Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis ir premjeras Gintautas Paluckas sako nepritariantys siūlymui atšaukti praėjusios kadencijos Seimo priimtą įstatymą, kuriuo buvusiam Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteiktas valstybės vadovo statusas.

„Aš tai žiūriu skeptiškai. Aš lygiai taip pat žiūrėjau skeptiškai, kai ir buvo suteikinėjamas (valstybės vadovo statusas – BNS), nes manau, kad istorija yra istorija, ir istoriją dar tikslinti įstatymo formuluotėm nėra reikalo“, – žurnalistams Seime antradienį sakė S. Skvernelis.

„Kas nuo to pasikeitė, kai tas buvo istorinis faktas dar kartą paminėtas ir įprasmintas įstatymu, kas nors pasikeitė? Niekas“, – pridūrė jis.

Taip jis kalbėjo parlamentarams planuojant vadovo statuso panaikinimo klausimą svarstyti Seimo posėdyje antradienį.

Vis tik Seimui pradėjus posėdžiauti, klausimą nuspręsta iš darbotvarkės išbraukti. Už tai, jog įstatymo pakeitimas nebūtų svarstomas, balsavo 86 parlamentarai, 29 Seimo nariai buvo prieš išbraukimą, o keturi – susilaikė.

Pasak Vyriausybės vadovo, socialdemokratai bet kokiu atveju neketina palaikyti statuso naikinimo.

„Praėjusią kadenciją mes nepalaikėme (valstybės vadovo statuso – BNS) suteikimo, nepalaikysime ir naikinimo, nepaisant to, kad buvo padaryta klaida, Mūsų įsitikinimu, suteikiant tą statusą, būtų padaryta dar didesnė klaida kiekvieną kadenciją kaitaliojant Seimo sprendimą ir žmogų vartant iš vienos pusės į kitą“, – žurnalistams Seime sakė G. Paluckas.

„Manome, kad tai yra tikrai perteklinis politikavimas, nes, nepaisant sprendimo, vienų žmonių galvose V. Landsbergis buvo valstybės vadovas, kitų – nebuvo“, – sakė jis.

Tuo metu koalicijai priklausančių „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis laikėsi kitos nuomonės ir tvirtino, kad tokį siūlymą palaikys visi partijos nariai.

„Visa „Nemuno Aušra“ balsuos už tai, kad žmogus, kuris nenusipelnė Lietuvoj būti vadinamas valstybės vadovu ir turėt prezidento statusą, būtų atimtas šitas statusas, nes jam ir nepriklauso pagal Konstituciją ir pagal Konstitucinio teismo išaiškinimą“, – sakė R. Žemaitaitis.

„Vytautas Landsbergis nenusipelnė turėti Lietuvos valstybės statuso ir neturėtų teisės juo naudotis. Turi naudotis tiktais visas Sąjūdis ir Sąjūdžiui tada reikia visiem, reiškia, turėjo būt suteikiamas šitas statusas, o ne Vytautui Landsbergiui“, – aiškino jis.

Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sakė siūlymą dėl statuso naikinimo vertinantis kaip kiršinimą.

„Sprendimas yra priimtas, istorinis teisingumas yra atkurtas. Vytautas Landsbergis buvo mūsų valstybės vadovas, atstovavo mūsų valstybę, daugelyje šalių tuomet buvo pristatomas kaip mūsų valstybės vadovas, kaip netgi prezidentas“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Aš labai tikiu, kad valstybiškai labiau mąstančioje net ir valdančiojoje koalicijoje užteks sveiko proto šiandien priimti sprendimą tokį, kad pasiųstume iniciatoriams signalą, kad tokio kiršinimo daugiau negali būti“, – teigė politikas.

Iniciatyvą atšaukti V. Landsbergiui suteiktą statusą parengė opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Rimas Jonas Jankūnas.

Parlamentaro teigimu, statuso atėmimas „atstatys istorinę tiesą“, anot jo, Landsbergio biografija kelia abejonių.

„Aš manau, kad valstybė turi stovėti ant sąžinės pamatų ir neklastoti istorijos“, – sakė R. J. Jankūnas.

Jis sakė nebandęs skaičiuoti, ar jo siūlymas turės palaikymą.

Pagal R. J. Jankūno siūlymą, netekusiu galios būtų pripažintas Aukščiausiosios Tarybos pirmininko teisinio statuso įstatymas.

Parlamentaras tvirtina minėtą įstatymą laikantis prieštaraujančiu Konstitucijai.

Be to, jo teigimu, Seimas neturi teisės nei aiškinti Laikinojo pagrindinio įstatymo normų turinio, nei nustatyti naujų teisių šio negaliojančio teisės akto pagrindu.

Minėtas įstatymas 1990–1992 metais veikė kaip laikinoji Konstitucija. Referendume priėmus dabartinę Konstituciją, Laikinasis įstatymas nustojo galioti.

Kaip rašė BNS, parlamentas 2022 metų birželio 30 dieną priėmė Aukščiausiosios Tarybos pirmininko teisinio statuso įstatymą, pagal kurį Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, pareigas ėjęs nuo 1990-ųjų kovo 11-osios iki 1992-ųjų lapkričio 25-osios, turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus.

Tuo metu šias pareigas pareigas ėjo V. Landsbergis.

Už šį projektą priėmimo stadijoje balsavo 74 parlamentarai – valdantieji konservatoriai, liberalai, Laisvės frakcijos nariai ir trys opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovai.

Jų teigimu, priėmus tokį įstatymą konstatuojamas istorinis faktas, o dalis opozicijos atstovų jį vadino siekiu perrašyti istoriją.

Gegužės 9-11 d. Šančiai kviečia į ekskursijų savaitgalį „PasiŠANČinėkim“.

Tris dienas bus galima keliauti po Aukštuosius ir Žemuosius Šančius. Kviečiama peržvelgti programą ir išsirinkti įdomiausią kryptį.

Gegužės 9 d. (penktadienis)

18 val. Gidė Rolanda Girskienė kviečia minti dviračiais maršrutu „Kalba Šančiai“. Pradžia – A. Juozapavičiaus pr. 90 (prie „Vero Cafe“), pabaiga – Mažeikių gatvėje.

21 val. Gidas Deimantas Ramanauskas rengs panoraminę ekskursiją/ žygį „Kaunas nuo Aukštųjų Šančių kalvų“. Pradžia – carinių laikų sandėlis (K. Baršausko g. 64, šalia degalinės „Viada“), pabaiga – Prancūzų g. 81, prie „Rimi“.

Gegužės 10 d. (šeštadienis)

10 val. Gidas Žilvinas Rinkšelis kvies į ekskursiją „Susisiekimo infrastruktūra: Savivaldybės autobusų garažas“ (dab. UAB „Kautros“ autoparkas). Pradžia – Skuodo g. 3, prie įvažiavimo vartų už „Norfos“, pabaiga – ten pat.

12.30 val. Gidė Rolanda Girskienė rengs ekskursiją „Pajausk Šančių dvasią“. Pradžia – A. Juozapavičiaus pr. 84 prie „Norfos“, pabaiga – Sandėlių g. 7 (Šančių bibliotekoje).

16 val. Gidas Paulius Lazauskas ves ekskursiją „Aukštųjų Šančių išlikęs ir išnykęs modernizmas“. Pradžia – V. Pietario/L. Ivinskio g. sankryžoje, pabaiga – Servitutų g. 80.

Gegužės 11 d. (sekmadienis)

9 val. Gidė Dalia Šaumanienė ves ekskursiją „Kauno tvirtovės maitintojai: parako sandėliai ir tvirtovės šaldytuvas“. Pradžia – A. Juozapavičiaus pr. 90 (prie „Vero Cafe“), pabaiga – „P.A.R.A.K.E“ arba Aukštųjų Šančių karių kapinėse, jei bus norinčių dalyvių.

12.30 val. Gidė Rolanda Girskienė ves ekskursiją ,,Šančių maldos namų istorijos”. Pradžia – A. Juozapavičiaus pr. ties Vilijos parku, prieš „Rimi“, pabaiga – A. Juozapavičiaus pr. 127, prie „Lidl“.

15 val. Gidas Jonas Oškinis kvies į ekskursiją „Broniaus Oškinio laikų Šančiai“. Pradžia – A. Juozapavičiaus pr. 127 prie „Lidl“, pabaiga – Siūlų g./A. Juozapavičaus pr. sankryža.

Svarbu žinoti

Ekskursijoms numatytos kainos nėra, kiekvienas galės į dėžutę įmesti priimtiną sumą.

Registruotis nereikia, tiesiog ateikite ir draugus pasikvieskite.

Ekskursijų metu gali būti fotografuojama ir filmuojama.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė siūlymui Lietuvai trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.

Už balsavo 98 parlamentarai, prieš buvo vienintelis „valstietis“ Valius Ąžuolas, o trys „Nemuno aušros“ politikai – Petras Dargis, Tomas Domarkas bei Aidas Gedvilas – susilaikė. Dėl šio klausimo Seimas galutinai turėtų apsispręsti ketvirtadienį.

Kolegas palaikyti siūlymą kvietęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius teigė, jog pasitraukimo svarbą lemia geopolitinė situacija.

„Rusija, Baltarusija, kaip žinia, savo agresyvumu paskutiniu metu stebina visą pasaulį ir, manyčiau, kad neturėtume abejoti, kad visi numatomi mūsų krašto gynybai skiriami įtvirtinimai bus paremti ir priešpėstinėmis minomis“, – Seimo salėje sakė jis.

Kaip skelbė BNS, kovą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai bendrame pareiškime paragino savo šalis iš sutarties pasitraukti, vėliau prie jų prisijungė ir Suomija.

Balandžio pabaigoje pasitraukimui iš konvencijos pratarė estų Vyriausybė, savo ruožtu, Latvijos prezidentas pasirašė pasitraukimą numatantį įstatymą, kurį anksčiau priėmė šalies parlamentas.

Pasitraukimas iš konvencijos leistų Lietuvai įsigyti, gaminti, kaupti, naudoti bei perduoti priešpėstines minas.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas penkių šalių paskelbtus sprendimus pavadino „pavojinga kliūtimi civilių gyventojų apsaugai ginkluoto konflikto metu“.

Trauktis iš konvencijos pasiūliusios Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, nuo 2003 metų, kai Lietuva ratifikavo dokumentą, saugumo situacija regione iš esmės pablogėjo, o grėsmės iš Rusijos ir Baltarusijos smarkiai išaugo.

Anot jos, priešpėstinių minų naudojimas padidintų Lietuvos kariuomenės vienetų gebėjimą riboti priešo judėjimą, ypač kritiniuose ir riboto pravažumo mūšio lauko taškuose.

Tiek kariuomenės atstovai, tiek už krašto apsaugą atsakingi politikai yra nurodę, jog minų naudojimas veiktų kaip atgrasymo elementas, o denonsavus konvenciją būtų galima mokyti karius.

KAM teigimu, net ir pasitraukusi iš Otavos konvencijos, Lietuva laikytųsi prisiimtų tarptautinės humanitarinės teisės įsipareigojimų pagal kitas tarptautines sutartis, taip pat visuotinai pripažintų tarptautinių papročių dėl karo priemonių ar kariavimo būdų.

Pasitraukimas iš konvencijos įsigalioja praėjus tik praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai šalis Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui įteikia savo pasitraukimo dokumentus.

Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, Jungtinės Valstijos, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.

Kauno apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje du Jurbarko rajone gyvenantys nepilnamečiai kaltinami nužudymu.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Vytautas Gataveckas, o ikiteisminį tyrimą atliko Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai, rašoma Prokuratūros pranešime žiniasklaidai.

Senjoro mirtimi pasibaigęs jaunuolių išpuolis įvyko pernai, rugpjūčio 27-osios naktį. Bylos duomenimis, atėję į aukos namus, 16-metis ir 17-metis, tarpusavyje pasikeisdami, peiliu sudavė daugybinius smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, taip padarydami daugybinius durtinius-pjautinius sužalojimus, nuo kurių jis netrukus įvykio vietoje mirė.

Nustatyta, kad 72 metų vyrui buvo padaryta 61 durtinė-pjautinė žaizda veide, krūtinėje, pilve, rankose bei kojose.

Jaunuoliai kaltinami pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą – dėl nužudymo kankinant ar itin žiauriai. Abu kaltinamieji savo kaltę pripažįsta.

Baudžiamasis kodeksas už tokio pobūdžio nužudymą numato laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmenys laikomi nekaltais, kol jų kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Gegužės 19–23 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakultetas jau devintą kartą kviečia į tradicinį meno ir kultūros festivalį VDU Kultūros dienos. Pasitelkę ankstesnių metų patirtį, renginio organizatoriai parengė plačią meno ir kultūros renginių programą, atvirą įvairiai publikai: nuo menininkų iki moksleivių ar studentų, nuo kultūros profesionalų iki menu ir kultūra besidominčių miestiečių bei miesto svečių.

Visą savaitę įvairiose VDU erdvėse vyks atviros dėstytojų paskaitos, studentų kūrybiniai projektai, bendros dėstytojų, studentų ir absolventų parodos ir koncertai, susitikimai su menininkais, diskusijos, kūrybinės dirbtuvės jaunimui bei moksleiviams.

Kiekvieną VDU kultūros dienų rytą ir popietę Menų fakulteto auditorijos bus atviros visiems, norintiems trumpam pasijusti studentais ir paklausyti paskaitų apie meną arba sudalyvauti studentų kūrybos pristatymuose. Vakarais festivalio lankytojų lauks įvairūs meno ir kultūros renginiai, tarp jų – koncertai, parodos, filmų peržiūros, diskusijos ir susitikimai su kūrėjais.

VDU kultūros dienų atidarymo renginys – nemokama filmo „Gardutė“ (gegužės 19 d. 18 val. VDU Didžioji salė, S. Daukanto g. 28) peržiūra, po kurios vyks diskusija-susitikimas su šios kulinarinės komedijos kūrėjais: režisiere Egle Vertelyte ir kompozitoriumi, VDU Menų fakulteto profesoriumi Titu Petrikiu.

Gegužės 20 d., antradienį, 18 val. vyks diskusija „Menas kaip ginklas: ar įmanomas šiuolaikinis patriotinis menas?“. Diskusijos moderatorius, Menų fakulteto Teatrologijos katedros vedėjas Edgaras Klivis drauge su diskusijos dalyviais (politiku, buvusiu Lietuvos kultūros ministru Simonu Kairiu, teatrologe, monografijos „Karas ir kultūra“ autore Ina Pukelyte ir kitais diskutantais) ieškos atsakymų į klausimus, ar įmanoma patriotinė propaganda šiuolaikiniame mene ir koks galėtų būti šiuolaikinis patriotinis menas? (Menų fakultetas, Muitinės g. 7–207).

Gegužės 21 d., trečiadienį, 18 val. vakarinėje „VDU kultūros dienų“ programoje – Menų fakulteto kūrybinių partnerių, VDU Muzikos akademijos dėstytojų, studentų ir absolventų koncertas „M. Ravelio kūrybos kaleidoskopas“ (VDU Muzikos akademijos koncertų salė, V. Čepinskio g. 5). Koncerto organizatorė, VDU Muzikos akademijos dėstytoja Kotryna Kaklauskaitė kvies pasinerti į poetišką, spalvomis ir emocijomis prisodrintą Maurice Ravel muzikos pasaulį. Vakaro programoje – subtilios fortepijono miniatiūros, temperamentingi smuiko ir fortepijono duetai bei elegantiškas vokalinis ciklas.

Gegužės 22 d., ketvirtadienį, 17 val. lankytojai laukiami VDU menų galerijoje „101“ (Muitinės g. 7), kur vyks VDU Naujųjų medijų meno programos studentų fotografijų parodos atidarymas (dėst. prof. Romualdas Požerskis ir doc. Tomas Pabedinskas). Į šią galeriją VDU kultūros dienų publika kviečiama užsukti ir bet kurią kitą festivalio dieną – galerijos kuratorė Milda Gineikaitė kviečia apžiūrėti nuolatinę Menų fakulteto dėstytojų, studentų ir absolventų kūrybos parodą „Kūryba kuria kultūrą“ (kuratoriai M. Gineikaitė, R. Barauskis), išsidėsčiusią įvairiose Menų fakulteto pasato erdvėse.

Paskutinę festivalio dieną, gegužės 23 d., nuo 14 iki 17 val., vyks tradicinė VDU Menų fakulteto Atvirų durų diena moksleiviams (Muitinės g. 7). Jos metu lankytojai galės susipažinti su fakulteto siūlomomis studijų programomis – Kūrybinės industrijos, Menų istorija, kritika ir medijos, Muzikos produkcija, Naujųjų medijų menas. Taip pat laukia kūrybinės veiklos: „Menų mūšis“, „Fotostudijos blykstės“, „Garso eksperimentai“ ir „Kūrybinės industrijos“. Kartu su studentais bus galima apžiūrėti Menų fakulteto auditorijas, garso įrašų ir foto studijas bei medijų laboratorijas.

VDU kultūros dienas uždarys jaunatviškas gyvo garso koncertas Menų fakulteto kiemelyje „Music Lab“. Visą penktadienio vakarą čia vyks uždegantys „Muzikos produkcijos“ programos studentų (ir svečių) live pasirodymai (gegužės 23 d. nuo 17 val., VDU Menų fakulteto kiemelis, Muitinės g. 7).

Kviečiame pasinerti į meno ir kultūros savaitę. Visi renginiai – nemokami.

Daugiau informacijos ir registracija čia.

Nuo gegužės 5 d. Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriui vadovauti pradėjo Saulius Vasiliauskas.

S. Vasiliauskas sukaupė solidžią patirtį tiek valstybės tarnyboje, tiek inžinerijos srityje – nuo „Lietuvos geležinkelių“ inžinieriaus, Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo iki Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus.

Taip pat dešimtmetį dirbo Aplinkos projektų valdymo agentūroje, kur vadovavo skyriams ir koordinavo projektus, rašoma Kauno rajono savivaldybės pranešime žiniasklaidai.

Statybos inžinerijos magistrą įgijęs Vilniaus technikos universitete, naujasis vedėjas į Kauno rajono infrastruktūros iššūkius žengia su rimtu profesiniu bagažu.

Nors Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyrius nesenai išplatino spaudai skirtą pranešimą, kaip šiuo metu vyksta Rotušės aikštės rekonstrukcijos darbai, su didžiausia pagarba šiame skyriuje dirbantiems kolegoms, nutariau pats savo akimis visa tai pamatyti.

Paskatino tai padaryti ir socialiniame tinkle „Facebook“ keleto kauniečių išplatinta informacija, kad rytinėje aikštės dalyje jau klojamas šaligatvis. Tad griebiu fotoaparatą į letenas ir pirmyn.

Šaligatvis lyg mozaika

Tik įžengus į aikštę, kaip ir tikėjausi, iškart į akis krinta rytinėje dalyje, greta kavinių ir restoranų, jau baigiamas kloti mozaikinis šaligatvis. Prie jo triūsę du vaikinai geranoriškai paaiškino, kaip vyksta šie darbai.

Mozaika sudaroma iš daugiau nei penkių atspalvių trinkelių. Kokia tvarka jas kloti, vaikinai pasižymėję ant specialios lentelės. Prisipažinau, kad vaizdas nuteikia išties optimistiškai. Anot vaikinų, šiuo vaizdu patenkinti ir praeiviai.

„Ne vienas sustoja, gėrisi vaizdu, net ir padėkoja už darbą“, – sakė vienas jų.

Atliktu darbu džiaugėsi ir netoli sankirtos su Vilniaus gatve esančio baro darbuotojai.

„Ilgai laukėme, gal pagaliau atgis ir Rotušės aikštė“, – vylėsi jie.

Tikisi baigti iki liepos pradžios

Virė grindinio klojimo darbai ir aikštės viduryje. Jau buvo baigiama kloti irgi mozaikiniu principu viena, daugiau nei metro pločio, atkarpa. Darbininkų paklausiau, kodėl ne nuo kraštų, o nuo vidurio vyksta šis darbas.

„Toks darbų planas, ne mes jį sudarėme. O tai ką dabar matote padarėme per nepilną vieną dieną“, – paaiškino vyrai.

Jei leis orai, šiuos darbus link rytinės aikštės dalies jie planuoja baigti iki liepos pradžios. „Tikimės spėti, kad kavinės dar šią vasarą galėtų aikštėje pastatyti savo staliukus“, – pridūrė grindinio klojėjai.

Darbininkai džiaugėsi dėmesiu

Šiaurinėje aikštės pusėje vaizdelis kol kas kiek „liūdnesnis“. Praėjimui skirtas tik maždaug metras pločio takelis (Jei taip galima jį pavadinti – M.P.). Ties įėjimu į populiarųjį legendinį barą „Skliautai“ ekskavatorius kasė gruntą.

Darbininkai pamatė į juos nukreiptą fotoaparatą, paklausė ar noriu praeiti. „Ne vyrai, ačiū, tiesiog noriu įamžinti jūsų darbą, nes po daugelio metų tai bus istorija“, – atsakiau jiems.

„Ką jūs sakote, tai mes irgi pakliūsime į ją, kaip faina“, – džiūgavo vienas darbininkas.

„Skliautų“ savininkas optimistas

Kiek vėliau paskambinau šio baro savininkui Ąžuolui Gaižučiui. Pasirodo, jis su žmona Daiga šiuo metu vieši pas sūnų Portugalijoje.

Paklaustas gal jis žinąs, kada darbai, panašūs kaip rytinėje aikštės dalyje, vyks ir čia, Ąžuolas atsakė nežinąs.

„Esu girdėjęs, kad lyg tai antroje šios vasaros pusėje. Per trisdešimt metų darbo tiek visko buvo, kad tikrai pakentėsime. Juo labiau, kad užsiauginime nemažą nuolatinių ratą kurie ateina pas mus ir per tuos griuvėsius“, – viltingai sakė baro savininkas.

Europos Parlamentas (EP) antradienį panaikino europarlamentaro iš Lietuvos Petro Gražulio teisinę neliečiamybę.

Už šį klausimą europarlamentarai nubalsavo rankų pakėlimu, suskaičiuojant tik galutinį rezultatą.

EP pateiktame siūlyme atšaukti šio politiko imunitetą raginta, nes nerasta įrodymų, kad Lietuvos teisėsauga siektų pakenkti europarlamentaro politinei veiklai, o parlamentas „negali prisiimti teismo vaidmens“.

Projekte pažymima, jog „įtariamas nusikaltimas ir vėlesnis prašymas atšaukti jo imunitetą nėra susiję su Petro Gražulio pareikšta nuomone ar balsavimu einant pareigas“.

Atimti neliečiamybę politikui rekomendavo EP Teisės reikalų komitetas. Toks sprendimas priimtas praėjusį trečiadienį vykusiame uždarame komiteto posėdyje.

Kaip rašė BNS, Europos Parlamentas P. Gražulio teisinės neliečiamybės klausimo ėmėsi pernai spalį. Į šią instituciją rugsėjį kreipėsi generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Vilniaus apygardos teismas yra pradėjęs nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) lyderis P. Gražulis kaltinamas LGBTIQ+ asmenų niekinimu.

P. Gražulis kaltinamas, kad 2022 metų gegužės 26 dieną po Seimo plenarinio posėdžio, kuriame svarstytas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, viešai išsakė teiginius, kurie vertintini kaip žmonių grupės niekinimas dėl jų seksualinės orientacijos.

Prokurorų teigimu, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad P. Gražulis tai darė veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad jo pasisakymai yra filmuojami, transliuojami bei skelbiami žiniasklaidoje.

Nukentėjusiais byloje pripažinti penki asmenys.

Nuo pernai liepos P. Gražulis yra EP narys ir turi teisinę neliečiamybę, kuri gali būti atšaukta tik EP sprendimu. Todėl bylos nagrinėjimas teismas sustabdytas.

Praėjusią savaitę iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus gavę mero Visvaldo Matijošaičio vardu parengtą komentarą: „Tebeskambantys laukinės privatizacijos atgarsiai Kauno Ąžuolyne“, neskubėjome jo spausdinti. Kol ta pačia Vytauto parko „viešųjų erdvių renesanso“ tema nepasisakė parko teritorijoje nuosavybę (pastatą) turinčios UAB „Osterodė“ direktorė Diana Balkuvienė.

Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog ši bendrovė jau senokai primygtinai raginama atsisakyti jai priklausančio nekilnojamojo turto. Įmonės vadovė ne kartą varstė įvairių savivaldybės kabinetų duris, žino, kas siekia išguiti iš parke savo pastatą daugiau nei 30 metų prižiūrinčią, visuomenei lankytis parko erdvėse jokiu būdu netrukdančią bendrovę. Deja, savivaldybė nevykdo teismo sprendimo, kuris ją įpareigoja iš naujo svarstyti „Osterodės“ prašymą dėl leidimo kapitaliai pastatą remontuoti.

Dėl geidžiamo pastato Vytauto parke savivaldybė linkusi „paprotinti“ ir teismą

Diana Balkuvienė pakalbėti apie tai su „aukščiausia Kauno valdžia“ iki šiol neturėjo progos. Verslininkė nebuvo „akis į akį“ susitikusi su savivaldybės vadovu, meru V. Matijošaičiu, kuris, beje, po darbo milicijoje, savo verslą pradėjo kurti 1991-aisiais. Plungėje bei Kaune gal V. Matijošaičo ir jo verslo partnerio atveju privatizacija buvo „naminė“, o ne „laukinė“..?

Susitikus, žinoma, galėtų vykti ir platesnė diskusija. Meras tikrai turėtų ką patarti smulkiajam verslui, pavyzdžiui, tarptautinės plėtros klausimu, nes, kaip teigiama 2015-aisiais rašytoje V. Matijošaičio biografijoje, nuo 2006 metų jis buvo asociacijos „Mentor Lietuva“ valdybos narys, o nuo 2008-ųjų – Lietuvos pramonininkų konfederacijos Lietuvos ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo su Rusijos Federacija tarybos viceprezidentas, tais pačiais metais apdovanotas šios organizacijos įsteigta P. Vileišio vardo premija.

Bet Kauno merui dabar labai rūpi Vytauto parkas. Tad spaudai išplatintą V. Matijošaičio komentarą naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ nusprendė pateikti kaip savotišką diskusiją (su… UAB „Osterodė“ direktorės D. Balkuvienės komentaru).

Meras: Kaunas pasikeitė iš esmės: nuo investicijų į miestui ir šaliai svarbius objektus iki viešųjų erdvių renesanso. Visa tai daro miestą gyvą, pilną veiksmo. Tačiau vis dar turime vietų tarsi įstrigusių laike. Ne todėl, kad trūksta vizijos ar lėšų, bet dėl kelių piktybiškų veikėjų, praeities klaidų ir dešimtmečius vilkinamų procesų: nei pats tvarkau, nei kitiems leidžiu.

Sunku suprasti, ko siekė senieji Kauno politikai, lengva ranka skaldydami aplink Ąžuolyną esančias teritorijas ir vieną po kitos tyliai atriekdami jas privatininkams.

Verslininkė: Jei tai buvo ar yra pažeidimas, tai ginant viešąjį interesą, prokuratūra galėtų išsiaiškinti bei atsakyti merui ir visuomenei apie „atriekimus“ – tiek buvusius, tiek dabartinius?

Meras: Kažkada tokios machinacinės schemos gal buvo norma, bet tikrai ne dabar. Baigiame surinkti visus išparceliuotus plotus, kad jie sugrįžtų kauniečiams. Vienas iš pavyzdžių ­– Vytauto parkas, kuris jau seniai turėjo būti pilnai sutvarkytas, bet dabar stovi pusiau skustas, pusiau luptas.

Verslininkė: Pritariame ir šią nuomonę palaikome. Todėl vykdydami veiklą, sukūrę darbo vietas ir mokėdami mokesčius Lietuvos Respublikai ir miestui 30 metų, esame nuo 2021 metų parengę nuosavybės teise mums priklausančio pastato kapitalinio remonto projektą. Tačiau šis projektas yra stabdomas nuo 2022 metų, iš pačios Kauno miesto savivaldybės pusės.

Kauno savivaldybės darbo metodai: per teismus bando perimti Vytauto parko pakrašty stovintį pastatą?

Meras: Nusikaltimas miestui bei jo žmonėms padarytas daugiau kaip prieš 30 metų, atidavus Vytauto parką ir Dainų slėnį į privačias rankas. 1992 m. įvyko garsioji privatizacija, kuomet valstybinis turtas buvo kapitalizuotas ir virto privačiu. Kažkam atiteko atrakcionai, kažkam suoliukai ar įvairūs statiniai. Riebaluotų pirštų prie skanaus kąsnio netrūko. Šiandien matome rezultatą: Vytauto parke stovi apleisti, apgriuvę, netinkami naudoti statiniai.

Verslininkė: Žinome, kad tokių statinių sąrašas egzistuoja (viena iš savininkų – pati Kauno miesto savivaldybė). Parke esančio „Osterodės“ nekilnojamojo turto, kuriame yra vykdoma veikla, gaunamos pajamos ir mokami mokesčiai valstybei, tarp mero minimų pastatų nėra. Ar kiti pastatai (jų savininkai) savo veiklomis yra sumokėję bent vieną eurą i biudžetą, ir ar yra juose sukurtos darbo vietos, – čia gali atsakyti žurnalistinis tyrimas, o dar geriau – pati Kauno miesto savivaldybė.

Meras: Tokį pat vaizdą dar labai neseniai kauniečiai matė ir Dainų slėnyje. Su Dainų slėniu Kaunas įrodė, kad praeities klaidos ištaisomos. Po vadinamosios „čekinės privatizacijos“ miestas susigrąžino sakralią erdvę ir prikėlė naujam gyvenimui: sėkmingai nuaidėjo Dainų šventės 100-metis, vien šiemet suplanuoti 4 koncertai, žmonės ir bendruomenės ten puikiai leidžia laiką.

Verslininkė: Negaliu komentuoti dėl to, jog situacija nėra man žinoma, nei sąlygos Dainų slėnio atgavimo, nei kaštai nebuvo plačiai viešinami.

Meras: Vytauto parko situacija – analogiška. Noriu pabrėžti, kad tai ne „pasišpagavimas“ su privačia nuosavybe, o kova už viešą interesą, už istoriją, gamtos ir kultūros paveldo atkūrimą ir seniausio Kauno parko prikėlimą naujam gyvenimui.

Verslininkė: Privati nuosavybė yra privati nuosavybė. „Pasišpagavimas“ su privačia nuosavybe, – labai neaiški sąvoka, kurios negalime komentuoti dėl to, kad nesuprantame jos esmės ir netikime, jog teisminius procesus dera vadinti „pasišpagavimu“.

Meras: Miestas siūlo taikų kelią – už sąžiningą kainą išpirkti privatininkų turtą visuomenės poreikiams, tačiau iki šiol atsimušame į abejingumo sieną: skundai, teismai, trukdymas ar tiesiog tyla. Kokie tokių veikėjų motyvai – pasakyti sunku, galbūt jiems tai savotiška fetišo forma.

Verslininkė: Kas yra sąžininga kaina, kam ji yra pasiūlyta? Galim priminti pavyzdį: Vytauto 4B adresu, nelabai su mokesčių mokėtojais tariantis, jų (visuomenės) vardu iš miesto biudžeto atseikėta pusė milijono eurų ir nupirktas pastatas „vaiduoklis“. Gal mero nuomone, tai ir galima laikyti „savotiška fetišo forma“? Nors pagal Visuotinę lietuvių enciklopediją, tipiškais fetišo objektais laikoma tam tikta avalynė, apatiniai drabužiai, kojinės…

Vytauto parko „ėmimo“ istorijos narpliojamos ne tik Kaune

Meras: Nepaisant visko, Vytauto parko prieigose judame į priekį: 90 proc. kapitalinio remonto darbų jau atlikta Miko Petrausko Scenos menų mokykloje ant Parodos kalno. Vasarą objektą priduosime ir iki rugsėjo pasirūpinsime baldais bei kita reikiama įranga, kad auklėtiniai naujus mokslo metus pradėtų gražiose ir jaukiose patalpose.

Pokyčių sulauks ir netoliese stovintis mūrinis kurhauzas. Kitą savaitę pasirašome sutartį su rangovais, kurie įsipareigos per metus pastatą sutvarkyti ir pritaikyti tos pačios Scenos menų mokyklos veiklai.

Verslininkė: Tikriausiai taip ir bus. Negalime komentuoti, nedisponuojame informacija. Džiaugiamės būsima kaimynyste.

Meras: Miestas turi aiškią viziją – sukurti gyvą, bendruomenės poilsiui skirtą parką, kuriame skambėtų vaikų juokas, vyktų renginiai. Namų darbai padaryti – atlikta gyventojų apklausa, pagal jos rezultatus paruošta Vytauto parko sutvarkymo galimybių studija. Miestas rengia detalųjį planą, formuojant vieną nedalomą sklypą visoje Vytauto parko teritorijoje.

Beveik 8,5 ha teritoriją esame suplanavę pritaikyti kauniečių poilsiui, aktyviam laisvalaikiui, pramogoms ir įvairiems renginiams. Kaip ir Ąžuolyne, Vytauto parke išsaugosime parko savitumą, sutvarkysime apleistus takelius, suvienodinsime mažąją architektūrą. Vytauto parkas – mūsų visų, todėl jaučiame pareigą jį atverti žmonėms.

Verslininkė: Visa tai smagu, bet ir dabar parko vartai nėra užrakinti. Žemė – valstybės, ir niekas nedraudžia savivaldybei parką tvarkyti, prižiūrėti, renovuoti. Juolab, ir „Osterodei“ priklausantis pastatas Nr. 4A Vytauto parke yra skirtas visuomenės poreikiams. Tereikia leisti tai erdvei atsinaujinti, ir ji vėl pakvies, kaip kažkada, į mūsų pastate veikusią kavinę, parodų erdvę, susitikimus su meno atstovais.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Irena Segalovičienė paskirta valstybės kontroliere.

Antradienį per slaptą balsavimą už jos kandidatūrą buvo 69 Seimo nariai, prieš balsavo 25, susilaikė septyni parlamentarai, keturi biuleteniai buvo negaliojantys.

I. Segalovičienė pakeis Valstybės kontrolės vadovo pareigose penkerių metų kadenciją antradienį baigusį Mindaugą Macijauską.

„Nepriklausomumas, rezultatyvumas, atskaitomybė ir skaidrumas, tai yra Valstybės kontrolės sritys, kuriose sieksiu užtikrinti aukščiausius standartus. Dirbsiu sąžiningai, drąsiai, atsakingai bei profesionaliai, gindama Lietuvos valstybės ir piliečių interesus“, – prieš balsavimą Seimo salėje kalbėjo ji.

I. Segalovičienės kandidatūrą parlamentui pateikė G. Nausėda.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė prieš balsavimą sakė, jog siūlymu taikomi dvigubi standartai, nes, pasak jo, institucijai yra labai svarbu išlaikyti politini neutralumą, o prezidento teikimas kelia įtarimų, kaip šių principų bus laikomasi.

„Kaip lazda turi du galus, taip Prezidentūros kondicionieriai gali ir šildyti, ir šaldyti. Vienus šaldo, kitiems kuria šiltas vietas politiniams paskyrimams“, – sakė Seimo narys.

Konservatorius Jurgis Razma stebėjosi, kodėl antrai kadencijai neteikiama M. Macijausko kandidatūra, nors institucijos darbo efektyvumas pagerėjo.

„Aš įsivaizdavau, kad mes esam pasiekę valstybėje tokios brandos, kad gerai dirbantis vadovas galėtų tikėtis antros kadencijos“, – kalbėjo parlamentaras.

Prieš balsavimą siūlymo teigė nepalaikysiantis ir liberalas Simonas Kairys. Anot jo, po frakcijos susitikimo su naująja valstybės kontroliere neliko įsitikinimo, kad I. Segalovičienė „gebės atsispirti politinėms įtakoms“.

Opozicijai kritikuojant tokį sprendimą, šalies vadovas tikino nedarysiantis įtakos I. Segalovičienės darbui, o ši teigė, kad „nepataikaus prezidentui“.

BNS rašė, kad teikdamas jos kandidatūrą, G. Nausėda tvirtino, jog patarėja yra pajėgi profesionalė, kuri tapusi valstybės kontroliere galėtų siekti, jog valstybės lėšos būtų naudojamos efektyviai, o pati audito institucija aktyviau įsitrauktų į valstybės biudžeto formavimą, teiktų kokybiškesnes rekomendacijas.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis anksčiau sakė, kad valstybės kontrolierius nėra politinė pareigybė, o prezidento patarėjai nėra siejami su politiniu atšalimu, nes šalies vadovas nepriklauso nė vienai partijai.

Premjeras Gintautas Paluckas I. Segalovičienės kandidatūrą įvertino kaip stiprią.

Tuo metu Seimo opozicija įžvelgė įstaigos politizavimo ir diskreditavimo rizikos.

Antradienį apie 14 val. Kauną drebino karinių sraigtasparnių garsas. Tai – tarptautinių pratybų „Griffin Lightning 2025“ dalis“.

„Nerandu informacijos. Labai daug malūnsparnių praskrido. Kas vyksta?“ – 14.04 val. teiravosi kaunietė.

„Virš Kauno koks 20 sraigtasparnių praskrido“, – pranešė dar vienas vyras.

„Galvoju, ko čia namie stiklai dreba, 26 sraigtasparniai“, – rašė dar vienas kaunietis.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, kad Lietuvoje vyksta tarptautinės karinės pratybos „Griffin Lightning 2025“.

Perspėja: žemame aukštyje skraidys kariniai sraigtasparniai

„Prieš kiek daugiau nei pusvalandį 26 Vokietijos kariuomenės sraigtasparniai pakilo iš Pajuosčio aerodromo ir skrenda link Vilniaus, vėliau skrydžiai apims didžiąją dalį Lietuvos teritorijos bei pasienio ruožus. Tai – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos teritorijose vykstančių tarptautinių pratybų „Griffin Lightning 2025“ dalis“, – antradienį apie 13.17 val. pranešė Lietuvos kariuomenė.

Dėkojame kauniečiams už tai, kad praneša apie aktualius įvykius. Jei ir jūs norite pasidalinti savo informacija ar nuomone apie Kauno aktualijas, rašykite pasinaudoję spec. forma „Pranešti naujieną“ arba per „Facebook“ puslapio privačias žinutes.

Antradienį Kaune atidarytas buvusio šalies vadovo Valdo Adamkaus vardu pavadintas naujasis lengvosios atletikos maniežas.

Atidarymo šventėje dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė prezidentas V. Adamkus, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė bei kiti svečiai. Savo pasirodymus taip pat surengė jaunieji sportininkai.

Bendru Kauno savivaldybės tarybos sprendimu V. Adamkaus vardas maniežui buvo suteiktas praėjusių metų liepą.

Maniežo statybos greta Dariaus ir Girėno stadiono pagal pirminę 19 mln. eurų vertės sutartį su rangove „Autokausta“ pradėtos 2022 metais. Virš 15 tūkst. kvadratinių metrų ploto maniežo techninį projektą parengė įmonė „Archas“.

Pastate įrengti šeši 200 metrų ir aštuoni 60 metrų ilgio bėgimo takai, šuolių, rutulio stūmimo ir tolimųjų metimų treniruočių sektoriai, treniruoklių ir gimnastikos salės, masažo kabinetai, dvi pirtys, apie 500 vietų žiūrovams, 140 vietų požeminė automobilių saugykla.

Kaip jau skelbta, maniežą neterminuotai valdys savivaldybės sporto mokykla „Startas“.

Registrų centrui išregistravus statybos, remonto ir buities prekių prekybos grupės „Kesko Senukai Lithuania“ valdybą ir įmonės akcininkams nepaskyrus naujos, jos prezidentas Artūras Rakauskas pareiškė, jog tai apsunkins įmonės vadovybės darbą.

Dvejų metų kadencijai rinktos valdybos įgaliojimai baigėsi 2024 metų gruodžio 12 dieną. A. Rakausko prašymas Registrų centrui pateiktas balandžio 30-ąją, o įregistruotas gegužės 5-ąją, rodo RC duomenys.

A. Rakausko teigimu, toks valdybos pirmininko Lasse Luukkaineno Lasse (Lasės Lūkaineno) aplaidumas įmonės vadovybei sudarys nemažai nepatogumų.

„Tai, kad „Kesko“ yra pranešę apie savo planus pasitraukti iš Baltijos šalių rinkos, neatleidžia nuo atsakomybės užtikrinti tinkamą valdybos veiklą. Kai pagaliau bus paskirti įgaliojimus turintys valdybos nariai, turėsime įdėti nemažai pastangų, kad užtikrintume visų įmonės veiklai būtinų sprendimų priėmimą“, – pranešime sakė A. Rakauskas.

Atšauktoje valdyboje dirbo A. Rakausko kontroliuojamos Nyderlandų įmonės „Era Holdings“ deleguoti A. Rakauskas ir Andrius Smaliukas bei „Kesko“ deleguoti Jarkko Karjalainenas (Jarkas Karialainenas), Timo Pesonenas (Timas Pesonenas) ir L. Luukkainenas.

„Vienam iš akcininkų agresyviai ieškant būdų kuo greičiau pasitraukti, „Kesko“ deleguoti nariai apsunkino valdybos darbą – blokavo kai kuriuos sprendimus dėl investicijų ir ateities plėtros planų“, – teigė „Kesko Senukų“ prezidentas.

A. Rakauskui atsisakant atsistatydinti, kaip beveik prieš trejus metus jam nurodė Stokholmo arbitražas, Kauno apylinkės teismas praėjusią savaitę nutarė neskirti jam šimtatūkstantinės baudos už teismų sprendimų nevykdymą, kaip prašė antstolė.

Lietuvos apeliacinis teismas dar 2023 metų spalį pripažino ir leido vykdyti Stokholmo arbitražo sprendimą, pagal kurį nuo 2001 metų poste esančio A. Rakausko vadovavimo laikas pasibaigė 2022 metų kovo 31-ąją ir jis buvo įpareigotas atsistatydinti.

Registrų centras (RC) anksčiau atsisakė įregistruoti A. Rakausko vadovavimo įmonei pabaigą, o Regionų administracinis teismas praėjusią savaitę nutarė, kad RC tai padarė teisėtai. Anot teisėjų, tokį prašymą turi teisę teikti tik įmonės valdymo organai, tačiau valdyba kol kas nepriėmė sprendimo dėl A. Rakausko atleidimo.

Ginčas tarp akcininkų kilo dėl sprendimo didinti „Kesko Senukai Digital“ kapitalą.

„Kesko“ valdo 50 proc. „Kesko Senukų“ akcijų, o A. Rakausko valdoma „R Investicija“ – 48,38 proc., rodo RC duomenys.

„Kesko Senukai“ tinkle yra 94 nuosavos ir franšizės pagrindu veikiančios parduotuvės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Bendrovei priklauso ir elektroninės prekybos įmonė „Kesko Senukai Digital“, valdanti e. parduotuves „Senukai.lt“, „1A.lt“, „K-Senukai.lv“, „1A.lv“, „K-Rauta.ee“ ir „1A.ee“.

Kultūros ministerijos organizuotą konkursą eiti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovo pareigas laimėjo menotyros mokslų daktarė, tarptautinių meno ir mokslo projektų vadovė ir parodų kuratorė Virginija Vitkienė.

Pastaruoju metu dr. V. Vitkienė dirbo šio muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja muziejinei veiklai, ji buvo vienintelė pretendentė, dalyvavusi konkurse, rašoma Kultūros ministerijos pranešime žiniasklaidai.

„Iškilaus Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus kūryba bei palikimas ne tik įkvepia, bet ir įpareigoja kalbėtis su visuomene temomis, įprasminančiomis mūsų kultūrinį identitetą bei nacionalinę tapatybę. Tad laukia labai prasminga misija – ne tik puoselėti, tyrinėti, eksponuoti muziejaus rinkiniuose saugomus M. K. Čiurlionio kūrinius, bet ir populiarinti juos inovatyviomis formomis bei dar labiau siekti šio menininko pažinimo ir pripažinimo tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje erdvėje. Tam reikalinga stipri, vizionieriška lyderystė, gebėjimai efektyviai valdyti instituciją, telkti komandą, plėtoti įvairius projektus ir didinti kultūros paslaugų prieinamumą bei kokybę“, – sako kultūros ministras Šarūnas Birutis, linkėdamas konkurso laimėtojai visokeriopos sėkmės.

Dr. V. Vitkienė – meno parodų kuratorė, tarptautinių meno ir mokslo projektų vadovė ir koordinatorė, meno leidinių sudarytoja, meno kritikos straipsnių autorė, Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 m. komisarė, Kauno bienalės ir jos vystomų „Kūrybiškos Europos“ projektų meno vadovė (2009–2018, 2011–2021), projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ paraiškos ir įgyvendinimo vadovė (2014–2023).

„Kas ten per balti balionai A. Stulginskio rankose?“, – nustemba kai kurie praeiviai kulniuodami Vilniaus gatve pro Istorinės Prezidentūros skverelį.

Priėjus arčiau, matosi ne tik prie A. Stulginskio rankose laikomos lazdelės pririšti 3 balti balionai, bet ir padėta raudona rožė.

„Gal taip paminėtas jo gimtadienis ar mirties data?“, – spėliojo prie skulptūros sutiktas kaunietis Rolandas Maskeliūnas.

Tačiau taip nėra, nes visažinis „Google“ skelbia, kad tarpukario Prezidentas Aleksandras Stulginskis gimė 1885.02.26, o mirė 1969.09.22 metais.

Paskambinus į prezidentūrą, atsiliepusi darbuotoja sakė, kad irgi pastebėjusi šiuos balionus bei prie skulptūros užsukančius praeivius.

„Mes tai jų tikrai ten nekabinome. Tikriausiai kas nors iš praeivių turėjo juos ir taip pagerbė šį prezidentą“, – spėliojo moteris. O kodėl būtent jį, o ne Kazį Grinių ar Antaną Smetoną?

„Ten labai patogu pririšti juos prie lazdelės. Ant A. Smetonos skulptūros net ir labai norėdamas to nepadarysi, nes nėra tiesiog prie ko pririšti“, – pridūrė ji.

„Agurkinių“ gaujos vadas Saulius Velečka ir tuometė jo žmona pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) prieš Lietuvą.

Strasbūro teismo paskelbtame nutarime S. Velečkos ir Marinos Bui-Velečkienės peticija pripažinta nepriimtina, antradienį informavo Teisingumo ministerija.

Buvę sutuoktiniai EŽTT skundėsi dėl atsisakymo jiems skirti kontaktinius pasimatymus laisvės atėmimo įstaigoje. Jie kėlė klausimą, ar nacionalinės valdžios institucijos tinkamai pagrindė, kad S. Velečka galėjo turėti neribotą skaičių kontaktinių pasimatymų su artimaisiais, bet ne su žmona.

Bylos duomenimis, pareiškėjai tuomet buvo vyras ir žmona. Vyras, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, tapo įtariamuoju naujame ikiteisminiame tyrime dėl kelių nusikaltimų, įvykdytų organizuotoje grupėje.

Skyrus kardomąjį kalinimą, pareiškėjams suteikti trys kontaktiniai pasimatymai. Jų prašymas dėl neriboto tokių pasimatymų skaičiaus atmestas remiantis tuo, kad tai galėjo trukdyti naujam ikiteisminiam tyrimui. Vėliau jiems leista turėti neribotą skaičių nekontaktinių pasimatymų.

Per tą patį laikotarpį prokuroras leido S. Velečkai turėti neribotą skaičių kontaktinių pasimatymų su motina ir trimis vaikais.

EŽTT pripažino, kad atsisakydamos suteikti pareiškėjams neribotus kontaktinius pasimatymus laisvės atėmimo įstaigoje, valdžios institucijos apribojo jų teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Tačiau Strasbūro teismas konstatavo, kad toks apribojimas turėjo teisinį pagrindą, be to, ši priemonė taikyta siekiant užtikrinti netrukdomą ikiteisminį tyrimą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Strasbūro teismas atkreipė dėmesį, kad tiek prokurorai, tiek nacionaliniai teismai vertino ir pagrindė pareiškėjų teisės į pasimatymus ribojimų proporcingumą. Jis grįstas poreikiu užkirsti kelią trukdyti atliekamam ikiteisminiam tyrimui, be to, atsižvelgta į įtariamų nusikaltimų pobūdį ir sudėtingumą, įtariamojo teistumą ir naudojamus konspiracinius metodus, kuriais bendravo nusikalstamo susivienijimo nariai.

Nepaisant to, praėjus mažiau nei trims mėnesiams nuo kardomojo kalinimo pradžios, prokuroras reguliariai leisdavo pareiškėjams trumpus nekontaktinius pasimatymus, dalyvaujant laisvės atėmimo įstaigos atstovui.

Be to, praėjus devyniems kardomojo kalinimo mėnesiams, be neriboto skaičiaus trumpų pasimatymų prokuroras pareiškėjams leido reguliarius ilgalaikius pasimatymus.

„Taigi, pareiškėjų teisės į pasimatymus ribojimas nebuvo taikomas bendrai; kas kartą prokuroras vertino jo pagrįstumą ir reagavo į besikeičiančias bylos aplinkybes“, – nurodoma teismo sprendime.

EŽTT konstatavo, kad valdžios institucijos pateikė tinkamas ir pakankamas priežastis, dėl kurių apribota pareiškėjų teisė į pasimatymus, ir užtikrino teisingą pusiausvyrą tarp poreikių, kylančių iš teisėto tikslo, ir pareiškėjų teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.

Nuo 2013 metų laisvės atėmimo bausmę atliekantis S. Velečka yra nuteistas už vadovavimą ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, nužudymą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis labai dideliais kiekiais, jų kontrabandą, neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais ir kitus nusikaltimus. Jam skirta 17 metų laisvės atėmimo bausmė.

Be to, jis dar teisiamas dėl kitų sunkių nusikaltimų.

„Agurkinių“ lyderis ir buvusi grupės „Olialia pupytės“ narė M. Bui susituokė 2015 metais, o 2023 metais pranešė apie skyrybas.

Šlapios nosytės, vizginamos uodegytės, ant žolės padėti dubenėliai su vandeniu, šypsenos ir juokas. Jau dešimtus metus iš eilės Kaune, Kalniečių parke, vyksiantis renginys „Šeimos savaitgalis su augintiniais“ kviečia visus – ir mažus, ir didelius – į ypatingą šventę kartu su savo keturkojais draugais. Šį šeštadienį, gegužės 10 d. nuo 10 val. lankytojų lauks keturkojų ir šeimininkų bėgimo rungtynės, įvairios veiklos bei susitikimai su gyvūnų globos organizacijomis.

Renginį organizuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos studentų asociacija (VASA), o pagrindinis jo tikslas – skatinti atsakingą elgesį su gyvūnais, šviesti visuomenę apie jų priežiūrą bei suteikti progą visai šeimai turiningai praleisti laiką gamtoje.

„Tikiuosi, kad į renginį atvyks daug žmonių iš viso miesto. Nors šiemet jis kiek mažesnis nei pernai, veiksmo ir pramogų tikrai netrūks. Visas renginys skirtas šeimoms – išeiti į lauką, pabūti kartu, pažinti, pasimokyti ir smagiai praleisti laiką su savo augintiniais“, – pasakoja renginio kuratorius Ugnius Klusas ir priduria, kad viena iš šių metų naujovių – pokalbiai su specialistais apie gyvūnų gerovę, sveikatą bei atsakingą augintinių laikymą.

Renginio organizatorė VASA narė Adelė Grigaitė atkreipia dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduria tokio masto renginio planavimas. „Pasiruošimas prasideda dar pusę metų prieš. Ieškome rėmėjų, dalyvių, pašnekovų – tai ilgas procesas. Šiemet susidūrėme su ribojimais dėl gyvulių snukio ir nagų ligos, todėl teko sumažinti „Ūkininko kiemelio“ dalį. Visgi svarbiausias tikslas išlieka – priminti apie gyvūnų gerovę ir prieglaudose gyvenančius gyvūnus, kurie vis dar laukia savo šeimininkų“, – dalinasi organizatorė.

Renginio kuratorė Ainė Stučinskaitė sako, kad jai šis projektas yra itin artimas širdžiai. „Nuo vaikystės jaučiau ypatingą ryšį su gyvūnais, tad galimybė prisidėti prie tokio renginio yra ne tik atsakomybė, bet ir garbė. Tikiu, kad šventė suburs ne tik gyvūnų mylėtojus, bet ir paskatins bendruomenę būti sąmoningesnei“, – tikisi kuratorė Ainė.

Renginio metu vyks bėgimas su augintiniais, kur dalyviai galės išbandyti jėgas pasirinkdami vieno arba penkių kilometrų distancijas. Mažųjų lauks smagios pramogos ir žaidimai, o „Ūkininko kiemelyje“ bus galima iš arčiau susipažinti su ūkio gyvūnais. Šventėje taip pat dalyvaus gyvūnų globos organizacijos, veterinarijos klinikos ir specialistai, su kuriais vyks įdomūs pokalbiai apie gyvūnų sveikatą, priežiūrą ir atsakingą globą.

Tad pasižymėkite savo kalendoriuose gegužės 10-tą dieną ir praleiskite šiltą pavasario šeštadienį su savo šeima bei augintiniais Kalniečių parke!

Balandžio pradžioje valstybinių kelių valdytojai „Via Lietuva“ paskelbus generalinio direktoriaus atranką, pirmuoju jos etapu sulaukta maždaug 30 kandidatų paraiškų, Eltai nurodė bendrovė.

Gegužės 4 d. pasibaigus paraiškų priėmimo procesui, šiuo metu vyksta kandidatų vertinimas, trumpąjį jų sąrašą planuojama sudaryti iki gegužės pabaigos, toliau seks interviu etapas.

„Tikimės, kad naujasis generalinis direktorius galėtų būti paskirtas liepos mėnesį“, – informavo bendrovė.

Buvęs „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas iš pareigų atšauktas vasario pradžioje, nuo to laiko jas laikinai eina „Via Lietuva“ Infrastruktūros palaikymo ir vystymo vadovas Martynas Gedaminskas.

„Via Lietuva“ paskelbė vadovo konkursą

Kaip skelbta anksčiau, būsimam vadovui keliamas lūkestis dėl efektyvaus kelių infrastruktūros plėtros ir priežiūros valdymo, Kelių fondo kūrimo, finansavimo pritraukimo kelių infrastruktūros plėtrai, organizacinių pokyčių įgyvendinimo.

Pirmasis apie M. Švaikausko atleidimą skelbė portalas LRT, jo šaltinių teigimu, toks sprendimas priimtas dėl politinio pasitikėjimo stokos.

„Via Lietuva“ valdybai atleidus M. Švaikauską, Susisiekimo ministerija teigė, jog vadovui keliami lūkesčiai sklandesniam strateginių infrastruktūros projektų įgyvendinimui, pavyzdžiui, kelių rinkliavos sistemos (e-tolling) diegimui.

Taip pat keltas lūkestis, kad dirbant naujajam vadovui nesikartotų „Teltonikos“ puslaidininkių lustų parko Vilniuje, Liepkalnyje atvejis, kai projektas galėjo strigti dėl biurokratinių kliūčių, ar trikdžiai kelio Utena-Vilnius projekte.

Dar praėjusią savaitę garsus šokėjas Andrius Kandelis (42 m.) pranešė, jog atsidūrė ligoninėje. Socialiniuose tinkluose jis pasidalijo patyręs rimtą incidentą. Dabar, kaip praneša delfi.lt, paaiškėjo, kad incidentas baigėsi netikėtai.

Būdamas už prabangaus BMW vairo žinomas vyras įsivėlė į konfliktą su kitu vairuotoju ir apgadino jo transporto priemonę.

Policijos duomenimis, balandžio 30 d. apie 09 val. 25 min. Kaune, Veiverių g., viešoje vietoje tarp automobilio „Ford Transit“ vairuotojo (gim. 1967 m.) ir automobilio BMW vairuotojo (gim. 1981 m.) kilo žodinis konfliktas, ko pasekoje pastarasis galimai apgadino „Ford Transit“ automobilį.

Naujienų portalas delfi.lt praneša, kad su jais susisiekė nukentėjusysis. Sankryžoje sustabdytas nukentėjusysis nė neįtarė, kad su juo susidurs garsus šokėjas.

A.Kandelis, kaip teigė su delfi.lt susiekęs žmogus, elgėsi agresyviai – užblokavo kelią ir bandė kauniečiui smogti į veidą.

„Važiavau iš darbo, mūsų objektas yra Aleksote. Man reikėjo apsisukti, praleidau kitus automobilius, tada pamačiau, kad iš priekio, ganėtinai toli, artėja BMW. Bet kai pradėjau manevrą, tas automobilis atlėkė tiesiog kosminiu greičiu“, – delfi.lt sakė nukentėjusysis.

O praėjusią savaitę instagrame su sekėjais žinomas vyras pasisveikino iš ligoninės palatos. Įraše jis sėdėjo susisupęs į apklotą, jo ranka buvo subintuota. „Sveiki mieli draugai, kaip matote esame ligoninėje.

Norėčiau padėkoti greitajai pagalbai už operatyvų sureagavimą ir atvykimą ir medikams už begalo šiltą rūpinimąsi. Tikiuosi viskas bus gerai ir greituoju metu atsidursime namuose. Iki greito“, – trumpai nedetalizuodamas kalbėjo šokėjas.

Istorijose A. Kandelis pasidalijo ir kadrais, kuriuose jis ant neštuvų apsuptas pirmosios pagalbos antklode.

Ketvirtadienio vakarą Instagrame su sekėjais žinomas vyras pasisveikino iš ligoninės palatos. Įraše jis sėdėjo susisupęs į apklotą, jo ranka buvo subintuota. „Sveiki mieli draugai, kaip matote esame ligoninėje.

Norėčiau padėkoti greitajai pagalbai už operatyvų sureagavimą ir atvykimą ir medikams už begalo šiltą rūpinimąsi. Tikiuosi viskas bus gerai ir greituoju metu atsidursime namuose. Iki greito“, – trumpai nedetalizuodamas kalbėjo šokėjas.

Istorijose A. Kandelis pasidalijo ir kadrais, kuriuose jis ant neštuvų apsuptas pirmosios pagalbos antklode. Susiję straipsniai Karštą dieną A. Kandelis su mylimąja leido pajūryje: pademonstravo tobulas ir įdegusias kūno linijas Andrius Kandelis su mylimąja pasinėrė į žiemos malonumus: „Džiaugiamės, kad mūsų mažieji savarankiški“ Andrius Kandelis romantiškus jausmus puoselėja stilisto Ąžuolo Misiukevičiaus mamai „Pradžia buvo baisi ir skausminga“, – prie nuotraukos rašė jis dėkodamas mylimajai Donaldai Simonovienei, kuri buvo šalia šokėjo.

Susisiekus su Andriumi, naujienų portalui Lrytas jis plačiau papasakojo, kas nutiko. „Turėjau kelias valandas laisvo laiko ir sugalvojau pagaminti pietus vaikams. Norėjau nudžiuginti šeimą skaniais pietumis. Deja, viskas baigėsi ne taip, kaip tikėjausi.

Visa bėda nutiko tuomet, kai supratau, kad neuždariau sandariai greitpuodžio. Viskas įvyko greitai ir netikėtai. Nušokus dangčiui visas verdantis maistas nuplikė dalį kūno. Bandymas šaldytis po lediniu dušu nepadėjo, jaučiau, kaip netenku sąmonės. Visa laimė, kad spėjau paskambinti savo širdies draugei Donaldai, kuri tuoj pat metė svarbius darbus ir skubėjo pas mane.

Atvyko greitoji. Nuo šalčio, kūno temperatūra, siekė vos 32 laipsnius. Skausmai buvo nežmoniški. Šiuo metu būklė stabilizavosi, vaistai ir priežiūra daro savo. Ačiū greitosios medicinos darbuotojams už greitą atvykimą ir pagalbą. Šiuo metu esu Kauno klinikose, būsena stebima, gydymas kaip suprantu, laukia ilgas. Gerai, kad turiu mylimą moterį, kuri šiuo metu yra šalia ir be medikų paskirtų vaistų, gydo ir savo humoru“, – pasakojo Andrius ir pridėjo, jog neaišku ar ketvirtadienį jau sugrįš namo.

Daugiau skaitykite čia.

Lietuvos krepšinio bendruomenėje toliau netyla kalbos apie šalies krepšinio federacijos (LKF) darbo niuansus. „Šunys loja – karavanas eina“: antradienį LKF Raudondvaryje surengė 2025-ųjų metinę konferenciją.

Joje dalyvavo 91 iš 154 LKF narių. Surinkusi kvorumą šalies krepšinio valdžia ėmėsi darbų, tiesa, didesnių diskusijų darbotvarkėje nekilo – visi kelti klausimai buvo priimti be ginčų.

Kur kas nemalonesne metinės konferencijos dalimi LKF prezidentui Mindaugui Balčiūnui tapo po jos įvykęs bendravimas su žiniasklaidos atstovais, kurio metu organizacijos vadovui teko atsakyti ir ne itin jam malonius klausimus.

Dėmesio centre atsidūrė praėjusią savaitę 15min.lt žurnalisto Roko Pakėno paviešinta istorija apie potencialų LKF viceprezidento Tomo Pačėso bei M.Balčiūno suokalbį.

Primename, kad kaip tikino LKF organizacija, ji per metus prarado rimtas pajamas, tad prezidentas M.Balčiūnas patikino, kad pradėjo galvoti apie naują atributikos pardavėją. Tačiau kaip aiškėja, kalbama apie televiziją – bendrovę „Pirk ir imk“, kuri priklauso Lietuvos rinktinės trenerio asistentui T.Pačėsui ir jo žmonai Laimai.

Rekvizitai.lt nurodoma, kad TV „Pirk ir imk“ yra UAB „Altorūnai“ priklausantis prekinis ženklas. Visgi pagal duomenys matyti, jog šis verslas nuostolingas, o pajamų 2023 metais iš viso nebuvo.

Po metinės konferencijos M.Balčiūnas tikino, kad sprendimas dėl naujo atributikos pardavėjo nėra priimtas.

„Kiekvienas viceprezidentas yra laisvas siūlyti federacijos darbo efektyvinimo kryptis. Tai yra laisvas sprendimas. Jokių nei sutarčių, nei sprendimų nėra padaryta, jei kas bus, viską pamatysite.

Buvo siūlymas vienam iš komunikacinių kanalų. Buvo siūlomos trys įmonės, tai tik siūlymai, iki sprendimų dar toli. Manau, kad į šį projektą dabar daug daugiau kas įsijungs, jūs padarėte gerą reklamą. Išsirinksime patį geriausią sprendimą ir jus informuosime“, – antradienį samprotavo LKF vadovas.

Paklaustas, ar jis gali pažadėti, kad sutartis su T.Pačėsu susijusia įmone nebus pasirašyta, M.Balčiūnas vengė atsakymo.

„Jos kol kas nėra. Ar ji bus, ne aš spręsiu. Dar nėra apie ką šnekėti. Yra tik svarstymai pas jus, pas mus, vyksta paieškų kelias“, – tęsė jis.

LKF prezidentas pridūrė, kad konkrečios datos, kada bus pasirašyta sutartis kol kas nėra.

M.Balčiūnas taip pat sulaukė klausimo, ar po pastarųjų skandalus sukėlusių T.Pačėso pasisakymų LKF dar nekilo mintis atsisveikinti su rinktinės trenerio Rimo Kurtinaičio asistento pareigas užimančiu specialistu. Po klausimo jis ėmė vardinti T.Pačėso pasiekimus.

„T.Pačėsas yra olimpinis prizininkas, ilgametis Lietuvos krepšinio rėmėjas, vienas sėkmingiausių Lietuvos trenerių, kokią teisę turiu aš spręsti, kas tinkamas, kas ne. Man visi bendruomenės nariai yra vienodi“, – pridūrė LKF bosas, teigdamas, kad „šalyje yra daugiau visuomenę skaldančių žmonių nei T.Pačėsas.

Praėjusios savaitės pabaigoje portalo krepsinis.net žurnalistas Jonas Lekšas paviešino informaciją, kad LKF planuoja paskirti naują direktorių VšĮ „Krepšinio namams“ – ši kėdė ruošiama Vydui Gedvilui.

Žurnalisto teigimu, svarbų vaidmenį šioje istorijoje atliko ir kyšančios T.Pačėso rankos.

„Noriu pasakyti, kad tikrai ne tas organas priima sprendimus, jūs gal per daug sureikšminote T.Pačėsą. Dėl „Krepšinio namų“ direktorės sprendimą priima „Krepšinio namų“ valdyba, kurioje yra ir Kauno savivaldybė, ir mūsų atstovai, nesu toje valdyboje dalyvavęs per tuos ketverius metus, kuriuos esu čia. Idėja įdomi, bet toli nuo realybės“, – teisinosi M.Balčiūnas.

Pokalbio pabaigoje LKF vadovo buvo paklausta, ar yra daugiau aiškumo dėl Jono Valančiūno ir M.Buzelio atstovavimo Lietuvos rinktinei.

„Luktelkit, sugrįš treneris R.Kurtinaitis. Tai trenerio ir rinktinės vadovo darbo baras. Laukiame trenerio, atvažiuos ir daug dalykų išsispręs“, – užbaigė LKF vadovas.

Skaitykite daugiau čia.