Ketvirtadienį naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ sulaukė prekybos centro „Savas“ darbuotojų pranešimo, kuriame teigiama, kad dėl dalyje prekybos centro vykdomų remonto darbų, visose patalpose pasklido aštrus, galimai chemijos, tvaikas.

Dėl jo dauguma prekybos centro darbuotojų esą pasijuto labai prastai, negalėjo tęsti darbo, o pirkėjai buvo priversti išeiti laukan.

„Remontuojamame prekybos centre „Savas“ pasklido aštrus chemijos tvaikas. Dalis parduotuvių darbuotojų pasijuto prastai. Niekas nereaguoja į skundus“, – teigė prekybos centro „Savas“ darbuotojai.

Prastomis darbo sąlygomis neapsikentę darbuotojai teigė apie situaciją pranešę tiek Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, tiek bendruoju pagalbos telefonu 112, tačiau pagalbos nesulaukė.

Buvo vykdomi suplanuoti remonto darbai

Kauno apskr. VPK teigimu, policija pranešimo apie jokį incidentą prekybos centre negavo, todėl su atitinkamomis tarnybomis ištirti situacijos nevyko.

Tuo metu „Savas“ vadovė tikino, kad situacija jai yra žinoma, o prekybos centro patalpas yra stengiamasi išvėdinti.

„Buvo vykdomi suplanuoti remonto darbai, dažomos patalpos. Ėmus sklisti aštriam dažų kvapui, darbus sustabdėme. Imamės visų galimų priemonių šiam kvapui išsklaidyti ir pašalinti, patalpas išvėdinti“, – teigė prekybos centro vadovė.

Primename, jog sausio pradžioje „Savas“ pranešė apie prekybos centro pokyčius – savo veiklą baigia prekybos centre esanti parduotuvė „Rimi“, o jau vasario–kovo mėnesiais toje pačioje vietoje duris atvers naujas maisto operatorius – parduotuvė „Maxima“.

Dėl šios priežasties, prekybos centro patalpose šiuo metu vyksta aktyvūs patalpų paruošimo darbai.

„Visos geros permainos neatsiejamos nuo pokyčių. Tikime, kad įvykę pokyčiai mūsų nuomininkų bei lankytojų bus sutikti pozityviai ir atpirks laikinus nepatogumus“, – tuomet teigė pirkinių centro „Savas“ vadovė Aušra Lapinskienė.

Pirmiausia ją išgirsti. Pamatyti ją sunku – nedidelio ūgio liekna meninio ugdymo (muzikos) mokytoja Kristina Saulevičienė yra visų Kauno lopšelio-darželio „Žingsnelis“ vaikų draugė. Jos skardus balsas užpildo darželio koridorius muzika – tuo metu niūniuoja net administracija.

„Nežinau, kada supratau, kad būsiu muzikos mokytoja – gal jau gimiau tokia?“ – nusišypso Kristina ir dainai išrikiuoja vaikus. Nuo pačių mažiausių lopšelinukų, su kuriais tik ritmas ir muzikos spalvos, iki priešmokyklinukų, kurie su savo muzikos mokytoja dalyvauja reikšmingiausiuose respublikiniuose bei tarptautiniuose projektuose, konkursuose, festivaliuose – visi seka akimis kiekvieną jos judesį ir klauso kiekvieno jos prašymo.

„Nepavargstu, nenusibosta, neperdegu – taip būna, kai dirbi mylimą darbą“, – sako Kristina. Apsigynus mokytojos ekspertės kvalifikaciją, tapo tik įdomiau – prasiplėtė galimybių ribos, atsidarė ne vienos durys, susikūrė ne vienas bendraminčių kolektyvas. „Viskas buvo labai paprasta, tikslas aiškus, svajonės po truputį tapo realybe. Niekada nejaučiau jokios konkurencijos, nes darželio kolektyvas jau toks – jos prisideda prie pačių beprotiškiausių mano idėjų ir pasiūlymų, spektakliukams ir edukacijoms rengiasi begemotais, morkomis, vaidina medžius ir lietų“ – juokiasi Kristina.

Turbūt pati reikšmingiausia muzikos mokytojos Kristinos darbo sritis – darbas su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais. „Tai – mūsų darželio saulytės“ – sako Kristina, o profesionaliame jos balso tone nuskamba graudulys. „Sunkus tokių vaikų kelias į „normalią“ visuomenę, ir nors nuo 2024 metų visos šalies ugdymo įstaigos vykdo įtraukųjį ugdymą, šių vaikų situacija lengvėja daug lėčiau nei norėtųsi ar skelbia politikų ataskaitos.

Jiems reikia daug individualaus dėmesio, daug daugiau laiko nei kitiems vaikams, nes reikia rasti kelią į jų širdeles, į kartais daug intensyviau nei mūsų veikiantį protą. Beldi, beldi, beldi, kol prisibeldi. Ir tada jie pražysta visomis spalvomis – kai pasitiki mokytoju, kuris šalia, kai jaučiasi saugūs.

Daugelis tokių vaikų yra ypatingai gabūs, reikia asmeninio darbo su jais. Bet kartu jiems reikia įprastų erdvių, pažįstamos rutinos, matytų žmonių. Todėl toks mano darbas su jais turi didžiulę prasmę – specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai išmoksta reikšti savo emocijas, jas valdyti ir jomis pasinaudoti. Tokia mano misija – būti mokytoja“ – sako Kristina.

„Be Kristinos mūsų darželis būtų kitoks. Visi įpratom prie skardaus jos juoko, nesibaigiančių idėjų, netylančio dainavimo. Tačiau kai ant salės durų kabo „NETRUKDYTI“, žinome, kad viduje vyksta stebuklas – Kristina augina dar vieną vaiką, kurį visuomenė mato kaip kitokį. Mes jį matome kaip ypatingą ir kartais tik mūsų muzikos mokytoja sugeba tą unikalumą pastebėti ir išauginti“, – sako Kauno lopšelio-darželio „Žingsnelis“ direktorė Ada Grigaliūnienė.

„Gimiau būti mokytoja“ – šypteli Kristina ir sėda prie pianino. Laukia dar būrys mažųjų. „Visi jie ypatingi“ – tokiais žodžiais ji atsisveikina. Ir neapleidžia jausmas, kad būtent tokie pedagogai yra verti pasididžiavimo, jie verti pagyrų ir padėkų, nes kasdien daro stebuklus.

Kristina šiemet dalyvauja Lietuvos mokytojas 2025 rinkimuose – jai labai reikia jūsų palaikymo, balsuojant kasdien. Tą padaryti galite ČIA.

Neseniai paviešintame JAV Imigracijos ir muitinės veiklos užtikrinimo ir išsiuntimo operacijų centro (ERO) sąraše nurodoma, kad 2024-ųjų lapkričio 24 d. duomenimis iš šalies turės būti deportuota apie 1,5 mln. migrantų. Sąraše nurodoma, kad į tėvynę bus išsiųsti 259 Lietuvos piliečiai.

Šie JAV migracijos tarnybos sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami. Pagal sudarytus sąrašus šių šalių piliečiai yra sulaikomi ir deportuojami iš šalies.

„Fox News“ paviešintame sąraše nurodyta, kad viso numatyta deportuoti 1 445 549 „nepiliečių“. Daugiausia sąraše yra Hondūro (261 tūkst.), Salvadoro (203 tūkst.), Gvatemalos (253 tūkst.), Meksikos (252 tūkst.) piliečių.

Lietuvos pilietybę asmenų yra nurodyta 259, Latvijos – 125, Estijos – 94.

Beje, sąraše yra nurodytos ir kelios nebeegzistuojančios valstybės. Pavyzdžiui, ketinama deportuoti 845 Jugoslavijos (nebeegzistuoja nuo 1992-ųjų) piliečius, 254 Čekoslovakijos (iki 1992 m.) ir 337 Sovietų Sąjungos (iki 1991-ųjų) piliečius. Kur juos ketinama deportuoti kol kas nėra aišku.

Trumpas kadenciją pradėjo nuo kovos su nelegalia migracija

D. Trumpas savo antrą kadenciją praeitą pirmadienį pradėjo paskelbdamas visą virtinę vykdomųjų įsakų, skirtų perkurti JAV imigracijos politiką.

Jo administracija greitai ėmėsi didinti deportacijų skaičių. Siekiant to imta atlaisvinti taisykles, kuriomis reguliuojami teisėsaugos pareigūnų veiksmai jautriomis laikomose vietose kaip mokyklos, bažnyčios ir darbo vietos.

Paklaustas dėl taisyklių pokyčių, Tomas Homanas, D. Trumpo parinktas įgyvendinti griežtos imigracijos politiką, sekmadienį sakė, jog tai pasiunčia aiškią žinutę.

„Yra pasekmės už atvykimą į šalį neteisėtai. Jeigu neparodysime, kad yra pasekmių, niekada nesutvarkysime pasienio problemos“, – naujienų kanalo „ABC News“ laidoje „This Week“ teigė T. Homanas, buvęs JAV imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) vadovas.

Jis pridūrė, kad tokie veiksmai, nepaisant visko, turėtų būti atlikti vertinant kiekvieną atvejį atskirai.

Jei yra „pavojus nacionaliniam saugumui ar viešojo saugumo pavojus viename iš šių objektų, tada tai turėtų būti pasirinkimas“, teigė T. Homanas.

Jis kalbėjo Čikagoje, demokratų bastione, dar vadinamame migrantų „prieglobsčio miestu“, kurį jis įvardijo kaip deportacijų kampanijos pradžios tašką.

„Sustiprintos, tikslingos operacijos“

ICE sekmadienį socialiniame tinkle „X“ paskelbė, jog ji prisijungė prie penkių kitų federalinių agentūrų „sustiprintų, tikslingų operacijų“ Čikagoje, „skirtų įgyvendinti JAV imigracijos įstatymus ir išsaugoti viešą saugumą bei nacionalinį saugumą išlaikant potencialiai pavojingus kriminalinius atvykėlius už mūsų bendruomenių ribų“.

Prie ICE prisijungė Federalinis tyrimų biuras (FTB), Alkoholio, tabako, ginklų ir sprogmenų biuras (ATF), Narkotikų kontrolės administracija (DEA), Muitinės ir sienos apsaugos tarnyba ir JAV maršalų tarnyba.

Koks bus veiksmų mastas ir kiek žmonių bus sulaikyta, nebuvo patikslinta.

Laikraštis „Chicago Tribune“ teigė, jog dėl baimės pakliūti į reidus daug lotynų amerikiečių kilmės žmonių regione vengia eiti iš namų.

Ilinojaus gubernatorius, demokratas J. B. Pritzkeris (Dž. B. Prickeris) televizijos kanalui CNN teigė, jog valstijos darbuotojai padės federalinėms teisėsaugos agentūroms sulaikyti visus kaltinamus ar nuteistus smurtiniais nusikaltimais, tačiau gins įstatymą gerbiančius piliečius.

Ketvirtadienį trijų katalikų organizacijų lyderiai pasmerkė taisyklių pokyčius, leidžiančius imtis reidų bažnyčiose ir mokyklose bei jungtiniame pranešime teigė, jog „paversti rūpesčio, gijimo ir prieglobsčio vietas į baimės ir nežinomybės vietas (…) nepadarys mūsų bendruomenių saugesnėmis“.

Paklaustas apie katalikų pasipriešinimą, T. Homanas tvirtai laikėsi savo pozicijos.

„Mes įgyvendiname įstatymus, kuriuos įtvirtino Kongresas ir pasirašė prezidentas. Jeigu jiems tai nepatinka, tegul pakeičia įstatymą“, – teigė jis.

Viceprezidentas J. D. Vance’as (DŽ. D. Vansas), sekmadienį paskelbtame interviu taip pat paklaustas dėl katalikų atsako, apkaltino vieną iš grupių jog šioji dėl federalinių agentūrų veiksmų bijo prarasti lėšų.

„Aš manau, kad JAV katalikų vyskupų konferencija iš tikro turi kiek pasižiūrėti į veidrodį ir suprasti, jog kai jie gauna virš 100 mln. dolerių (96 mln. eurų), skirtų padėti įkurdinti nelegalius imigrantus, ar jie jaudinasi dėl humanitarinių problemų? Ar jie iš tikro rūpinasi savo pajamomis?“ – kalbėjo jis televizijos kanalo CBS laidoje „Face the Nation“.

D. Trumpo pirmąją darbo savaitę didžiulio dėmesio sulaukė imigracijos ribojimai ir deportacijos, tačiau neaišku, kiek tai suintensyvėjo nuo jo pirmtako Joe Bideno (Džo Baideno) administracijos laikų.

Pranešimuose „X“ platformoje ICE teigė, jog įvykdė 593 sulaikymus penktadienį ir 286 – šeštadienį.

2024-ųjų fiskalinių metų ataskaitoje agentūros duomenys rodo, jog ICE įvykdė virš 113 tūkst. sulaikymų – arba po maždaug 310 per dieną.

T. Homanas ragino Kongresą suteikti papildomo finansavimo, skirto tvarkytis su sulaikytaisiais.

„Mums reikės daugiau lovų ICE, minimaliai 100 tūkst.“, – teigė jis „ABC News“.

„Bandysime būti efektyvūs, tačiau kuo daugiau pinigų turime, tuo daugiau galime pasiekti“, – pridūrė T. Homanas.

Daugiau skaitykite čia.

Kauno „Žalgiris“ Eurolygos namų rungtynėse neatsilaikė prieš Miuncheno „Bayern“ ekipą ir patyrė pralaimėjimą. Andrea Trinchieri auklėtiniai „Žalgirio“ arenoje varžovams nusileido rezultatu 82:97 (18:22, 13:23, 28:26, 23:26).

Žalgiriečiai šiuo metu neranda savo žaidimo ir turnyrinėje lentelėje užima 13-ąją vietą. Tuo tarpu Vokietijos ekipa po 23 turų lentelėje yra užsitikrinusi 9-ąją vietą. Tiesa, tokį patį laimėjimų ir pralaimėjimų santykį turi dar dvi komandos – Belgrado „Crvena zvezda“ ir „Barcelona“.

Paskutinį kartą žalgiriečiai su G. Herberto kariauna buvo susitikę lapkričio 7 dieną. Tuomet, „BMW Park“ arenoje, rungtynių baigtis sprendėsi paskutinėmis 4-ojo kėlinio minutėmis, tačiau pergalę rezultatu 77-74 šventė Miuncheno „Bayern“ krepšininkai.

Kaip šią savaitę skelbė Lrytas.lt, A. Trinchieri auklėtiniai per pastarąsias 7 rungtynes laimėjo tik kartą. Per šią seriją kauniečiai iššvaistė dviženklius pranašumus prieš Atėnų „Panathinaikos“, Stambulo „Fenerbahce“, Madrido „Real“ ir Pirėjo „Olympiakos“ ekipas.

Dėl šios priežasties, „Tesonet“ vadovas bei „Žalgirio“ akcininkas T. Okmanas pasikvietė A. Trinchieri pas save į ofisą ir su juo turėjo 4 valandų motyvuojantį pokalbį.

Pats „Žalgirio“ vairininkas po nesėkmingų rungtynių su Atėnų „Panathinaikos“ komanda teigė, jog atsakymo, kaip būtų galima iš pelenų pakelti kauniečių žaidimą, šiuo metu neturintis.

„Aš iš tiesų nežinau, kur mes einame? Kiekvienose rungtynėse – 7–8 techninės pražangos. Toks kontaktas… Bandau išanalizuoti žaidimą, rasti išeičių, bet jų neturiu“, – praėjusią savaitę teigė „Žalgirio“ strategas.

Rungtynių eiga:

Po pirmojo kėlinio, rezultatu 18:22, pirmauja svečiai iš Vokietijos.

Bryantas Dunstonas susitikimą pradėjo taikliu dvitaškiu, o tuomet Edgaras Ulanovas ir Sylvainas Francisco pataikė po du tritaškius – 14:12. Tiesa, per likusias keturias kėlinio minutes po du taškus surinko Alenas Smailagičius ir Deividas Sirvydis, o varžovai jau buvo priekyje – 18:22.

Po antrojo kėlinio „Bayern“ krepšininkai dar labiau padidino savo pranašumą. Rezultatas 31:45.

A.Smailagičius realizavo baudų metimus, reidą po krepšiu surengė Ignas Brazdeikis, S.Francisco pasižymėjo dvitaškiu su varžovo pražanga, bet skirtumas augo – 25:35. A.Smailagičius įmetė dar vieną dvitaškį, o pirmosios pusės pabaigoje S.Francisco sumetė du baudų metimus ir surengė reidą po krepšiu – 31:45.

Po trečiojo kėlinio žalgiriečių šansai išsigelbėti dar labiau mažėja. Svečiai pirmauja rezultatu 59:71.

Dvitaškiu antrą pusę pradėjo E.Ulanovas, du baudų metimus sumetė Arnas Butkevičius, o Laurynas Birutis iš viršaus įdėjo nepaisydamas varžovų pražangos – 38:47. S.Francisco surinko šešis taškus, E.Ulanovas pridėjo keturis, penkis dar pelnė Lonnie Walkeris, A.Butkevičius švystelėjo tritaškį, o dviejų taškų vertės metimą pataikė B.Dunstonas – 59:71.

Po ketvirtojo kėlinio Kauno „Žalgiris“ nusileido varžovams rezultatu 82:97.

Du dvitaškius pataikė I.Brazdeikis, vieną įmetė A.Butkevičius, B.Dunstonas dar pridėjo keturis taškus, o per kėlinį S.Francisco pelnė net keturiolika taškų – 82:97.

„Žalgiris“: S.Francisco 33 (5 rez. perd.), E.Ulanovas 12, A.Butkevičius 7 (2 blk.), B.Dunstonas 7 (7 atk. kam., 2 per. kam.), I.Brazdeikis 6, A.Smailagičius 6 (5 atk. kam.), L.Walkeris 6 (4 per. kam.), L.Birutis 3, D.Sirvydis 2, M.Mitchellas 0, L.Lekavičius 0, B.Manekas 0.

„Bayern“: A.Obstas 26, C.Edwardsas 24, N.Weileris-Babbas 14, D.Bookeris 13.

Ar Lietuvoje galite būti uždarytas į „psichiatrinę“ prieš savo valią? Tokį klausimą uždavė teisininkė Rasa Vaičekauskytė. Ji pasakojo, kad į Kauno klinikas priverstiniam gydymui be aiškios priežasties paguldyta moteris, kuri nekelia pavojaus nei sau, nei aplinkiniams. Tačiau gydymo įstaigos atstovai nurodo, kad klinikos tik vykdo teismo sprendimą, o pacientės šeimos nariai jokių pretenzijų medikams neturi.

Atėmė telefoną, lankyti uždraudė

„Situacija yra visiškai neeilinė. Manau, visi žmonės turi suprasti, kur gali atsidurti ir iš ten nebeištrūkti“, – portalui Lrytas sakė R.Vaičekauskytė.

Teisininkė socialiniuose tinkluose paviešino istoriją, kuri sukėlė diskusijų audrą, į įrašą sureagavo bemaž 2 tūkst. soc. tinklo vartotojų.

R.Vaičekauskytė pasakojo sulaukusi pagalbos šauksmo iš klientės, kurios skyrybų byla nagrinėjama teisme. Teisininkės teigimu, sausio 14 d. jos klientė per prievartą buvo uždaryta į Kauno klinikų psichiatrijos kliniką.

Eglė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) paaiškino, kad į Kauno klinikas atvyko duoti kraujo mėginį tyrimams. Tai turėjo būti rutininė procedūra.

Tačiau pasirodė gydytojai (Eglė vėliau supras, kad tai psichiatrai) paprašę pasirašyti sutikimą.

„Aš tą formą mačiau, joje nei sakinio nėra apie psichiatrijos kliniką ir uždarymą joje. Pasirašo. Kai supranta, kur ją išveda ir kur uždaro, parašo atsisakymą ją ten gydyti ir reikalauja išleisti iš ten. Neišleidžia. Juk suprantante, kad pabėgti iš ten neįmanoma“, – paaiškino R.Vaičekauskytė.

Pasak jos, Eglė kitą dieną dar spėjo į socialinius tinklus patalpinti įrašą, kuriame šaukėsi pagalbos, jame nurodė, kur yra uždaryta priverstiniam gydymui.

„Tai sužino medikai ir iš jos visam atima telefonus (…) Esą ji jų vidaus tvarką pažeidė, taip atriboja ją nuo viso pasaulio. Kiti pacientai (pati mačiau) vaikščioja su telefonais“, – antradienį rašė R.Vaičekauskytė.

Pasak jos, kai viskas prasidėjo, sausio viduryje ji pati lankėsi pas klientę.

„Spėju pabendrauti su atstovaujamąja, gauti įrodymus ir staiga įlekia gydytojos mojuodamos lapu, kad šią klientę uždrausta jau lankyti ir manęs niekas negalėjo čia įleisti (patys kalti, vidaus tvarkos bardakas akivaizdus), bet negirdi kas sakoma svarbiau – LR advokatūros 45 straipsnis, man privalo būti garantuota teisė bendrauti su klientais bet kokiomis aplinkybėmis. Grasinant apsauga ir policija mane tiesiog išmeta lauk“, – teigė teisininkė.

Teisėjo verdiktas – priverstinis mėnuo ligoninėje

Savo įraše R.Vaičekauskytė pabrėžė, kad gydytojai be asmens sutikimo, „psichiatrinėje“ laikyti ilgiau kaip 3 dienas negali, per 48 val., privalo kreiptis į teismą dėl leidimo pacientą toliau per prievartą laikyti 1 mėnesį (skaičiuojant nuo gydymo pradžios). Šiuo atveju buvo laikytąsi procedūrų.

„Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, teisėja Audronė Levinskienė skubiai surengia bylos nagrinėjimą. Išreikalauju leisti posėdyje dalyvauti Klientei, nes Kauno klinikos melagingai nurodė, kad šis asmuo jau net nesuvokia teisminio proceso esmės ir kt. – absurdas. Ką tik žmogų mačiau – viską suvokia.

Įvyksta posėdis, kurio metu teisėja niekam neturi klausimų, paaiškinimą duoda pati klientė. Dedu maksimaliais pastangas išaiškinti teismui susidariusią situaciją. Iš kūno kalbos – akivaizdu, be manęs tai nieko nedomina. Nes šiai teisėjai (kitiems teisėjams nebūna toks) gydytojų žodis – šventas. Man – ne“, – rašė R.Vaičekauskytė.

Ji akcentavo, kad klientė nėra agresyvi, nekelia pavojaus aplinkai, turtui ir panašiai.

Pasak teisininkės, ir patys gydytojai to paneigti negalėjo. O tai juk esminė sąlyga, kai sprendžiama dėl priverstinės hospitalizacijos.

„Teisėjos nutartis – pratęsti priverstinę hospitalizaciją. Realiai be jokių tvirtų argumentų“, – teismo darbą komentavo R.Vaičekauskytė.

Neišleido į laidotuves

Priverstinai į ligoninę paguldytai Eglei netrukus teko dar vienas smūgis: moterį pasiekė žinia apie mamos mirtį.

Teisininkė pasakojo teikusi ne vieną prašymą, kad Kauno klinikos išleistų Eglę į laidotuves, bet nesulaukė jokio atsakymo. Tik po fakto atėjo pranešimas, kad leidimo neduoda.

„Mama palaidota, iš dukros atimta galimybė atsisveikinti. Akivaizdu, kad EŽTT (Europos žmogaus teisių teismas), manau, turės, ką šiuo klausimu Lietuvai pasakyti. Kaip pvz. įkalinti asmenys už sunkius nusikaltimus turi tokią teisę, o jai nebuvo sudaryta? Ką ji padarė Lietuvai, kad taip „bausti“ reikia?

Ir dabar prisėskite arba bent įsikibkite kur nors prašau – jos preliminari diagnozė net nepatenka į Sunkių ligų sąrašą patvirtintą sveikatos apsaugos ministro (tiesa, pati ministerija į nei vieną mano laišką neatrašė ir nereaguoja visai)“, – rašė R.Vaičekauskytė.

Nuosprendžio nuginčyti nėra kaip

Teisininkė skundėsi, kad procesai vyksta lėtai ir nesuteikiama galimybė įrodyti, jog Eglė į kliniką uždaryta nepagrįstai.

„Žmogus mėnesį neturi galimybės į teismo sprendimo peržūrėjimą, ar ligoninėje yra laikomas teisėtai“, – sakė R.Vaičekauskytė.

„Moteris yra palikta likimo valiai. Tuo metu jai per prievartą girdomi vaistai. Jeigu atsisakai, tada tave suriša ir suleidžia per prievartą. Kreiptis į nepriklausomus psichiatrus Lietuvoje nėra galimybės, įstatymas to nenumato. Dėl ekspertizės atlikimo teisme ir vėl – įstatymas to nenumato. Yra uždaras ratas, nėra kaip išsivaduoti“, – pasakojo teisininkė.

Pasak jos, pirmosios instancijos teismas suteikė Kauno klinikoms teisę į skundą atsiliepti per 14 dienų.

„Įsivaizduokite, jų atsiliepimas bus keli sakiniai, nes gydytojai neturi nieko naujo pasakyti ir tiek žinių“, – aiškino R.Vaičekauskytė.

Taigi, dėl to, kad delsiama, bylos nagrinėjimas Kauno apygardos teisme neprasideda, o Eglė priverstinai lieka klinikose.

„Įsivaizduokite, kas po mėnesio gali likti iš sveiko žmogaus po tokių stiprių vaistų priverstinio vartojimo“, – sakė teisininkė.

Kauno klinikos: pacientės šeima prašo privatumo

Kauno klinikų atstovai nurodė, kad šiuo atveju tik vykdo teismo nutartį, kuria yra įpareigotos taikyti priverstinį pacientės gydymą.

„Suprantame situacijos jautrumą, tačiau, atsižvelgdami į teisės aktų reikalavimus ir saugodami ypatingai jautrius pacientės sveikatos duomenis bei šeimos ir kitų artimųjų privatumą, plačiau pakomentuoti situacijos negalime. Visa reikalinga informacija perduota pačiai pacientei, teisėtiems pacientės atstovams ir teismui“, – rašoma Kauno klinikų atsakyme.

Jame taip pat nurodoma, kad priverstinė hospitalizacija taikoma, kai yra reali grėsmė, kad žmogus savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos sau ar aplinkiniams (LR civilinio kodekso 2.26 straipsnio 4 dalis).

Priverstinė hospitalizacija yra taikoma tik išimtinais atvejais, o sprendimą dėl jos taikymo, nutraukimo ar pratęsimo priima teismas. Priverstinės hospitalizacijos terminas, teismo sprendimu, yra mėnuo laiko, tačiau paciento būklė atidžiai vertinama kiekvieną dieną ir priimami atitinkami sprendimai dėl gydymo režimo keitimo.

2024 m. Kauno klinikose teismo sprendimu priverstinė hospitalizacija taikyta 12 pacientų.

„Dėl laikino pacientų išleidimo iš ligoninės svarsto gydytojų konsiliumas. Šiuo atveju dėl pacientės sveikatos būklės priimtas sprendimas nekeisti teismo sprendimu paskirto gydymo režimo. Apie priimtą sprendimą informuota pacientė, paciento atstovai ir teismas. Paciento teisės gali būti ribojamos (pavyzdžiui, apribotos galimybės naudotis asmeniniais daiktais) tik tuo atveju, jei savo veiksmais jis gali padaryti esminės žalos savo arba aplinkinių (pacientų, personalo) sveikatai, gyvybei ar turtui (Psichikos sveikatos priežiūros įst. 9 str. 3 punktas).

Norime pabrėžti, kad Kauno klinikos gavo oficialų pacientės dukros prašymą gerbti jos mamos ir šeimos privatumą ir asmens duomenų konfidencialumą bei išreiškė pagrįstas abejones, ar mamos atstovė pagal pavedimą tikrai veikia išimtinai dėl savo klientės interesų, ir ar toks situacijos viešinimas nepakenks gydymo rezultatams bei šeimos gerovei. Šeimos nariai pacientę ligoninėje lanko ir pretenzijų dėl mamai teikiamo gydymo neišreiškė“, – rašoma Kauno klinikų komentare.

Daugiau skaitykite čia.

Ketvirtadienio vakarą „Kas vyksta Kaune“ pasiekė informaciją apie smarkią dviejų automobilių avariją Kaune. Panašu, jog avarija įvyko dėl saugaus atstumo nesilaikymo nuo priekyje esančio automobilio.

Apie eismo įvykį pranešusio skaitytojo teigimu, automobiliai susidūrė Petrašiūnų mikrorajone.

„Avarija Kalantos gatvėje“, – portalą informavo kaunietis.

Skaitytojo atsiųstoje vaizdo medžiagoje matosi gana stipriai apdaužyti avarijoje dalyvavę automobiliai. Už jų įvykio vietoje išsirikiavę policijos bei greitosios medicinos pagalbos ekipažai.

„Kas vyksta Kaune“ susisiekus su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budinčiu pareigūnu paaiškėjo, jog vienas iš automobilių buvo „Mercedes-Benz“ markės.

„Įvykis šviežias, todėl daug informacijos dar neturime. Gavom pranešimą, kad „Mercedes-Benz“ markės automobiliui į galą įvažiavo atstumo nesilaikęs vairuotojas. Patruliai išvyko į įvykio vietą“, – teigė policijos atstovas.

Pirminiais duomenimis, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Avarijos dalyviai pildo eismo įvykio deklaraciją.

Patikrinus vairuotojų blaivumą nustatyta, jog avarijos metu abu vairuotojai buvo blaivūs.

Dėkojame kauniečiams už tai, kad praneša apie aktualius įvykius. Jei ir jūs norite pasidalinti savo informacija ar nuomone apie Kauno aktualijas, rašykite pasinaudoję spec. forma „Pranešti naujieną“ arba per „Facebook“ puslapio privačias žinutes.

Mįslinga istorija Kauno tvirtovėje: ankstų ketvirtadienio rytą ugniagesiai iš šachtos ištraukė vyrą be batų.

Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, ugniagesių pagalbos prašė policijos pareigūnai.

Budėtojai informavo, kad reikia patekti į patalpą Pilviškių gatvėje, Kauno tvirtovės II forte. Atvykę ugniagesiai diskiniu pjūklu išpjovė grotas ir pateko į fortą, bet po to teko pjauti metalines duris.

Patekus į vidų, rastas žmogus, kuris buvo įkritęs į duobę. Įvykio aplinkybes aiškinasi policija. Galiausiai ėmė aiškėti keistos šios istorijos aplinkybės.

Mįslingas skambutis

Pasak Kauno apskrities policijos atstovės Redos Zarauskienės, ankstų ketvirtadienio rytą, 6 val. 30 min., į pareigūnus kreipėsi 1979 m. gimusi moteris. Ji teigė, kad 34-erių draugas paprašė atvažiuoti pasiimti jį iš II forto.

Nuvykusi į nurodytą vietą, pranešėja rado draugo batus ir mobilųjį telefoną. Tuomet moteris kreipėsi į policiją. Atvykusiems pareigūnams su vyru pabendrauti nepavyko, jis nesikalbėjo ir su savo drauge.

Apie 10 val. nelaimėlis buvo ištrauktas iš šachtos ir perduotas medikams. Jis buvo sąmoningas, išorinių sužalojimų nematyti. Vyras nieko negalėjo paaiškinti, galiausiai jis nuvežtas į ligoninę.

Daugiau skaitykite čia.

1 mlrd. eurų per metus siekiantis kelių tinklo priežiūros ir plėtros finansavimas nėra pakankamas, teigia „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas. Pasak jo, visų blogos būklės kelių sutvarkymui šiandien reikėtų apie 5,4 mlrd. eurų, o dar 300 mln. eurų pareikalautų blogos būklės tiltų remontas.

„Kelių tinklo priežiūros ir plėtros finansavimas praėjusiais metais priartėjo prie beveik 1 mlrd. eurų, tačiau tai nepadėjo apgręžti tolesnio kelių būklės šalyje blogėjimo – taip rodo preliminarūs praėjusių metų vertinimo duomenys“, – trečiadienį Kelių forume kalbėjo M. Švaikauskas.

„Jeigu nebus surastas būdas, kaip užtikrinti stabilų ir adekvatų finansavimą keliams, 2035 metais blogos būklės tiltų skaičius gali priartėti prie 200, o normų neatitinkančios kelio dangos dalis išaugti iki 50 proc. (2024 m. rodiklis siekė 38,3 proc. – ELTA)”, – įspėjo jis.

M. Švaikauskas tikisi, kad šiemet faktinis finansavimas keliams metų gale bus didesnis nei 800 mln. eurų, kurie yra prognozuojami šiandien. Jo teigimu, tai leistų tęsti strateginių transporto jungčių statybos darbus, įgyvendinti karinio mobilumo projektus bei deramai prižiūrėti likusį kelių tinklą.

„Tikimės, kad per šiuos metus politinė valdžia sukurs tvarų kelių finansavimo modelį, kuris garantuotų stabilų sektoriaus finansavimą, leidžiantį ne tik efektyviai vykdyti darbus, bet ir juos planuoti, palengvinti galimybes verslui planuoti savąsias investicijas į techniką ir kitus resursus“, – sakė jis.

„Via Lietuva“ vadovo teigimu, šie metai bus skirti naujos šalies kelių strategijos kūrimui. Tarp planuojamų darbų – kelių fondo sukūrimas, kelių infrastruktūros įveiklinimas, pajamų generavimas už teikiamas paslaugas, surinktas lėšas tiesiogiai nukreipiant į šalies kelių infrastruktūros gerinimą ir plėtrą.

„Taikant naują finansavimo modelį, Lietuvoje būtų pasiektas esminis pokytis planuojant, finansuojant bei įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus. Būtent šie metai gali būti tas laikas, kai bendromis pastangomis pasieksime pokyčių“, – pažymėjo jis.

M. Švaikauskas taip pat pristatė „Via Lietuva” atliktą naujosios Vyriausybės programos kelių srityje finansinį įvertį. Organizacija skaičiuoja, kad per keturis metus suremontuoti 105 tiltus, rekonstruoti Kaunas-Prienai-Alytus kelią ir sustabdyti tolesnę kelių tinklo degradaciją bei atlikti kitus programos įgyvendinimo plane numatomus darbus reikės apie 3,6 mlrd. eurų iki 2028 m., arba po maždaug 900 mln. eurų kasmet.

Bendrovė „Via Lietuva“ rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2 tūkst. km pėsčiųjų ir dviračių takų.

ELTA primena, kad premjero Gintauto Palucko Vyriausybės programoje žadama įkurti kelių fondą, surinkti daugiau lėšų kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) bei skirti didesnį dėmesį tiltų ir viadukų remontui.

Kai kaunietė Vesta Misiūnaitė eina gatve, ji jau pripratusi, kad ją nulydi aplinkinių žvilgsniai, tačiau labiausiai skaudina jiems iškart kylanti mintis, kad ji – neblaivi. Ji vis dar mokosi į tai nekreipti dėmesio, nes dėl to kalta liga, su kuria ji gyvena jau beveik 14 metų – išsėtinė sklerozė.

Vestą ne vienas ją pažįstantis vadina įkvėpimo šaltiniu – nors pati pripažįsta, kad išgirdus diagnozę buvo sunkių momentų, ji neleidžia susiklosčiusioms aplinkybėms jos palaužti, priešingai – visada randa išeitis ten, kur kitiems atrodytų, kad jų nėra.

Kitiems atrodydavo neblaivi

Tačiau sugrįžkime kone 14 metų atgal, į tą laiką, kai ji ėmė pastebėti pirmuosius ligos simptomus. Tuomet, dar studentavimo laikais, pasireiškę požymiai kėlė nerimą, bet nebuvo nė menkiausios užuominos, dėl ko jie atsiranda.

„Atsimenu, universitete buvo kėdės su atlošais pasidėti rankoms – užeidavo rankų drebėjimas, labiau dešinės, ir nieko negalėdavau padaryti. Pasikeitė ir eisena, eidavau baisiai, kaip neblaivi.

Tekdavo paėjus sustoti, kiek pabūti ir atsigavus eiti toliau, vėl užėjus silpnumui ar „užmetus“ į šoną, vėl sustodavau – ilgesnius atstumus keliaudavau taip“, – pasakoja Vesta.

Pasikeitusią eiseną ir kitus simptomus ėmė pastebėti ir jos draugas, skatinęs kreiptis į medikus ir aiškintis, kodėl tai vyksta.

Apsilankymų pas medikus buvo įvairių – vieni jų paliko kartėlį iki šių dienų, po kitų vos tramdė ašaras, tačiau galiausiai nušvito šviesa tunelio gale:

„Pirmą kartą nuėjus pas gydytoją pasakė, kad tu neišsigalvok, tau nieko nėra, bet aš vis tiek ieškojau priežasties. Prašiau, kad mane siųstų pasidaryti magnetinio rezonanso tomografiją, prašiau ir kitų tyrimų, o man atšovė: „Kaip aš atrodysiu, kaip kvailė, siuntinėdama tokių dalykų?“

Laimei, pavyko patekti pas gydytoją Kauno klinikose, kuris apžiūrėjęs nustatė ligą.“

Supratusi, kuo serga, nesulaikė ašarų

Vos išgirdusi žodžius „išsėtinė sklerozė“ Vesta per daug stipriai nesureagavo, sako, nebuvo ko bijoti, nes nė nežinojo, kas tai per liga. Tačiau baimė ir ašaros pasivijo vėliau, kai sužinojo, kas jos laukia.

„Buvo sunku. Atrodė, juk esu dar jauno amžiaus, visas gyvenimas priešaky, o dabar turiu užsidaryti sužinojusi, kad turiu tokią ligą.

Pradžioje buvo daug ašarų, galvojau: ką tokio padariau, kad man tokia liga, ką kiti apie mane pagalvos? Palaipsniui susitaikiau, kad kitaip nebus ir esu tokia, kokia esu, nors buvo ir labai tamsių etapų, buvau depresijoje“, – atvirauja V. Misiūnaitė.

Metams bėgant liga progresavo: ėmė trikti kalba, kartais norėdama ką nors pasakyti pamiršdavo mintį, suprastėjo pusiausvyra, pasikeitė eisena, vis daugiau nerimo ėmė kelti ir prastėjanti rega.

Per šį laiką teko išmokti paprašyti pagalbos, nes ji pati negali kelti sunkių daiktų, užsisegti sagų. Tenka taikytis ir su užeinančiais intensyviais skausmais, kurių nepadeda numalšinti net vaistai.

Dabar pristabdyti ligą padeda paskirti vaistai, kuriuos teko keisti net triskart: nuo pirmųjų bėrė ir juos teko leistis pačiai kas dvi dienas, antrieji nedavė siekiamo efekto, o tais, kurie paskirti šiuo metu, ji džiaugiasi – juos reikia leistis tik kas pusę metų ir nuo jų nepasireiškia šalutiniai poveikiai.

Labiausiai skaudina žmonių požiūris

Vis tik pasakodama apie tą kartą per pusmetį, kai tenka vykti į ligoninę susileisti vaistus, moteris neslėpdama atvirauja – nors tai daryta jau nesuskaičiuojamą kiekį kartų, kaskart vis dar bijo. Ir vis tik ne tai yra sunkiausia sergant, sako Vesta:

„Žmonių požiūris yra sunkiausia dalis. Pavyzdžiui, dabar, kai ėmė prastėti kalba, būna, kad ir jaunesni vaikai pasako, kad pažiūrėkit, per daug išgėrė. Ir ką aš jiems atsakysiu tokia kalba? Man tepasakys: „Išsiblaivyk“.

Daugiausiai trūksta supratimo. Per 14 metų tik vienas žmogus manęs paklausė, ar man viskas gerai – visi kiti iškart nusprendė, kad aš neblaivi.“

Ji pasakoja, kad nemalonių situacijų pasitaiko visur – ir gatvėje, ir net bandant išsikviesti greitąją pagalbą. Kartą ji sako lipusi ant kėdės padėti kažką į spintą, bet paslydusi skaudžiai nukrito.

„Išgirdus mano balsą man pasakė: „Tu nekritai, tau taip nuo girtumo“. Iš kalbos lengva pagalvoti, kad esu išgėrusi, bet aš juk žinau, kad aš nė nevartoju alkoholio. Ir kaip man įrodyti, kad kritau ne dėl girtumo? Juk nepasakysiu, kad atvažiuokit pas mane į namus ir pasižiūrėkit.

Kaip sakau, girtas žmogus išsiblaivys ir kitą dieną jam viskas bus gerai, bet sergantis atsikels ir niekas nebus pasikeitę, jam kitą rytą nebus viskas gerai.

Skaudina, kai žmonės laidosi replikomis, kad tu vienoks ar kitoks. Juk ne pats pasirinkai ligą, liga neklausiau nei kiek tau metų, nei kas tu“, – mintimis dalijosi Vesta.

Dalindamasi istorija siunčia svarbią žinią

Kalbai pasisukus apie tai, kaip didinti supratimą apie išsėtinę sklerozę ir asmenis, išgirdusius šią diagnozę, pašnekovė sako, kad visada paprasčiausias bendražmogiškas žingsnis būtų pasiteirauti paties žmogaus, ar jam viskas gerai.

Pasak jos, praverstų ir pačių sergančiųjų aktyvumas dalijantis savo istorijomis ir patirtimis: „Jeigu daugiau žmonių šnekėtų, daugiau žmonių žinotų. Jeigu vienas pasako, kad aš sergu, papasakoja apie savo ligą, galbūt nelabai kas ir sureaguoja, informacija nepasiekia tų, kuriuos turėtų.“

Vesta pasakoja pati pradėjusi savo istorija, kurią ilgą laiką nutylėjo, dalintis tam, kad didintų informuotumą apie šią ligą ir jos siunčiama žinia pasiektų kuo daugiau žmonių. Tačiau ji turi ir dar vieną užduotį – palaikyti kitus, išgirdusius išsėtinės sklerozės diagnozę.

„Noriu visiems pasakyti – tai nėra nuosprendis, reiškiantis, kad turi užsidaryti ir gyventi atskirtas. Kiekvienas žmogus turi planų ir liga neturėtų tapti priežastimi viską mesti, nes susirgai ir esi niekam nereikalingas.

Aš, nors ir sergu, noriu eiti tolyn, daryti tai, kas patinka, kažko pasiekti ir manęs liga nesustabdė. Suprantu, kad tokiam žmogui sunkiau rasti motyvacijos ir jėgų, bet man padėjo vaizdo įrašai internete, psichologinės knygos, nes norėjau tęsti gyvenimą ir jį gyventi“, – įkvepiančiai kalbėjo V. Misiūnaitė.

Dėl ligos ji pakeitė profesiją, nors dirbti fizinio darbo negali, darbuotis kompiuteriu jai sekasi kuo puikiausiai. Vesta nusijuokia, kad dirbdama nuotoliu gali dirbti ir gulėdama lovoje, ko fizinio aktyvumo reikalaujančiame darbe padaryti negalėtų, bet tai tik dar kartą įrodo, kad pasakymas „nėra padėties be išeities“ – visiška tiesa.

Daugiau skaitykite čia.

Gegužės–spalio mėnesiais Kauno miesto savivaldybė kartu su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Bepiločių orlaivių kompetencijų centru organizuos nemokamus dronų valdymo kursus. Mokomoji programa skirta pradedantiesiems, neturintiems, bet norintiems įgyti bazines žinias ir įgūdžius apie dronus. Išlaikiusieji egzaminą gaus A1-A3 licenciją. Iniciatyva yra Krašto apsaugos ministerijos Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento Pilietinio pasipriešinimo programos dalis.

Bepiločių orlaivių kursą pradedantiesiems ir neturintiems licencijų, gegužės–spalio mėnesiais praves Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Bepiločių orlaivių kompetencijų centro specialistai. Kauno miesto savivaldybė, kaip projekto partneris, dalyviams suteiks patalpas ir saugią teritoriją praktinių užduočių atlikimui.

Planuojama, kad šiemet mokomojoje programoje galės sudalyvauti ne mažiau kaip 220 asmenų. Dronus praktinių užduočių atlikimui suteiks kurso organizatoriai, rašoma Kauno miesto savivaldybės pranešime žiniasklaidai.

„Pernai rugsėjį pradėti rengti pilietinio pasipriešinimo mokymai, kurių dalimi yra ir bepiločių orlaivių valdymo kursas, sulaukė itin didelio žmonių susidomėjimo. 2024-aisiais bazines bepiločių orlaivių valdymo žinias ir įgūdžius įgavo per 450 piliečių, šiemet, matant neslūgstantį gyventojų susidomėjimą, dalyvių skaičius perkops tūkstantį. Šiais mokymais siekiama prisidėti prie saugumo ir inovacijų plėtros stiprinant šalies gebėjimus reaguoti į naujas grėsmes ir iššūkius“, – kalbėjo Lietuvos karo akademijos Bepiločių orlaivių kompetencijų centro (BOKC) vedėja Laura Gudelevičiūtė.

Dviejų dienų trukmės baziniai mokymai suskirstyti į teorinį ir praktinį modulius. Dalyviams suplanuotos paskaitos apie skrydžių saugą, oro erdvės apribojimus, aviacijos reguliavimą, žmogaus galimybių ribas, veiklos procedūras. Taip pat numatyta gilinti bendras žinias apie dronų sistemas, privatumo ir duomenų apsaugą, draudimus bei saugumo temas.

Kursantai praktiškai išmoks paruošti orlaivius skrydžiui, pakilti ir nusileisti, skristi įvairiuose aukščiuose su kliūtimis ir be jų. Modulio pabaigoje kurso dalyviai bus pasiruošę atlikti žvalgybinę užduotį ir dronu pataikyti į taikinį. Išlaikius egzaminą, kursantai gaus A1-A3 licenciją.

Bepiločių orlaivių valdymo kursuose gali dalyvauti 18 metų ir vyresni civiliai Lietuvos Respublikos piliečiai, neturintys galiojančių A1 ir A3 licencijų. Papildoma sąlyga – išklausyti Bazinio pilietinio pasipriešinimo kursą svetainėje mobilizacijosmokykla.lt. Edukaciją privaloma užbaigti ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki dronų mokymų pradžios. Šio kriterijaus neatitinkantys asmenys bepiločių orlaivių valdymo mokymuose dalyvauti negalės.

Visi norintieji įgyti dronų valdymo kompetencijas į kursus registruojasi internetu mppd.lrv.lt/lt/, puslapyje esančiame Mokymų kalendoriuje. Registracijos metu būtina nurodyti miestą, datą ir užpildyti dalyvio registracijos formą. Suvedant duomenis, gyventojai turi įsitikinti jų teisingumu – jie bus naudojami išrašant mokymų baigimo pažymėjimus bei užtikrinant būtinąją komunikaciją apie kursus.

Interesantų paraiškos priimamos nuo sausio 31 dienos. Detalesnė informacija apie vykdomus kursus: svarbiospamokos.lt/.

Apžvelgiant praėjusius, 2024-uosius, metus, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kelių policijos pareigūnų teigimu, nors žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius sumažėjo, tačiau skaudžių nelaimių, deja, neišvengta. Pareigūnai, analizuodami avaringumą, išskiria pagrindines priežastis – saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas, reikalavimo duoti kelią nepaisymas ir pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjose.

400 tūkstančių automobilių vairuotojų teko pasitikrinti blaivumą

Kalbėdamas apie eismo situaciją praėjusiais metais Kauno apskr. VPK prižiūrimoje teritorijoje, Kauno apskr. VPK Kelių policijos viršininkas Vigintas Lukošius pristato išties iškalbingą statistiką.

Praėjusiais metais pradėti 662 ikiteisminiai tyrimai (2023 m. – 688) dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai alkotesteris parodė daugiau nei 1,51 promilės.

Maža to, iš 581 eismo įvykio, net 67 sukėlė neblaivūs vairuotojai.

„Neblaiviausias“ vairuotojas nustatytas birželio 21 d. Tądien apie 23.25 val. Kaune, Nuokalnės g., automobilį BMW vairavo neblaivus vyras (gim. 1987 m.), jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 5 prom.

Neblaivūs vairuotojai rinkosi ir kitas transporto priemones, pavyzdžiui, dviračius. Iš viso per metus užfiksuoti net 585 neblaivūs dviratininkai. Maždaug pusei jų nustatytas vidutinis ar sunkus girtumo laipsnis. Neblaivių paspirtukų vairuotojų nustatyta taip pat nemažai – 116.

Kauno apskrities keliuose ir praėjusiais metais intensyviai dirbta ir pasitelkiant mobiliuosius greičio matuoklius. Didžiausi greičio viršijimo atvejai fiksuoti Kaune (balandžio ir gruodžio mėnesiais).

Gruodžio 20 d. Kaune, Taikos pr., automobilis BMW važiavo 142 km/val. greičiu, kai leistinas greitis 50 km/val. Balandžio mėnesį taip pat fiksuotas panašus greitis. Balandžio 19 d. Kaune, Ateities pl., automobilis „Audi“ važiavo 149 km/val. greičiu, kai leistinas greitis 50 km/val.

Daugiau prevencinių priemonių, mažiau eismo įvykių

Jau keletą metų Kauno apskr. VPK išskiria ir 20 avaringiausių vietų, kurioms atitinkamai skiriamas didesnis policijos pareigūnų dėmesys – tose vietose dažniau rengiamos prevencinės priemonės. Anot V. Lukošiaus, 17 vietų avaringumas sumažėjo, tačiau trijose vietose – Taikos pr., Raudondvario pl. ir Kaišiadorių r., ties Antakalniu ir Rumšiškėmis, ši problema išliko ypač aktuali ir 2024 metais.

Anot policijos pareigūnų, eismo įvykiai kilo dėl Kelių eismo taisyklių nepaisymo, intensyvesnio srauto, kelio darbų. Žvelgiant į statistinius duomenis, avaringiausiomis savaitės dienomis galima tituluoti trečiadienį bei penktadienį. O mažiausiai eismo įvykių registruota pirmą bei paskutinę savaitės dieną.

Rytais daugiausiai eismo įvykių įvyksta tarp 7 ir 10 val., o vakarais tarp 16 ir 20 val.

Praėjusiais metais avaringiausi mėnesiai buvo liepa, rugpjūtis, gruodis, mažiausiai eismo įvykių užfiksuota sausį ir vasarį.

Antrąjį metų mėnesį eismo įvykių buvo beveik 3 kartus mažiau nei vien rugpjūtį. Neišvengta ir ypač skaudžių nelaimių. Praėjusiais metais žuvo 13 eismo dalyvių, sužeisti 586 žmonės. 2023 metais žuvusiųjų buvo 20, dar 637 eismo dalyviai buvo sužeistieji.

Organizuotos ne tik tęstinės prevencinės priemonės, skirtos vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių – psichotropinių medžiagų, chuliganiško vairavimo, naudojimosi mobiliaisiais įrenginiais, taip pat ir kitų eismo dalyvių – tokių kaip paspirtukų ir dviračių vairuotojų kontrolė ir kitų KET taisyklių pažeidimų prevencija, bet ir ieškota naujų būdų atkreipti eismo dalyvių dėmesį į egzistuojančias problemas, didinti jų sąmoningumą eismo saugumo srityje.

Būtent tokiu tikslu 2024 m. rudens pradžioje Kauno apskr. VPK kartu su socialiniais partneriais pirmą kartą organizavo naktines orientacines „Įsivažiuok Kaune“, kuriuos buvo skirtos į Kauną atvykusiems pirmo kurso studentams.

Įvairių užduočių formatu jaunieji vairuotojai ne tik geriau susipažino su Kauno miestu, bet ir išradingai prisiminė KET. O pats renginys visiems eismo dalyviams priminė pareigą rudenį į gatves išriedant daugiau transporto priemonių, pasikartoti KET ir jų laikytis.

Dar viena akcija, skirta eismo saugumui, organizuota metų pabaigoje. Siekiant priminti atšvaito dėvėjimo svarbą, Kauno mieste, Kauno, Kėdainių ir Jonavos rajonuose prie policijos komisariatų įėjimus puošusios žaliaskarės pačios buvo papuoštos atšvaitais, kuriuos gyventojai buvo raginami pasiimti ne tik sau, bet ir savo artimajam, draugui ar kaimynui – kad kiekvienas eismo dalyvis gražiausias metų šventes sutiktų saugiau.

Kelias į saugumą prasideda nuo pačių gyventojų

Kita opi problema, anot policijos pareigūnų, yra žymiai padidėjęs naudojimasis mobiliaisiais telefonais vairuojant.

Nustatyta beveik 7 tūkst. pažeidėjų, o tai – dvigubai daugiau nei 2023 m. Dar vienas didesnių iššūkių, su kuriuo teko susidurti 2024 m., eismo saugomu užtikrinimas masinių renginių metu naujai atidarytame objekte – Dariaus ir Girėno stadione.

„Pasaulinio lygio atlikėjai pritraukė per 40 tūkstančių žmonių, todėl buvo iššūkis kartu su miesto savivaldybe sureguliuoti ir suvaldyti srautus bei užtikrinti eismo saugumą“, – kalbėjo V. Lukošius.

Šiemet žadama ir toliau skirti didelį dėmesį neblaivių ir nuo narkotinių – psichotropinių medžiagų apsvaigusių vairuotojų užkardymui, vairuotojų naudojimosi mobiliaisiais telefonais vairuojant užkardymui. Taip pat kelių policija šiais metais skirs dar daugiau dėmesio krašto keliams, kuriuose labiausiai dominuojantis KET pažeidimas yra susijęs su kitų transporto priemonių lenkimu.

„Praėjusių metų pamokos skatina dar labiau stengtis ir siekti geresnių rezultatų. Raginame kiekvieną eismo dalyvį susimąstyti apie savo vaidmenį kelių eismo saugumo srityje. Būkime atidūs, sąmoningi ir supratingi – nes kelias į saugumą prasideda nuo mūsų pačių“, – dėstė pašnekovas.

„2024 metai tapo istoriniais – pirmą kartą į Lietuvą grįžo dvigubai daugiau Lietuvos Respublikos piliečių, nei iš jos išvyko“, – pažymi užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, komentuodamas išankstinius Valstybės duomenų agentūros duomenis apie 2024 m. Lietuvos piliečių tarptautinę migraciją.

Remiantis išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. į Lietuvą sugrįžo 18 934, iš šalies išvyko 9486 Lietuvos piliečiai. Tai mažiausias išvykusiųjų skaičius nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais. Daugiausia grįžusiųjų – iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Vokietijos, Airijos ir Nyderlandų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Jau penkerius metus sugrįžtančių piliečių skaičius yra didesnis nei išvykstančių.

Didelį grįžimo potencialą atskleidžia ir 2024 m. atliktos metinės Lietuvos diasporos apklausos duomenys: net 22 proc. respondentų, gyvenančių užsienyje, planuoja grįžimą į Lietuvą, ir dar 57 proc. tokios galimybės neatmeta.

Pagrindinė grįžimo priežastis – Lietuvoje gyvenanti šeima, draugai. Didelė dalis respondentų taip pat nurodė, kad niekur nesijaučia taip gerai, kaip Lietuvoje, įvardino aukštą gyvenimo kokybę, norą dirbti ir kurti Lietuvai, vykstančius teigiamus pokyčius.

„Lietuva yra šalis, kurioje gera kurti šeimą, auginti vaikus, siekti karjeros, vystyti verslą. Džiugu, kad vis daugiau mūsų tautiečių tai mato ir renkasi gyvenimą kurti būtent savo Tėvynėje. Galimybes Lietuvoje atranda ir jau užsienyje gimę jaunieji lietuviai. Lietuvoje laukiame visų tautiečių ir esame pasiruošę padėti, kad grįžimo procesas būtų kuo sklandesnis“, – teigia ministras.

Užsienio reikalų ministerijoje, koordinuojančioje diasporos politikos įgyvendinimą, nuo 2024 m. veikia vieno langelio informacijos centras „Grįžtu LT“: interneto svetainėje www.griztu.lt, telefonu, elektroniniu paštu ir internetinio pokalbio būdu teikiama informacija grįžtantiems, atvykstantiems ar svarstantiems apie grįžimą į Lietuvą diasporos atstovams.

„Grįžtu LT“ paskyras galima rasti ir socialiniuose tinkluose „Facebook“, „LinkedIn“ bei „Instagram“.

Po neįprastai šilto sausio mėnesio Lietuvoje, artimiausiomis dienomis sulauksime vėsesnių orų ir žiemiškų ženklų, sako sinoptikai.

Šiandien, penktadienį mūsų šalies orus lems žemo slėgio sūkurys, todėl dangus bus debesuotas.

Daugelyje vietovių prognozuojamas lietus, ypač gausus vakariniuose rajonuose. Vėjas bus vidutinio stiprumo, besikeičiančios krypties. Temperatūra dieną sieks 3–8 laipsnius šilumos, šilčiausia bus pietiniuose ir rytiniuose regionuose.

Šeštadienio naktį krituliai apims didžiąją šalies dalį, daugiausia lis, tačiau pietiniuose rajonuose gali pasirodyti šlapdriba. Vėjas stiprės iki 9–14 m/s, pūs iš vakarų ir šiaurės vakarų. Temperatūra naktį svyruos nuo –1 iki 4 laipsnių šilumos.

Dieną ciklonas pamažu trauksis į rytus, todėl rytiniuose rajonuose numatomi nedideli krituliai – šlapdriba ar lietus. Vėjas išliks stiprokas, o temperatūra bus tarp 0 ir 5 laipsnių šilumos.

Sekmadienį orai keisis – dažniau kris sniegas, o temperatūra šiek tiek žemesnė. Vietomis numatomi nedideli krituliai, daugiausia sniegas. Vėjas silps iki 7–12 m/s, krypties nekeis. Naktį temperatūra svyruos nuo –2 iki 2 laipsnių šilumos, dieną – nuo –1 iki 3 laipsnių šilumos.

Kitą savaitę, pirmadienį išliks panašūs orai – apniukęs dangus, vietomis nedidelis sniegas.

Šiaurės vakarų ir vakarų vėjas bus vidutinio stiprumo. Naktį temperatūra daugelyje vietovių kris iki –4 laipsnių, pajūryje išliks silpnai teigiama, dieną – nuo –1 iki 3 laipsnių šilumos.

Antradienį orai išliks žiemiškai ramūs, kai kur numatomas nedidelis sniegas. Vėjas nurims iki 4–9 m/s, bus nepastovios krypties. Naktį daug kur pašals iki –6 laipsnių, dieną – nuo –1 iki 3 laipsnių šilumos.

Vilniaus apygardos teismas penktadienį nutraukė sostinės policijos pareigūnui Dariui Šerpyčiui iškeltą bylą dėl moters nužudymo viršijus įgaliojimus ir išteisino jį dėl piktnaudžiavimo.

Tokį nuosprendį paskelbė Vilniaus apygardos teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė.

„Teismas nusprendė baudžiamąją bylą D. Šerpyčiui dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalį ir bei 129 straipsnio 1 dalį nutraukti nustačius baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį“, – sprendimą pristatė teisėja.

Dėl piktnaudžiavimo tarnyba pareigūnas išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priėmus tokį nuosprendį, nukentėjusiųjų civilinius ieškinius teismas paliko nenagrinėtus, prašymas dėl išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti netenkintas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Du žuvusiosios sūnūs byloje buvo pateikę civilinį ieškinį, kuriuo neturtinei žalai atlyginti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašė priteisti po 50 tūkst. eurų. Prokuratūra teismui siūlė šią sumą sumažinti ir skirti po 30 tūkst. eurų.

Išklausyti nuosprendžio susirinko daugybė policijos pareigūnų, tarp jų ir generalinis komisaras Artūras Paulauskas, jo pavaduotojas Renaldas Žekonis, kiti policijos vadovai.

Policininkas buvo kaltinamas moters nužudymu peržengus būtinosios ginties ribas ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.

Prokuratūra D. Šerpyčiui siūlė skirti dvejų metų laisvės apribojimą ir tiek pat laiko neleisti dirbti darbo, susijusio su disponavimu ginklu.

D. Šerpytis buvo teisiamas dėl 2023 metų gruodžio 12-osios įvykių Vilniaus rajone, Baraškų kaime. Tądien policijos pagalbos paprašė greitosios medicinos pagalbos brigada, atvykusi pas agresyvią 51 metų psichikos ligonę.

Bylos duomenimis, moteris kastuvu apdaužė medikus ir greitosios pagalbos automobilį. Paskui, apsiginklavusi peiliu, puolė pareigūnus, grasindama juos papjauti.

Policininkai moterį tramdė dujomis ir elektros impulsiniu prietaisu „Taser“. Šioms priemonėms nesuveikus, D. Šerpytis į moters rankas, kojas ir pilvą paleido kelis šūvius, kurių vienas buvo mirtinas.

Išankstiniais duomenimis, 2024 m., neįskaičiuojant žuvusiųjų per eismo įvykius, darbo metu įvyko 19 mirtinų nelaimingų atsitikimų, o sunkius sužalojimus patyrė 120 darbuotojų. Atitinkamai per 2023 m. buvo gauta 20 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 112 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai.

Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 2024 m., palyginti su 2023 m., sumažėjo 1 atveju (arba 5 proc.), o sunkių padidėjo 8 atvejais (arba 7 proc.), rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nors pastaraisiais metais nelaimių darbe po truputį mažėja, bet per 2024 m. net du kartus buvo fiksuotas mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe protrūkis – per birželio ir liepos mėnesius įvyko 4 mirtini ir 18 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, o spalio pradžioje per savaitę darbe žuvo net 3 darbuotojai.

Sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo darbai buvo patys pavojingiausi

Pavojingiausi darbai, kuriuos vykdant nelaimingų atsitikimų įvyko daugiausia, – sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo darbai (juos atliekant įvyko 4 mirtini ir 28 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe), statybos ir remonto (4 mirtini ir 24 sunkūs nelaimingi atsitikimai), medienos apdorojimo ir susiję darbai (1 mirtinas ir 6 sunkūs), žemės ūkio darbai (10 sunkių), techninių priemonių, mechanizmų aptarnavimo darbai (2 mirtini ir 6 sunkūs), miško kirtimo darbai (1 mirtinas ir 2 sunkūs).

Palyginti su 2023 m., mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo statybos (nuo 6 iki 5 atvejų), žemės ūkio (nuo 4 atvejų iki 1), miškininkystės (nuo 3 iki 1 atvejo) įmonėse.

Didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių remonto įmonėse mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius išliko nepakitęs (1 mirtinas atvejis), o po 1 atvejį padidėjo apdirbamosios gamybos (nuo 4 iki 5), transporto ir saugojimo (nuo 2 iki 3), kasybos (nuo 0 iki 1) ir elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (nuo 0 iki 1) įmonėse.

Darbuotojai nesirūpina savo saugumu

Nors nelaimingų atsitikimų darbe tyrimai dar nėra iki galo baigti, pagrindiniai nelaimes lėmę veiksniai kartojasi ir kasmet išlieka labai panašūs: 3 darbuotojai žuvo ir net 42 patyrė sunkias traumas nukritę iš aukščio, 5 darbuotojai žuvo ir 7 buvo sunkiai traumuoti krentančių daiktų, virstančių medžių ar užpilti žemių, net 20 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe ir 1 mirtinas įvyko darbuotojams paslydus, atsitrenkus ar užkliuvus ir nugriuvus būnant įmonės teritorijoje, 2 darbuotojai žuvo įvykus sprogimams, 11 darbuotojai patyrė sunkius ir 2 darbuotojai mirtinus sužalojimus dėl veikiančių mechanizmų, 5 darbuotojai patyrė sunkias traumas dirbdami su galvijais, 1 darbuotojas mirtinai užduso įkritęs į pjuvenų bokštą.

Nemažai nelaimingų atsitikimų įvyko dirbant su krautuvais (3 sunkūs ir 2 mirtini), taip pat 2 darbuotojai patyrė sunkias traumas svetimkūniams patekus ar užtiškus į akis dirbant be apsauginių akinių.

Tirdami nelaimingų atsitikimų priežastis VDI inspektoriai nustato, kad daugiausia mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl nepakankamos darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės, netinkamo profesinės rizikos vertinimo, netinkamo darbų organizavimo arba naudojamų netinkamų darbo priemonių, be to, dažnai ir patys darbuotojai nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių ar instrukcijų ir taip rizikuoja savo sveikata bei gyvybe.

„Labai apmaudu, kad didžiosios dalies kritimų iš aukščio ir nelaimių atliekant krovos darbus buvo galima išvengti, jeigu darbdaviai būtų skyrę pakankamai dėmesio darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, tinkamai juos instruktavę, o darbuotojai savo ruožtu būtų atsakingiau įvertinę rizikas ir tinkamai naudoję apsaugos priemones. Rūpinantis sauga darbe labai svarbu atsižvelgti į įvairius faktorius, pavyzdžiui, kad saugai įtakos turi ne tik darbo aplinka, bet ir oro sąlygos. Vasarą didelis karštis gali lemti perkaitimą, išsiblaškymą, dėl smarkaus lietaus ar vėjo kyla nestabilumo rizika ir pan. Tad darbdaviams reikėtų atsakingai įvertinti kiekvieną konkrečią situaciją ir galbūt kai kuriuos darbus organizuoti kitu laiku“, – pabrėžia Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas.

Džiugu, kad bent svaigalai nėra pagrindinė nelaimingų atsitikimų priežastis – 2024 m. įvykių darbe metu tarp žuvusių nustatytas 1 neblaivus, tarp sunkiai nukentėjusių 3 neblaivūs darbuotojai. Palyginimui, 2023 m. įvyko 4 mirtini ir 2 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, kurių metu nukentėjo neblaivūs darbuotojai.
Kita džiuginanti tendencija – tris metus iš eilės jauni darbuotojai (iki 18 metų amžiaus) darbe nepatyrė sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų. „Viliuosi, kad jaunoji darbuotojų karta išliks budri ir atsakingai vertins darbo vietoje tykančias rizikas“, – sako S. Balčiūnas.

„Apskritai neramina pastarųjų kelių metų tendencija, kad darbuotojai atsainiai žiūri į savo saugą ir nesilaiko elementarių saugumo reikalavimų. Ištyrę sunkius nelaimingus atsitikimus, nustatome, kad net apie 70 proc. sunkių sužalojimų darbe įvyksta dėl paties darbuotojo neatsargaus elgesio, – akcentuoja S. Balčiūnas. – Šiais metais labai linkiu visiems darbuotojams prieš pradedant bet kokius didesnės rizikos darbus labai atsakingai įvertinti situaciją, jeigu reikia pasikonsultuoti su atsakingu vadovu, ir tik tada veikti.“

Kaip išvengti nelaimių darbe?

Darbai aukštyje yra viena iš pavojingiausių veiklos sričių, kurioje nelaimingų atsitikimų pasekmės yra skaudžiausios – dažniausiai besibaigiančios darbuotojų žūtimi arba sunkiais sužalojimais.

VDI yra parengusi interaktyvias rekomendacijas, kurios yra skirtos kritimo iš aukščio prevencijai statybos sektoriuje užtikrinti, bet aktualios ir atliekant kitus darbus aukštyje, pavyzdžiui, kraunant prekes sandėlyje ar valant pastatų langus.

Primename, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme yra numatyta, kad galima atsisakyti dirbti, jei nesudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nesilaikoma darbuotojų saugos reikalavimų, ir apie tai informuoti VDI.

„Kas vyksta Kaune“ skaitytojas kreipėsi į redakciją, siekdamas išsiaiškinti kaip nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje.

„Esu kreditorius ir siekiu atgauti skolą iš asmens, kuris turi bendrą turtą su sutuoktiniu. Antstolis atsisako nukreipti išieškojimą į turtą, motyvuodamas, kad nėra aiški skolininko turto dalis. Kaip įrodyti, kokia dalis priklauso skolininkui?” – plačiau klausimą advokatei pateikė skaitytojas.

Į klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė Raimonda Lazauskienė.

Skaitytojo klausimas aktualus daugeliui asmenų, susidūrusių su skolos išieškojimu, ypač tais atvejais, kai skolininkas turtą valdo kartu su kitais bendraturčiais. Panašiose situacijose esminis vaidmuo tenka CPK 667 straipsniui, kuris reglamentuoja bendrąja nuosavybe valdomo turto dalies nustatymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad išieškojimą galima nukreipti tik į tą skolininko turto dalį, kuri aiškiai nustatyta. Jei ši dalis nenustatyta, išieškojimą vykdantis antstolis gali kreiptis į teismą dėl jos nustatymo.

Kasacinis teismas apibrežia kelis svarbius aspektus. Visų pirma, turi būti vertinami teisiniai dokumentai – jeigu bendraturčių santykius reglamentuoja sutartis ar kiti susitarimai, jie gali būti svarbūs nustatant skolininko dalį.

Sekančiai, svarbus įrodymų pateikimas – kreditorius ar skolininkas gali pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kokia dalis priklauso konkrečiam asmeniui (pavyzdžiui, įnašai įsigyjant turtą, mokėjimai už išlaikymą ir kt.). Be kita ko, reikalinga įvertinti teismo vaidmenį – jei ginčo nėra, dalis gali būti nustatoma remiantis dokumentais, tačiau jei bendraturčiai nesutaria, klausimą sprendžia teismas.

Taigi, skaitytojo atveju, jei antstolis atsisako nukreipti išieškojimą į bendrą turtą, būtina kreiptis į teismą dėl skolininko dalies nustatymo. Kreditorius gali pateikti įrodymus, patvirtinančius, kokia turto dalis realiai priklauso skolininkui, ir prašyti, kad ši dalis būtų pripažinta išieškotina.

Svarbu akcentuoti, kad jeigu bendraturčiai nesutaria, dalis nustatoma teismo sprendimu. Antstolis negali savavališkai nustatyti skolininko dalies – tai yra teismo prerogatyva. Kreditorius gali aktyviai dalyvauti procese, teikdamas įrodymus apie skolininko turtinę padėtį. Taigi, skolininko turto dalies nustatymas yra svarbus procesas, kurį reikia atlikti tinkamai, kad išieškojimas būtų teisėtas ir pagrįstas.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigiamai vertina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlomus antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pokyčius, įskaitant pasiūlymą leisti vieną kartą atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų.

„Siūlomi pakeitimai atliepia prezidento ne kartą išsakytus siūlymus didinti pensijų kaupimo sistemos patrauklumą, paversti ją lankstesne kaupiančiųjų atžvilgiu. Konstruktyvu, kad tarp konkrečių pakeitimų įtrauktas prezidento siūlymas numatyti galimybę išsiimti 25 proc. sukauptų lėšų“, – komentare BNS teigė Prezidentūra.

Anot jos, siūlomi pakeitimai apima visus tris kaupimo antrojoje pensijų pakopoje etapus: koreguojamas įtraukimo į sistemą etapas, sudaromos naujos galimybės žmonėms panaudoti lėšas kaupimo metu bei tobulinamos išmokų sąlygos suėjus pensiniam amžiui.

„Tikimės, kad ministerijos pateikta vizija bus rimtas pagrindas tolesniam dialogui ir diskusijoms bei sprendimų priėmimui Seimo pavasario sesijoje“, – teigia Prezidentūra.

Siūlomus sistemos pokyčius ketvirtadienį pristačiusi ministrė Inga Ruginienė pranešė, jog siūloma atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo jį pakeičiant savanorišku – kas trejus metus pakviečiant kaupti, valstybės įnašą keisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata žmonių įmokoms, leisti vieneriems metams ar ilgiau stabdyti įmokas, per 12 mėnesių „langą“ pasitraukti iš kaupimo.

Taip pat siūloma leisti vieną kartą atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų sumokant GPM arba atsiimti visą nedidelę – iki vieno anuiteto (10 tūkst. eurų) siekiančią sumą likus mažiau nei penkeriems metams iki pensinio amžiaus. Sulaukus pensinio amžiaus išmokos nebus apmokestinamos.

Bet kada nutraukti kaupimą nemokant GPM būtų galima netekus bent darbingumo, sergant sunkia liga, kurių sąrašą sudarytų Sveikatos apsaugos ministerija, nustačius paliatyvios pagalbos poreikį.

Pasak ministrės, dėl pasiūlymų toliau bus diskutuojama su suinteresuotomis grupėmis, konkrečius įstatymų projektus Seimui planuojama pateikti pavasario sesijoje.

BNS kalbinti ekspertai kritikavo siūlomus pakeitimus, kurie, anot jų, sumažins kaupiančiųjų skaičių ir įplaukas į fondus, o tai lems mažesnes pensijas ateityje. Pensijų fondų ir kaupiančiųjų atstovai teigė, jog siūlymai yra nenuoseklūs, mažina motyvaciją kaupti, kelia neaiškumų ir mažina pasitikėjimą pensijų sistema.

Šiuo metu antrosios pensijų pakopos sistemoje dalyvauja per 1,4 mln. žmonių. Dirbantieji nuo 18 iki 40 metų kasmet sausio pradžioje įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą su galimybe atsisakyti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kauno miesto Žaliakalnio policijos pareigūnai vykdydami priemones sulaikė du asmenis, galimai prekiavusiais narkotinėmis–psichotropinėmis medžiagomis socialiniame tinkle „Telegram“.

Išsiaiškinta platinimo schema ir slaptos vietos.

Sausio 27 d. apie 15.00 val. Kaune, Eigulių mikrorajone, policijos pareigūnai sulaikė du vyrus (gim. 2001 m.; gim. 2002 m.), kurie ne tik su savimi turėjo galimai narkotines–psichotropines medžiagas, bet ir jomis prekiavo socialiniame tinkle „Telegram“.

Kaune gyvenantys vyrai slėpė galimai narkotines–psichotropines medžiagas jas sandariai supakuodami ir užkasdami po žeme, dar vadinamais „dropais“.

Slaptavietė buvo fiksuota vietos koordinatėmis ir perduodama socialinio tinklo „Telegram“ kanalu. Abu asmenys iki šiol policijos pareigūnams žinomi nebuvo, jie sulaikyti.

Kauno apskr. VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato pareigūnai dėl šio įvykio atlieka ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. Už tai gresia laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorai.

Gyventojai informuojami apie galimą vandens kokybės pablogėjimą, dėl generatoriaus bandymo Vičiūnų vandenvietėje, praneša UAB „Kauno vandenys”.

Vasario 1–2 d. (naktį iš šeštadienio į sekmadienį), apie 2–4 val. nakties, bus vykdomas generatoriaus automatinio pasileidimo darbo bandymas imituojant elektros dingimą.

Dėl bandymo galimas laikinas vandens kokybės pablogėjimas (drumstumas) Aleksoto, Vičiūnų, Panemunės, Šančių, Centro, Senamiesčio ir Vilijampolės mikrorajonuose.

Aplinkos ministerija primena, kad nuo šeštadienio, vasario 1 d., įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, kuris tęsis iki balandžio 30 d.

Atkreipiame dėmesį, kad nuo sausio 1 d. galioja ir kitas draudimas: iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu), rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vėgėles žvejoti leidžiama nuo vasario 1 d., taip pat nuo šios dienos leidžiama tamsiuoju paros metu žvejoti Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto.

Aplinkos ministerija primena, kad pernai buvo panaikinta Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių nuostata, nustačiusi išimtis žvejybos draudimų įsigaliojimui valstybinių švenčių ir savaitgalių dienomis, todėl visi draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną (imtinai).

Žvejojantiems lašišų ir šlakių migracijai svarbiose upėse (nurodytose Limituotos žvejybos tvarkos aprašo 1 priedo 1 lentelėje) primename, kad šiuo metu žvejyba jose leidžiama turint žvejo mėgėjo bilietą. Tačiau norintiems paimti sugautą lašišą arbą šlakį, privaloma įsigyti žvejo mėgėjo kortelę šių žuvų žvejybai.

Nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. vienos žvejybos metu leidžiama sugauti vieną lašišą arba vieną šlakį, ne mažesnius kaip 65 cm.

Apie sugautas lašišas ir šlakius (jei šios žuvys nepaleidžiamos) privaloma teikti ataskaitas: jei kortelė įsigyta per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (ALIS), ataskaitos taip pat teikiamos per ALIS arba SMS žinute ne vėliau kaip per 10 minučių po lašišos arba šlakio sugavimo.

Jei žvejo mėgėjo kortelė įsigyta ne per ALIS, sugavus ir nepaleidus atgal į vandens telkinį lašišos ar šlakio, ne vėliau kaip per 5 minutes žvejo mėgėjo kortelėje nurodytoje vietoje turi būti nuplėšiama jos dalis ir per 5 dienas el. paštu info@am.lt pateikta ataskaita nurodant žuvies rūšį, lytį, dydį ir žvejybos vietą.

Gaudantiems marguosius upėtakius primename, kad visus juos privaloma paleisti, išskyrus atvejus, kai žvejojama Merkio ruože nuo Ožkelaičių tilto iki Lietuvos ir Baltarusijos valstybinės sienos, kur organizuojama jų limituota žvejyba.

Šiame ruože žvejoti leidžiama įsigijus žvejo mėgėjo kortelę. Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti ne daugiau kaip du marguosius upėtakius (ne mažesnius kaip 30 cm ir ne didesnius kaip 40 cm) ar du kiršlius (bendras šių žuvų kiekis negali viršyti 2 vienetų).