrą veiklą yra svarbus.

Registracija ir detali informacija apie visuose regionuose vykstančius žygius – iniciatyvos tinklapyje http://samaningikm.lt/. Vietų skaičius į kai kuriuos žygius ribotas, tad organizatoriai ragina suskubti užsiregistruoti ir kartu eiti samaningus kilometrus.

Įsibėgėjęs pavasaris skelbia, kad Kaune prasideda didžiausias japonų kultūrai skirtas festivalis – „Japonijos dienos Kaune WA“. Šiemet jos vyks gegužės 7–10 d. Keturias dienas Lietuvos ir Japonijos menininkai per muziką, šokį, įvairias dirbtuves, parodas ir teatro pasirodymus kvies geriau pažinti Tekančios Saulės šalį.

„Japonijos dienos Kaune WA” – puikus jau ne vienerius metus tarp Lietuvos ir Japonijos vykstančio bendradarbiavimo pavyzdys. Į gegužės 7–10 dienos programą nugulė parodos, paskaitos, spektakliai, dirbtuvės su meistrais iš Japonijos bei muzikiniai pasirodymai.

Vienas laukiamiausių Japonijos dienų renginių – gegužės 9 d. J. Dobkevičiaus progimnazijoje (V. Čepinskio g. 7) vyksiantis moksleivių spektaklis „Bilietas gyvenimui“. Teatrinis pasakojimas – kvies nusikelti į tarpukario Kauną, pasakos žydų bendruomenės gyvenimo istoriją Antrojo pasaulinio karo akivaizdoje ir prisimins apie Japonijos diplomatą Čijunę Sugiharą. Lietuvai adaptuotą japoniško spektaklio siužetą papildys Ryuichi Sakamoto muzikinės kompozicijos.

Diena anksčiau, gegužės 8-ąją, Kauno kultūros centre (Vytauto pr. 79) vyks didysis festivalio koncertas, kuriame pasirodys atlikėjai iš Hiracukos miesto. Meninę programą atliks Kauno šokio teatras „Aura“ kartu su partneriais iš Japonijos Namstrops bei Kauno 1-osios muzikos mokyklos auklėtiniais.

Tos pačios dienos rytą kauniečiai kviečiami į kaligrafijos dirbtuves, o vakarėjant Vienybės aikštėje vyks Japoniško šokio „Suka-Dokkoi“(„Žvejo šokis“) flashmobe. Gegužės 9 ir 10 dienomis kauniečius vilios aromatingos arbatos gėrimo ceremonijos.

Gegužės 5–20 dienomis Laisvės alėjoje, greta fontano, veiks fotografijų paroda. Joje pristatomas Čijunės Sugiharos gimtasis miestas – Jaocu, Antrojo pasaulinio karo metais Kaune dirbusio vicekonsulo asmenybė bei žygdarbis. Jis vos per du tarnybos mėnesius išdavė daugiau nei 2 tūkst. tranzitinių vizų žydų pabėgėliams ir taip išgelbėjo jų gyvybes.

Japonijos dienų programa pilna turiningų paskaitų, parodų, patirčių ir kitų įdomių renginių, leisiančių atrasti Japoniją Kaune. Festivalio naujienas sekite: facebook.com/JapanDaysWA, detali informacija apie festivalio renginius: japandays.eu/. Dauguma veiklų – nemokamos.

Pirmadienio dieną mūsų šalies link plėsis aukšto slėgio sritis, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Debesuotumas bus nepastovus, giedriau turėtų būti ryto ir vakaro valandomis. Žymesnio lietaus nenumatoma. Pūs stiprokas vakarų, šiaurės vakarų vėjas, 8-13 m/s greičiu. Virš mūsų šalies bus užslinkusi šalto oro masė, todėl temperatūra nekils aukščiau 8-13 laipsnių.

Antradienio naktį debesys daug kur prasisklaidys, dangus pragiedrės, tik paryčiais į šiaurinius rajonus ims plaukti tankesni debesys, tačiau lietaus tikimybė išliks nedidelė. Vėjas aprims iki 6-11 m/s ir daugiausia pūs iš vakarų.

Pragiedrėjus ir vėjui aprimus temperatūra sparčiai kris, daug kur numatomos šalnos iki 0-3 laipsnių šalčio, o dirvos paviršiuje ir iki 7 laipsnių šalčio, tik vietomis išsilaikys 1-5 laipsniai šilumos.

Antradienio dieną iš šiaurės priartės nykstantis žemo slėgio sūkurys. Dangų daug kur uždengs tankūs debesys, saulė pasirodys tik retkarčiais. Vietomis, didžiausia tikimybė vakariniuose ir šiauriniuose rajonuose, palis, tačiau vyraus negausus lietus. Papūs apysmarkis vakarų vėjas, 9-14 m/s greičiu. Temperatūra įdienojus pakils iki 9-14 laipsnių.

Trečiadienį vyraus debesuoti su pragiedruliais, kai kuriose vietovėse trumpai ir negausiai palis. Vėjas pasisuks iš šiaurės vakarų, naktį pūs 6-11 m/s greičiu, dieną sustiprės iki 8-13 m/s. Atplūs dar viena šalto oro porcija, todėl naktį net ir neišsisklaidžius debesims temperatūra pažemės iki 1-6 laipsnių šilumos, ore vietomis, dirvos paviršiuje didesnėje šalies dalyje numatomos šalnos iki 0-5 laipsnių šalčio, o dieną sušils tik iki 7-12 laipsnių.

Ketvirtadienio naktį bus nepastoviai debesuota, lietaus tikimybė nedidelė, o dieną debesys sutankės, vietomis trumpai ir negausiai palis. Vėjas aprims iki 6-11 m/s ir daugiausia pūs iš šiaurės vakarų, šiaurės. Naktį daug kur numatomos šalnos iki 0-4, dirvos paviršiuje iki 8 laipsnių šalčio, tik vietomis išliks 1-4 laipsniai šilumos, o dieną šils vos iki 6-11 laipsnių.

Penktadienį debesuotumo ir kritulių atžvilgiu orai išliks labai panašūs, tik vėjas aprims dar labiau. Naktį daug kur numatomos šalnos iki 0-3, dirvos paviršiuje iki 7 laipsnių šalčio, vietomis išsilaikys 1-4 laipsniai šilumos, dieną temperatūra pakils iki 7-12 laipsnių šilumos.

Pagal dabartinius duomenis savaitgalį orai mažai keisis, tik dienos turėtų būti truputį šiltesnės.

Pirmadienį prasideda lauko taktikos pratybos „Geležinis vilkas 2025-I“, juose dalyvaus apie 3,7 tūkst. karių ir 700 karinės technikos vienetų.

Pratybų metu Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ ir jai priklausančios Rukloje dislokuotos NATO Daugianacionalinės kovinės grupės kariai planuos ir vykdys puolimo bei gynybos operacijas.

Pratybų pabaigoje, gegužės 16 dieną, Gaižiūnų poligone bus vykdoma Jungtinių Valstijų 173-osios oro desanto brigados oro desanto operacija, taip pereinant į pratybas „Staigus atsakas 2025“.

Kaip anksčiau pranešė kariuomenė, „Geležinis vilkas 2025-I“ pradės gegužę vyksiančių pratybų Lietuvoje ciklą, įvairaus lygmens karinio rengimo mokymuose dalyvaus apie 8 tūkst. karių, per 1 tūkst. karinės technikos vienetų, kelios dešimtys orlaivių, laivai ir kita karinė technika.

Savo ruožtu pajūryje pirmadienį Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos kariai su sąjungininkais iš Portugalijos bei Klaipėdos miesto jėgos struktūromis ir kitomis miesto organizacijomis vykdys karines pratybas „Audros gynėjas 2025“.

Pratybos, kurių metu bus treniruojamasi krizių, ekstremalių situacijų ar grėsmių atveju užtikrinti uosto funkcionalumą, vyks iki gegužės 16-osios.

Kariuomene yra pranešusi, jog gegužę šalies keliuose bus dažniau matomos karinės technikos kolonos, o padangėje dažniau skraidys kariniai orlaiviai.

Šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų palaiko siūlymą uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

„Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, 60,5 proc. gyventojų mano, kad priemokas reikėtų panaikinti.

Beveik 28 proc. respondentų teigia, jog priemokas reikėtų palikti, o likusieji neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Siūlymą naikinti priemokas labiau palaiko vyresni gyventojai nuo 39 metų, žemesnio išsilavinimo ir pajamų žmonės, gyvenantys ne Vilniuje.

Idėją taip pat labiau remia „Nemuno aušros“, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Lietuvos socialdemokratų partijos rinkėjai.

„Labai ydingas reguliavimas“

Kaip rašė BNS, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo uždrausti gydymo įstaigoms imti priemokas nuo 2026 metų.

Vykdant šią reformą, ministrė Marija Jakubauskienė žada peržiūrėti įkainius už šias paslaugas.

Papildomas priemokas šiuo metu iš pacientų dažniausiai ima privačios įstaigos.

Pataisų iniciatoriai sako, kad dukart apmokestinti gyventojus už paslaugas nėra teisinga, nes žmonės ir taip moka Privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Ministerijos teigimu, dabar galiojanti įstatymo nuostata, įtvirtinanti galimybę pasirinkti brangesnes paslaugas, medžiagas ar procedūras, teoriškai turėjo suteikti pacientams daugiau alternatyvų, tačiau praktikoje tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu.

„Tai yra labai ydingas reguliavimas, kadangi juo pasinaudojančios įstaigos piktnaudžiauja dvigubu paslaugų apmokestinimu. Jos gauna ir Valstybės ligonių kasos įkainį, (…) ir pareikalauja susimokėti iš paciento“, – BNS sakė sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė.

„Viešosios įstaigos papildomų mokėjimu praktiškai neima, o privačios daugumoje atveju ima. Tokiu būdu gaudamos daugiau pajamų privačios įstaigos turi geresnes galimybes pritraukti specialistus dirbti į įstaigą, o iš viešųjų įstaigų medikai nuteka“, – pridūrė ji.

Pasak jos, tai lemia augančias eiles valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose.

Du scenarijai

Kritikai sako, kad panaikinus priemokas bus panaikinta galimybė pasirinkti geresnės kokybės, brangesnes priemones, be to, daliai įstaigų atsisakius teikti neapsimokančias paslaugas sumažėtų jų prieinamumas.

J. Čelutkienė sakė, kad atsisakius priemokų rezultatas gali būti dvejopas, bet abiem atvejais priimtinas Vyriausybei.

„Vienas iš sprendimų privačiai įstaigai bus išlaikyti sutartį su Valstybine ligonių kasa ir įsipareigoti teikti paslaugas be priemokų iš paciento. Tokiu atveju įstaigos tampa sąžiningomis ir garbingomis valstybės partnerėmis, padedančiomis mažinti pacientų eiles. Tai būtų puikus, naudingas visiems rezultatas, nes įkainiai yra pakankami – visos viešos įstaigos ir yra šiek pelningos neimdamos priemokų“, – teigė viceministrė.

„Jeigu įstaigos nuspręstų netęsti sutarties su Ligonių kasa, tuomet tiesiog toliau teiks mokamas paslaugas. Pacientų srautas į tokias įstaigas praktiškai nepasikeis, (…) tačiau kiek sumažės privačių įstaigų pajamos. Iš to išplauks mažesnis poreikis jiems samdyti gydytojus, o tai leis sustabdyti jų nutekėjimą iš viešojo į privatų sektorių“, – pridūrė ji.

Pataisoms dėl papildomų priemokų draudimo dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.

SAM duomenimis, šiuo metu Lietuvos gyventojai per metus už valstybės jau apmokėtas paslaugas papildomai sumoka mažiausiai 40 mln. eurų. Daugiausiai pacientai susimoka už specialistų konsultacijas.

Visuomenės nuomonės ir rinko tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią apklausą atliko balandžio 17 – 28 dienomis, apklausti tūkstantis pilnamečių Lietuvos gyventojų.

–––––––––––––––––

Tikslūs apklausos rezultatai:

„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė:

Ar reikėtų, ar nereikėtų palikti galimybę viešosioms ir privačioms gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas paslaugas?

Atsakymai:

1. Reikėtų palikti, nes kitu atveju būtų panaikinta galimybė pasirinkti geresnės kokybės, brangesnes priemones, be to, daliai įstaigų atsisakius teikti neapsimokančias paslaugas sumažėtų jų prieinamumas – 27,8 proc.

2. Reikėtų panaikinti, nes už paslaugas ir taip sumoka valstybė – 60,5 proc.

3. Neturiu nuomonės – 11,7 proc.

Sekmadienį Kaune buvo rastas sprogmuo, pranešė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.

Valdybos duomenimis, 16.37 val. buvo pranešta, kad Panemunėje, Antano Smetonos alėjoje, rastas sprogmuo, įvestas planas „Skydas“.

Kariškiai su sprogmeniu buvo lydimi į Rokų poligoną, kur rastas artilerijos sviedinys buvo sunaikintas.

Balandį Juozo Lukšos – Daumanto gatvėje prasidėję darbai užsitęs. Kauno miesto savivaldybė praneša apie papildomus eismo ribojimus, kurie truks mažiausiai 15 darbo dienų.

„Nuo balandžio 17 d. buvo uždaryta J. Lukšos – Daumanto g. atkarpa, vedanti iki Kauno klinikų priimamojo skyriaus. Buvo skelbta, kad ta atkarpa bus uždaryta iki balandžio 30 d. Iki šios dienos gatvė dar neatidaryta. Suprantama, kad vykdant darbus kartais reikalingi tokie ribojimai.

Bet visą praėjusią savaitę nebuvo vykdoma jokių darbų. Pradėtas kasimas, užtverta dalis važiuojamosios dalies, pastatytas ekskavatorius ir taip stovi visą savaitę. Klausimas kaip Kauno miesto savivaldybė kontroliuoja kasimo leidimų išdavimus ir jų galiojimus ir kodėl uždarius gatves, jose nevykdomi darbai?“ – pirmadienį retoriškai klausė į naujienų portalą „Kas vyksta Kaune“ kreipęsis kaunietis.

Nuo rytojaus – laikini eismo pokyčiai prie Kauno klinikų

Netrukus Kauno miesto savivaldybė išplatino naują pranešimą – darbai J. Lukšos – Daumanto g. užsitęs.

„Dėl lietaus nuotekų tinklų pasijungimo per J. Lukšos – Daumanto g. į Sukilėlių pr. nuo gegužės 7 iki 27 dienos planuojama: uždaryti vieną juostą J. Lukšos-Daumanto g. Uždarymas numatomas, paliekant aptarnaujančio personalo patekimui per gatvę ir gyventojų patekimui į savo sklypus. Apylanka numatoma per Lazūnų ir Žeimenos gatves.

Tai pat laikinai uždaryti Sukilėlių pr. priešingų krypčių dvi eismo juostas. Priešingų krypčių eismo juostos bus paliekamas medicinos pagalbos, viešojo transporto pravažiavimui ir gyventojų patekimui į savo sklypus. Dėl darbų saugumo visas transporto srautas bus nukreiptas per Žeimenos, Kalniečių ir Purienų gatves.

Dėl darbų sudėtingumo J. Lukšos – Daumanto ir Sukilėlių pr. (lietaus tinklui D500 ir dviejų šulinių D1500, H- iki 6 m. įrengimui) reikalingas gatvių eismo apribojimas 15 darbo dienų. Būkite atidūs ir sekite kelio ženklus!“ – pirmadienį skelbė Kauno miesto savivaldybė.

Dėkojame kauniečiams už tai, kad praneša apie aktualius įvykius. Jei ir jūs norite pasidalinti savo informacija ar nuomone apie Kauno aktualijas, rašykite pasinaudoję spec. forma „Pranešti naujieną“ arba per „Facebook“ puslapio privačias žinutes.

Tiltai, kone, geriausiai įkūnija inžinierių ir kaip „statytojų“, ir kaip „ardovų“ darbą. Upei kertant puolimui numatytą maršrutą, rankoves pasiraitoję inžinieriai puola statyti žygiuojančiai kariuomenei tiltą, o jei priešas pasirodo per stiprus ir tenka atsitraukti, šį savo kūrinį patys ir griauna. Besivejančiai priešų kariuomenei belieka tiltą atstatyti. Dar kartą apsivertus jėgų balansui ir puolančiai bei atsitraukiančiai kariuomenėms apsikeitus vietomis, tiltas vėl patiria ardymo siaubą ir atstatymo džiaugsmą, pranešime rašo Vytauto Didžiojo karo muziejus.

Vienos pirmųjų Lietuvos Respublikos kariuomenės inžinierių užduočių buvo būtent tokios – 1919 m. vykstant kovoms prieš bolševikus, atstatyti pastarųjų sudeginti tiltai per Šventąją už Vidiškių miestelio (gegužę) ir per Lėvenį ties Paliūniškio dvaru už Panevėžio (rugpjūtį). Taip prasidėję tiltų atstatymo ir naujų statybų darbai tęsėsi visą Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpį. Kaip pamatysite, tiltus reikėjo saugoti ir nuo stingdančių žiemos išdaigų.

Greičiausias būdas „pabalnoti“ upę – pontoninio tilto statyba. Kaip rodo pats pavadinimas, tai iš pontonų (plūduriuojančių konstrukcijų, skirtų įvairiems įrenginiams laikyti ant vandens) sukonstruotas tiltas, kokius per nuolatines pratybas įgudo statyti ir mūsų inžinieriai.

Pirmasis pasaulinis karas Lietuvos žemę išvagojo įtvirtintais apkasais. Kitas taip pat įspūdingas šio karo palikimas Lietuvai – Lyduvėnų tiltas per Dubysos slėnį, kurį dar 1916 m. pastatė vokiečių kariuomenės inžinieriai. Medinis Lyduvėnų tiltas buvo net 670 m ilgio ir 42 m aukščio, turėjo šešis aukštus. Iš viso tiltui sunaudota 7000 m3 medienos.

Vokiečių pionieriams Lyduvėnų tiltą statyti nebuvo lengva. Reikėjo pasukti galvas, nes Dubysos krantai statūs, pirminis tiltas būtų buvęs neaukštas, brangus ir sunkiai pastatomas, medieną suvežti truko ilgiau nei pati statybą. Visgi darbai buvo užbaigti ir tai buvo vienas didžiausių medinių tiltų Europoje.

Medinį tiltą netrukus pakeitė patikimesnis plieninis tiltas. Mums medinį primena maketas, kurį šiuo metu galima pamatyti Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodoje „Prakaitu grįstas kelias. Lietuvos karo inžinerijos istorija“. Maketas beveik toks pats senas kaip ir tiltas. Panašu, kad maketas galėjo būti pagamintas XX a. 3 deš. pr. Būtų nuodėmė tokio puikaus tilto neįamžinti, todėl Lietuvos kariuomenės geležinkelių bataliono kariai pagamino maketą. Kodėl būtent geležinkelių bataliono kariai? Nes Lyduvėnų tiltas yra ir geležinkelis.

Autoriai buvo tokie kruopštūs ir atidūs detalės, kad stengėsi kuo preciziškiau atkurti visus tilto elementus. Ant 1,98 m. aukščio maketo nutiestas priešgaisrinės apsaugos vamzdis, nutiestos gaisrininkų kopėčios, bėgiai. Iš pradžių maketas buvo naudojamas kaip mokomoji medžiaga karo inžinerijos žinias gilinantiems kariūnams. 1928 m. maketas perduotas Karo muziejui.

Kasdienį tiltų statytojų darbą taikliai perteikia 1937 m. „Kario“ žurnale Nr. 29 publikuotas Lietuvos kariuomenės eilinio Vyt. Gurklio eilėraštis:

„Mes statysim, lieptą, keltą,

Jei to maža – galim tiltą,

Tai mums tik juokai.

Nepatiks – tą išardysim

Ir geresnį pastatysim,

Kad tik būt gerai.

Jeigu matom – priešas puola,

Mes po tiltu dedam tolo –

Matom priešas mus sekioja,

Mes tuoj viską užmaskuojam –

Priešui – negerai.“

Paroda „Prakaitu grįstas kelias. Lietuvos karo inžinerijos istorija“ Vytauto Didžiojo karo muziejuje veiks iki gruodžio 31 d.

Gegužės 5 d. 15 val. kviečiama į knygos „Lietuvos didžiagirės“ pristatymą, vyksiantį Ąžuolyno bibliotekos Ąžuolo salėje (Radastų g. 2, 2 a.). Šis Algirdo Bruko ir Gintauto Mozgerio sudarytas leidinys – didžiųjų Lietuvos miškų masyvų istorijos studija, tyrinėjanti žmogaus ir miško bendrystę. Renginio metu apžvelgsime aštuonių didžiausių Lietuvos miškų masyvų susiformavimo istoriją bei dabarties charakteristikas.

Leidinio dėmesio centre yra miškas, tačiau nepamirštas ir žmogus, gyvenęs ar gyvenantis didžiagirių teritorijoje ir už jų ribų – sunkiu darbu, buitimi, tradicijomis, nuostatų įvairove nulėmęs savo aplinkos raidą ir kuriantis jos ateitį.

Nors knygoje gausu tyriminės medžiagos, leidinys skirtas ne vien miškų ūkio ir gamtosaugos specialistams bei šios srities studentams. Jis aktualus ir miško gėrybių (grybų, uogų, medžiojamųjų gyvūnų, rekreacinių takų, miško poilsiaviečių) mėgėjams bei tiems, kuriems rūpi Lietuvos miškų ateitis, jų reikšmė bei vieta valstybės politikoje, ūkyje, aplinkos apsaugoje ir kasdieniame žmonių gyvenime.

Kviečiama atvykti ir susipažinti su žmogaus ir miško bendrystės istorija.

Pokalbyje dalyvaus knygos autoriai Algirdas Brukas ir Gintautas Mozgeris. Renginį moderuos leidėjas Dainius Šeronas.

Vienas didžiausių šiuo metu kylančių projektų Kaune – kairiajame Nemuno krante kuriami „Nemunaičiai“. Vienu metu čia kyla verslo centras „Hermanas“, gyvenamasis projektas „Pasaka“, daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė, pėsčiųjų tiltas ir rekonstruojama H. ir O. Minkovskių gatvė. Tokia intensyvi plėtra Kaune – viena pirmųjų. Gegužės 10 d. – galimybė gyventojams, ieškantiems naujų namų sau arba savo verslui – pamatyti projektą iš arti atvirų durų dienose.

Registracija apsilankymui – https://www.nemunaiciai.lt/.

Auga ne tik projektas, bet ir bendruomenė

„Mūsų kuriamas projektas auga labai sparčiai, tačiau ne ką mažiau svarbi ir bendruomenė, kuri čia įsikuria – nuo gyventojų iki verslų. „Nemunaičiai“ bus ne tik gyvenamasis, bet ir verslo, komercinių paslaugų kvartalas. Tad pirmuosiuose I-ojo ir II-ojo etapo aukštuose įkurdiname verslus, kurie pasiūlys kokybiškų ir svarbių paslaugų čia gyvenantiems ir dirbantiems verslo centruose“, – sako „SBA Urban“ įmonės, kuriančios „Nemunaičius“ pardavimų vadovė Viktorija Pozingytė.

Gegužės 10-ąją duris atveria ne tik „Nemunaičai“, bet ir naujieji bendruomenės nariai – „KK Pilateso klinika“. Balandžio pabaigoje projekte atidaryta nauja ir moderni pilates erdvė, o lankytojai kviečiami į nemokamą atvirą treniruotę ant Nemuno kranto.

Vietų kiekis ribotas, tad kviečiame registruotis – https://bit.ly/4izE8GQ.

„Turėjome seną svajonę dirbti ten, kur susijungia gamta, vandens tėkmės ramybė, bet visa tai – šalia miesto, tad „Nemunaičiai“ – tapo tos svajonės išsipildymu.

Savo naujojoje erdvėje klientams siūlysime modernias Pilates Reformer, funkcines ir kūno balanso treniruotes. Tiek gyventojai, tiek ir čia dirbsiantys galės pasimėgauti ir masažo, grožio procedūromis“, – sako Karolina Kulinskaitė, „KK Pilateso klinika“ bendraįkūrėja ir sveikatos balanso ekspertė.

Pasak jos, „Nemunaičių“ erdvės padės sukurti balanso aurą visiems, kurie čia įsikurs ir lankysis. Tai erdvė daug dirbantiems ir veržliems žmonėms pasijusti ramiau, atsipalaiduoti ir pasinaudoti čia besikuriančių tvarių verslų paslaugomis, žavėtis ramiu upės vaizdu pavargus nuo miesto tempo.

Kauno miesto savivaldybėje tęsiamos administracinės permainos – balandžio 29 d. pasirašytu įsakymu išformuojamas ilgus metus veikęs Miesto planavimo ir architektūros skyrius bei Kultūros paveldo skyrius, o jų funkcijos perkeliamos į naujai steigiamą Miesto plėtros ir paveldosaugos skyrių. Pokyčiai įsigalios nuo rugsėjo 1 dienos.

Įsakymu, kurį pasirašė administracijos direktorius Tadas Metelionis, panaikinamos visos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus pareigybės: skyriaus vedėjo, patarėjo, taip pat visų poskyrių – administravimo, architektūros, statybos dokumentų, teritorijų planavimo, urbanistikos – vadovų ir specialistų etatai. Iš viso panaikinama daugiau nei 30 pareigybių, tarp jų – 5 poskyrių vedėjų, 27 vyriausiųjų ir A2 lygio specialistų.

Taip pat panaikinamos Kultūros paveldo skyriaus vedėjo, trijų vyriausiųjų ir dviejų A2 lygio specialistų pareigybės. Atskirai numatyta išformuoti ir Viešosios tvarkos skyriaus Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrį – naikinamos vedėjo bei keturių vyriausiųjų specialistų pareigos.

Vietoje to įsteigiamas naujas Miesto plėtros ir paveldosaugos skyrius. Jame bus atkurta dauguma senųjų funkcijų: formuojami administravimo, architektūros, statybos dokumentų, teritorijų planavimo, urbanistikos ir kultūros paveldo poskyriai. Naujoje struktūroje iš viso numatyta 16 vedėjo ir poskyrių vedėjų pareigybių, taip pat 35 specialistų etatai. Civilinės saugos ir mobilizacijos funkcija išlieka atkurto skyriaus pavidalu.

Ši pertvarka yra formaliai grindžiama administracijos struktūros keitimo procesu ir suderinta su savivaldybės darbo taryba. Vis dėlto šie sprendimai priimti kontekste, kuriame fiksuota įtampa – dar balandžio pradžioje apie išėjimą pranešė ilgametė architektė Lolita Rakevičienė, o viešojoje erdvėje kalbama apie konfliktus tarp mero Visvaldo Matijošaičio ir dabartinio architektūros skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus.

Neoficialiais duomenimis, naujai suformuoto Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjo pareigos gali atitekti šiuo metu paveldosaugos srityje dirbančiam Sauliui Rimui, tačiau jis portalui teigė, kad kol kas nėra gavęs pasiūlymo vadovauti naujam skyriui.