Verslininkas ir buvęs Kauno mero Visvaldo Matijošaičio patarėjas Danielius Bunkus neria į pikantišką avantiūrą – nuo vasario 1 d. jis su žiūrovais sveikinsis kaip naujas „Delfi TV“ laidos „Nuogas pokalbis su Danieliumi Bunkumi“ vedėjas.
Žmonių dėmesys D. Bunkui tikrai nėra naujiena, tačiau tai, kad jis tampa televizijos veidu, drąsiai galima vadinti avantiūra. Į ją žinomas vyras nėrė ilgai negalvodamas – Danielius sako, kad sprendimui priimti pakako vos kelių sekundžių.
„Iš tiesų, apie tokias avantiūras galvojau gal porą metų. Mąsčiau kurti kokią nors tinklalaidę, nes man yra įdomu, malonu ir smagu bendrauti su žmonėmis. Nesiryžau tuo užsiimti, nes tai reikalauja ir laiko, ir viso kito, bet kai gavau pasiūlymą vesti šią laidą – galvojau lygiai penkias sekundes ir pasakiau: varom. Matyt, taip reikėjo ir Visata taip viską sudėliojo“, – šypteli naujai iškeptas laidų vedėjas.
Mintys ir idėjos apie tai, kuo jis galėtų nustebinti net ir visko mačiusius žiūrovus, pasak D. Bunkaus, jo galvoje taip pat užgimė kone savaime.
„Laidos pavadinimą netikėtai sugalvojau 2 val. nakties. Manau, kadangi visi pašnekovai, kuriuos aš kviečiu į laidą, yra daugiau ar mažiau mano draugai ir pažįstami arba artimi žmonės – kiek jie išdrįs save atskleisti, tiek mes ir pateiksime šioje laidoje. Tai bus ir mažos, ir didelės nuodėmės, ir tos, kurioms jau yra suėjęs senaties terminas, tad jau galima visiems papasakoti. Kiekvienas pašnekovas tikrai turės atskirą, unikalią istoriją“, – užtikrintai sako D. Bunkus.
Ar laidoje išvysime realių nuogybių?
„Nuogas pokalbis su Danieliumi Bunkumi“ – atvirų ir aistras kurstančių pokalbių laida. Joje savo pikantiškas paslaptis atskleis ryškiausios šalies žvaigždės, kurioms, pasak laidos vedėjo, gali tekti apsinuoginti ne tik žodžiais. Tai nulems viena sąlyga.
„Jeigu kas nors nenorės atsakyti į mano klausimą – galės nusimesti vieną ar kitą rūbelį. Aš būčiau visai už, jeigu moteris dalyvautų toje pusėje“, – teigia jis. Tačiau pats rūbų nusimesti jis nebūtų linkęs. „Ar norite mane nurengti? Man atrodo, niekam tai nebūtų įdomu“, – juokiasi šarmingasis D. Bunkus.
Tiesa, tam tikra prasme, iš komforto zonos laidos vedėjui išeiti teks. Gali būti, kad iš jo lūpų atvirumo reikalaujantys ir iki šiol garsiai nenuskambėję klausimai skries net ir buvusioms jo moterims.
„Man tikrai nėra problema bendrauti su visomis savo buvusiomis – tai yra akivaizdu iš mano viešo gyvenimo. Ar tai būtų buvusios, ar būsimos – visos nuostabios moterys laidoje „Nuogas pokalbis su Danieliumi Bunkumi“ yra laukiamos“, – sako jis.
Svarbiausia, pasak jo, kad tiek laidos svečiai, tiek jis pats pokalbių metu pamirštų visus įmanomus tabu ir nestokotų drąsos į pačius save pažvelgti kitu kampu. Be to, Danielius žada, kad apnuoginti savo sielą bus pasiryžęs ir jis.
„Aš kiekvieno pašnekovo prašysiu užduoti klausimus ir man, kad tai būtų ir diskusija, o ne vien mano klausinėjimas. Jeigu kas nors ras tokią temą, apie kurią aš nenorėčiau kalbėti – man pačiam būtų įdomu sužinoti“, – iššūkį metė jis.
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad D. Bunkus Lietuvoje išgarsėjo tuomet, kai vedė dainininkę Nataliją Zvonkę. Pora susilaukė sūnaus, tačiau vėliau pasuko skirtingais keliais.
2015 metais pranešta, kad Kaune gimęs verslininkas prisijungė mero V. Matijošaičio komandos. Nemenką patirtį privačiame versle turintis specialistas merui patarinėjo savivaldybės įmonių ir įstaigų valdymo bei optimizavimo klausimais – šią karjerą kaunietis baigė 2016 m.
Dar garsiau apie D. Bunkų pradėta kalbėti, kuomet jis visuomenei pristatė naują, už jį 18 metų jaunesnę širdies draugę Viktoriją Siegel. Deja, 2020 m. pradėjo sklisti kalbos apie šių dviejų verslininkų skyrybas.
Lygiai prieš 120 metų, 1905 m. sausio 29 d. Kauno širdyje pradėjo veikti pirmasis legalus lietuviškas knygynas. Dabartiniu adresu Rotušės a. 27 veikusį knygyną įsteigė garsusis kompozitorius Juozas Naujalis (1869-1934).
Pasibaigus keturiasdešimt metų trukusiam spaudos draudimui, valdžios įstaigos gavo keletą prašymų steigti knygynus. Lietuviškų knygynų steigėjai ir savininkai buvo įvairių profesijų, skirtingos socialinės padėties, pasaulėžiūros ir išsilavinimo žmonės.
Dažnai tai buvo žinomi visuomenės, kultūros ir meno veikėjai. Todėl nenuostabu, kad tarp pirmųjų steigėjų buvo ne tik J. Naujalis, bet ir kitos ryškios to meto figūros: Povilas Višinskis (1875-1906), Povilas Vileišis (1851-1926), Šlapelių šeima ir kiti, rašoma Vytauto Didžiojo karo muziejaus pranešime žiniasklaidai.
Kompozitorius Juozas Naujalis apie 1912 m. / Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr.
Kaip jau buvo įprasta tokioms įstaigoms, J. Naujalio knygyne rinkosi lietuvių inteligentai ir čia svarstė visuomenės, švietimo ir kitus gyvenimo klausimus. Dažnai tokiuose knygynuose už prekystalio dirbo patys savininkai arba jų šeimos nariai. Žinoma, kad „Vilniaus žinių“ knygyno ir spaustuvės finansavimo reikalus tvarkė P. Vileišio žmona Alina (1866-1930). O J. Naujalio knygyne prekiavo kompozitoriaus žmona Monika (1873-1959).
Knygyne buvo prekiaujama knygomis, periodika, gaidomis, muzikos literatūra ir t.t. Prekės buvo įsigyjamos užsienio leidyklose ir spaustuvėse, iš Vilniaus, Seinų, Tilžės ir kitų vietų leidėjų. 1908 m. knygynas turėjo daugiau kaip 1100 pavadinimų spaudinių, 1911 m. – apie 1400. Laikraščius gatvėse platino Naujalių samdyti pardavinėtojai.
J. Naujalio knygynas veikė pažymėtame pastate. 1920 m. / Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr.
1909-1911 m. pastebimas lietuviškų knygynų atoslūgis. Tai nulėmė bendras prislėgtumo jausmas ir visuomenės nuovargis, ypač susikaupęs po naujų carinių suvaržymų. Naują varžymų bangą sukėlė 1905-1907 m. revoliuciniai įvykiai. Per tuos keletą metų dėl įvairių priežasčių užsidarė net žymesni knygynai. Ši banga nusinešė ir J. Naujalio knygyną.
Kalbėta, jog knygynas didele dalimi veikia iš idėjos ir jo veikloje yra mažai sėkmingos komercijos. Kiti kalbėjo, kad žmonės knygyną aplenkia dėl aukštų kainų, negebėjimo atliepti skaitytojų poreikių, vengimo taikyti nuolaidas lojaliems ir daugiau perkantiems klientams. Aptinkama įvairi informacija, kada tiksliai užsidarė knygynas, varijuoja tarp 1910 ir 1912 m. Varijuoja ir informacija, kada tose pačiose patalpose savo knygyną atidarė leidėjas Antanas Petronis (1887-1941).
Pirmojoje šiemetinėje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) diplomų įteikimų šventėje, kuri šį trečiadienį vyko Veterinarijos akademijoje, studijų baigimo diplomai įteikti Medicinos, Slaugos, Visuomenės sveikatos, Veterinarijos ir Gyvūnų mokslų bakalauro bei magistro studentams.
Pasak LSMU atstovų, diplomai įteikti 150 jaunuolių. Tai – būsimi Medicininės ir veterinarinės genetikos, Medicininės ir veterinarinės biochemijos, Slaugos lyderystės, Gyvensenos medicinos, Maisto mokslo, Gyvūno ir žmogaus sąveikos bei Gyvūnų mokslo sričių specialistai.
Aštuoni iš jų studijas baigė su pagyrimu.
Tardamas sveikinimo žodį, Universiteto rektorius prof. dr. Rimantas Benetis kalbėjo:
„Labai džiaugiuosi už jus, jūsų sunkų darbą ir žinias, kurios jums leis suprasti ir keisti pasaulį. Kad ir kur bebūtumėte, kur benueitumėte, noriu palinkėti jums sėkmės bei geros karjeros. Ir jeigu bus sunku, žinokit, kad Universitetas, pragyvenęs daugiau kaip šimtą metų, visada jūsų lauks ir visada bus čia, kad jums patartų ir padėtų ateityje“.
Įkvepiančiai studentus drąsino ir kiti sveikintojai. Tarp jų – LSMU Studentų atstovybės prezidentė Rugilė Kriaučiūnaitė, linkėjusi studijas baigusiems jaunuoliams stiprybės įveikti sunkumus bei pasitikėjimo savo pašaukimu.
„Jūsų laukia didelės galimybės ir svarbi misija – savo žiniomis kurti pokyčius ir gerinti žmonių gyvenimus. Tikime, kad jūsų darbai garsins ne tik jus, bet ir LSMU bendruomenę“, – sakė Studentų atstovybės vadovė.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kauno miesto Nemuno policijos komisariato pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo bei viešosios tvarkos pažeidimo.
Praėjusių metų spalio 20 d. apie 08.30 val. Kaune, Karaliaus Mindaugo pr., vyras smūgiavo vyrui.
Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo asmenį, galintį turėti tyrimui reikšmingos informacijos.
Ieškomas vyras / Kauno AVPK nuotr.
Gyventojus, atpažįstančius šį asmenį, žinančius jo buvimo vietą ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, prašome kreiptis į Kauno apskr. VPK Kauno miesto Nemuno policijos komisariato pareigūnus telefonu +370 700 64257 arba el. paštu vytautas.makauskas@policija.lt.
Už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymą bei viešosios tvarkos pažeidimą, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 284 str., gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorai.
Žemės ūkio produktų prekybos grupės „Groward Group“ Vilkyčių paukštyne dėl paukščių gripo nugaišus tūkstančiams vištų, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teigia, kad šios ligos protrūkis gali neigiamai paveikti visą Lietuvos paukštininkystės verslą.
„Laukia labai negera tendencija, galim prarasti didelę dalį paukštininkystės ūkių ir negera tikrai situacija gali būti. Tuomet turėsim iš kažkur importuoti paukštieną, jei žiūrint iš vartotojo pusės. Jei žiūrint iš valstybės pusės, tai ekonomikos dalis, užtai labai negerai būtų ir turim imtis priemonių, kad taip nebūtų“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje teigė I. Hofmanas.
Anot jo, yra padidėjusi paukščių gripo protrūkio rizika ir kituose ūkiuose, todėl teks imtis papildomų saugumo priemonių.
„Kažkiek ir padidėjo ta rizika (kad virusas plis – BNS), nes mes turim šito gripo protrūkį Lietuvoje ir turime laikytis visų saugos priemonių ir su Veterinarijos tarnyba dar aptarsime, kad dar įspėtų ūkius ir galbūt galima dar papildomai kažkokias priemones taikyti“, – sakė I. Hofmanas.
Jo teigimu, Vilkyčių paukštynas gali bankrutuoti, jei paaiškėtų, kad jis nesilaikė saugos reikalavimų ir negautų draudimo išmokos.
„Situacija tokia, kad ūkis yra karantinuojamas, nes visus paukščius, esančius ūkyje, reikės sunaikinti (…) ir dar kol kas sunku atsakyti, bet tai didžiulis nuostolis ūkiui, didelė našta (…) Be abejo“, – teigė ministras, paklaustas, ar sunaikinus beveik 250 tūkst. vištų paukštynui grėstų bankrotas.
Anot jo, draudimo išmoką už sunaikintas vištas paukštynas gaus, tik jei jis laikėsi visų saugumo reikalavimų.
„Sistema veikia taip – jeigu yra nustatoma, kad ūkis laikėsi visų saugos reikalavimų ir užkratas papuolė dėl tų priežasčių, dėl kurių negali ūkio savininkas suvaldyti, tuomet taip, tuomet galima kalbėti apie kompensacijas ir jos turi būti“, – kalbėjo ministras.
Jis taip pat teigė, kad dar tiriamos priežastys, kaip Vilkyčių paukštyne vištos užsikrėtė gripu: „Turėtų atsakyti tyrimas ir tikimės, kad atsakys, nes tai yra labai svarbu. Yra gal tik įtarimų, kad galėjo galbūt su transportu iš išorės atvažiuoti.“
VMVT antradienį pranešė, kad paukštyno atstovai dėl masiškai gaištančių vištų kreipėsi pirmadienį, ūkyje patvirtintas labai patogeniško paukščių gripo protrūkis. Šiuo metu tarnyba aiškinasi tikslias protrūkio priežastis, tačiau spėjama, kad virusas pateko dėl biosaugos problemų.
Vilkyčių paukštynas priklauso vienos didžiausių Lietuvos maisto gamintojų „Vičiūnų grupės“ savininkų – Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir Liudo Skieraus – netiesiogiai kontroliuojamai „Groward Group“.
Atokiame Marijampolės savivaldybės vienkiemyje gyvenanti 88 metų našlė tris savaites niekam neprasitarė, kad tapo nusikaltimo auka ir prarado beveik visas savo santaupas.
Moteris tikino, kad jai buvo gėda.
Sausio pradžioje į pensininkės namus pasibeldė nepažįstama moteris. Šeimininkė, pamaniusi, kad atėjo pašto darbuotoja, įsileido ją į vidų. Kai viešnia atsisėdo virtuvėje, pensininkė pamatė, kad atvykėlė – visai ne laiškininkė.
Maždaug 60 metų nepažįstamoji prisistatė socialine darbuotoja ir ėmė klausinėti įvairių dalykų, neva užsirašinėjo atsakymus.
Garbaus amžiaus šeimininkei nekviesta viešnia sukėlė dvejonių: atvykėlė kalbėjo prikimusiu balsu, dar keli išvaizdos bruožai kėlė įtarimą, kad tai yra vyras, vilkintis moteriškais drabužiais. Tačiau pensininkė nusprendė, kad jai tik taip pasirodė.
Kai tariama socialinė darbuotoja paprašė banko dokumentų, prieš kelerius metus našle tapusi šeimininkė, nujausdama klastą, ėmė gudrauti ir pasakė, jog kitame kambaryje miega vyras, tikėdamasi, kad aferistė išsigąs ir išeis.
Bet pastaroji ne tik nepabūgo, bet ir nuėjo į kambarį patikrinti, ar tikrai kažkas miega.
Nepažįstamoji, išvydusi, kad kambaryje nieko nėra, atsidarė spintelės stalčių, kiek pasikuitė jame ir iš slėptuvės ištraukė nemenką pluoštą banknotų. Atvykėlės įžūlumo priblokšta šeimininkė nesutriko. Ji trenkė vagilei per ranką, ir banknotai pasklido ant grindų. Pensininkė koja juos bandė pastumti po stalu.
Nepažįstamoji susirinko kupiūras, bet dar kartą gavo per nagus, ir eurai vėl atsidūrė ant grindų. Atvykėlė neketino išeiti tuščiomis, todėl skubiai graibė banknotus nuo grindų ir grūdo juos į rankinę.
Pensininkė bandė sulaikyti vagilę, čiupo už rankinės, bet jėgos buvo nelygios, nepažįstamoji pastūmė moterį, spruko lauk ir įsėdo į netoli stovintį automobilį.
Šeimininkė susirinko likusius eurus – jų buvo apie 2 tūkst. Vagilė pagrobė maždaug 20 tūkst. eurų.
Beveik tris savaites moteris nedrįso niekam prasitarti apie šį įvykį. Galop nedrąsiai prisipažino jos aplankyti atvykusiam giminaičiui. Jis iš karto apie nusikaltimą pranešė policijai.
Sausio 21 dieną Kaune, Partizanų gatvėje, apie 10.30 val., į 1944 metais gimusios moters namus atėjo nepažįstama moteris, prisistačiusi socialine darbuotoja. Pasinaudojusi šeimininkės pasitikėjimu, ji pavogė 2520 eurų grynųjų pinigų.
Lietuvos darbo rinką gausiausiai pildo atvykėliai iš Baltarusijos, – praneša Užimtumo tarnyba (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pažymėdama, jog nuo 2022 metų atvykusių ir įsidarbinusių baltarusių skaičius padidėjo 33,6 tūkstančiais – beveik keturis kartus.
„Baltarusiai ir ukrainiečiai išlieka gausiausiomis darbuotojų iš trečiųjų šalių bendruomenėmis Lietuvoje. Iš karo apimtos šalies atvykusių žmonių dabar Lietuvoje dirba kiek daugiau nei 46 tūkstančiai. O atvykusiųjų iš Baltarusijos darbuotojų pas mus šiuo metu yra 46,6 tūkst.“, – sakė UT direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Sektorinė analizė rodo, kad dauguma baltarusių dirba transporto ir saugojimo (33,1 tūkst.), statybos (5,6 tūkst.) bei informacijos ir ryšių (3,5 tūkst.) įmonėse.
Šie sektoriai nesikeitė ir jau keletą metų yra tarp daugiausiai įdarbinančių Baltarusijos piliečius.
Tačiau didžiausias augimas stebimas finansinėje ir draudimo veikloje: 2022 m. pradžioje darbavosi 7 baltarusiai, o dabar jų – jau 114. Panaši tendencija – informacijos ir ryšių sektoriuje – nuo 631 iki 3,5 tūkst.
Apdirbamojoje gamyboje dirba beveik triskart daugiau Baltarusijos piliečių nei 2022 m. – 1,3 tūkst., didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto srityje – keturis kartus (per 1 tūkst.), administracinėje ir aptarnavimo veikloje aštuonis kartus –( dirba 541 baltarusis), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo septynis kartus – 473 asmenys.
Kaimyninės šalies piliečiai Lietuvoje daugiausiai užima vidutinės kvalifikacijos darbo vietas (40,9 tūkst.).
Tokius darbus dirbančių šiuo metu yra pusketvirto karto daugiau nei 2022 m. sausio 1 d. Kaip rodo darbdavių pranešimai apie dirbančius užsieniečius Lietuvoje, fiksuojamas pokytis per kelerius metus – 29 tūkst.
G. Sinkevičės teigimu, reikšminga atvykusių baltarusių dinamika šalies darbo rinkoje stebima ir aukštos kvalifikacijos pozicijose: „Daugiau nei penkis kartus baltarusių padidėjo aukštos kvalifikacijos darbuose, – dabar dirba 5,2 tūkst., o 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu nesiekė nė tūkstančio (895)“.
Anot UT atstovų, mažiausiai baltarusių Lietuvoje dirba nekvalifikuotus darbus: 2025 m sausio 1 d. – 484, 2024 m. – 324, 2023 m. – 139, 2022 m. – 67 asmenys.
Baltarusių dominuojančios profesijos per kelerius metus nekito. Lietuvoje dirbančių atvykėlių iš gretimos valstybės daugumą sudaro sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, kurių skaičius mūsų šalies įmonėse nuo 2022-ųjų augo daugiau nei tris kartus – nuo 9,6 tūkst. iki 32,8 tūkst.
Daugėjo ir kitų paklausių darbuotojų.
Lietuvos darbo rinką papildė iš Baltarusijos atvažiavę betonuotojai, betono apdailininkai ir giminiškų profesijų darbininkai (1,4 tūkst.), programinės įrangos kūrėjai (1,3 tūkst.), suvirintojai (1,1 tūkst.), tinkuotojai (548), kitur nepriskirti programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjai ir analitikai (433), pastatų ir kitokie elektrikai (418), lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai (405), taikomųjų programų kūrėjai (346), statybininkai (326).
2025 m. pradžioje Lietuvoje iš viso dirbo 140,6 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, kurių per prabėgusius metus padaugėjo 7 proc. Dirbančių ES piliečių skaičius siekė 13,7 tūkst. ir per 2024-uosius padidėjo trečdaliu.
Tiesa, ne visi atvažiavę ieškoti Lietuvoje darbo iš karto jį susiranda. Užimtumo tarnyboje sausio 1 d. buvo registruota 7,8 tūkst. trečiųjų šalių piliečių iš 81 šalies. Tarp jų – 555 baltarusiai.
Pernai lietuvių kalbos mokėsi 141 Baltarusijos pilietis.
Kauno „Žalgirio“ krepšininkai šią savaitę Eurolygoje medžios 12-ąją pergalę sezone. Prieš laukiančias rungtynes pasirodė jau šeštasis šio sezono „Žalgiris Insider“ dokumentikos epizodas, pasakojantis apie komandos sezono užkulisius.
Šįkart epizode, pavadintame „Atkirtis“, pasakojama apie komandos bandymą nutraukti 4 iš eilės pralaimėjimų seriją Eurolygoje, prasidėjusią nuo gruodžio 20-osios pralaimėjimo namuose Vilerbano ASVEL klubui ir užsitęsusią iki sausio 10-osios dvikovos savų žiūrovų akivaizdoje su Madrido „Real“.
Šįkart epizode, pavadintame „Atkirtis“, pasakojama apie komandos bandymą nutraukti 4 iš eilės pralaimėjimų seriją Eurolygoje, prasidėjusią nuo gruodžio 20-osios pralaimėjimo namuose Vilerbano ASVEL klubui ir užsitęsusią iki sausio 10-osios dvikovos savų žiūrovų akivaizdoje su Madrido „Real“.
Bauda jau sumokėta: Kauno merui vidurinį pirštą parodęs „Žalgirio“ sirgalius nepurkštavo dėl kuklios nuobaudos Sėkmės elementą kelis kartus akcentavęs A. Trinchieri:
„Pergalės yra pervertintos“
Vienas strategas – keturios komandos: krepšinio beprotybė, prieš kurią užsimerkia ir pati LKF Komandos užkulisių atvėrimas prasideda nuo Eurolygos rungtynių „Žalgirio“ arenoje su Bolonijos „Virtus“ savaitės pradžios.
Prieš pirmąją treniruotę minėtą savaitę komandos trenerių štabo atstovas Tautvydas Sabonis, vairuodamas automobilį, pasakojo apie savo rutiną sezono metu.
„Apie rezultatus mintys, aišku, kad būna visada, bet daugiau galvoji apie tai, kaip pagerinti juos, ką reikia daryti, su kuo kalbėti, ką žaisti, ką paliesti, ką siūlyti treneriui. Tokios mintys sukasi, ypač ryte.
Prie kavytės atsisėdi ir galvoji, ką pasakysi treneriui. Dėl rezultatų visi žinome, kad sunku. Eurolyga yra Eurolyga. Reikia gerinti rezultatus, tobulinti ir žiūrėti į priekį“, – tikino T.Sabonis.
Per 5 minučių kelionę automobiliu, trunkančią nuo namų iki „Žalgirio“ arenos, kaip „Žalgiris Insider“ dokumentikos epizode pasakojo T.Sabonis, negali suspėti nukreipti minčių nuo darbo.
„Tas kartais erzina, norisi ilgiau pavažiuoti. Įsijungti muzikos ir pabūti su savimi. Brolis (Domantas Sabonis – past.) pasakojo, kad iki darbo jam tenka ir valandą laiko važiuoti. Man – penkias minutes. Čia yra juokinga“, – šypsojosi treneris.
Likusiame epizode iš arti pažvelgiama į komandos pasiruošimą dvikovai su „Virtus“ bei permainingas rungtynes Stambule su vietos „Fenerbahce“. Sirgaliai galės pamatyti abiejų susitikimų užkulisius ir pasiklausyti trenerių bei vadovybės vertinimų apie šią sezono atkarpą.
Naujausią „Žalgiris Insider“ dokumentikos epizodą jau dabar gali pamatyti visi „Žalgiris Insider“ nariai.
Kauno „Žalgirio“ arena – bene populiariausia renginių, sporto varžybų, koncertų, mugių vieta Lietuvoje. Mėgstantys pramogas, arenoje apsilanko ne vieną ir ne du kartus per metus, taigi komfortas stebint renginius tampa labai svarbus kiekvieno apsilankymo metu. Būtent dėl šio aspekto su „Delfi“ redakcija susisiekė skaitytojas Linas (vardas redakcijai žinomas), kuris, nors ir yra aktyvus Kaune įsikūrusios arenos svečias, šį kartą pasidalijo ne pačia geriausia patirtimi. Į vyro skundą sureagavo ir pati „Žalgirio“ arena.
„Tokio nusivylimo nėra tekę patirti“
Praėjusį penktadienį Linas atvyko stebėti visą Lietuvą sudrebinusių M.A.M.A. apdovanojimų, į kuriuos susirinko žinomiausios šou pasaulio žvaigždės, gerbėjų pamilti atlikėjai ir muzikos kūrėjai.
Kaip sako Linas, nors įžymybės galėjo mėgautis išskirtiniai patogumais, jis atvyko renginio stebėti iš šalies ir išskirtinių sąlygų tikrai nesitikėjo, tačiau, deja, apie tokią blogą patirtį jis taip pat negalėjo net pagalvoti.
„Bilietus pirkome ganėtinai vėlai, tikrai nesitikėjome, kad rasime patogiausias ir geriausią matomumą užtikrinančias vietas. Visgi, pasirinkimo dar šiek tiek buvo, tad nusprendėme įsigyti bilietus 3-iame arenos aukšte. Kadangi vietų šalia žemesnėse eilėse jau nebuvo, tad pirkome du bilietus toje pačioje eilėje, tačiau per keleto vietų atstumą“, – pasakojo Linas.
Įsigijęs bilietus skaitytojas nė nenumanė, kas jo laukia.
„Vos tik pamatęs, kur turėsiu sėdėti, supratau, kad kokybės galiu nesitikėti: vieta buvo tiesiogine ta žodžio prasme viduryje praėjimo, pro kurį kas keletą minučių vaikščiojo žmonės. Ir net nekalbu apie tai, kas dėjosi pertraukų (TV reklamų) metu, nes per jas visas nusprendžiau, kad geriau pataupysiu savo nervų ląsteles ir išeisiu pasivaikščioti“, – toliau rašė jis.
Vyras atskleidė, kad už du bilietus jis paklojo apie 100 eurų.
„Tame sektoriuje ir kituose aplink, bilietai kainavo arba tiek pat, arba kaina skyrėsi nežymiai. Tačiau man kilo klausimas: kodėl už vietą, kuri yra visiškai ant praėjimo, negana to, koncertą teko stebėti pusiau pro turėklus, pusiau pro prieš mane esantį stiklą, kuris žinoma, net nebuvo gražiai nuvalytas, aš turiu mokėti tiek pat, kiek bet kuris kitas trečiame aukšte sėdintis žiūrovas, kuris savo vietoje visą renginio laiką gali ramiai sėdėti, negalvoti, kas tuoj pradės pro tave brautis ir stebėti viską savo akimis tiesiogiai, ne per apčiupinėtą stiklą?
Kauno „Žalgirio“ arena / Delfi.lt / Skaitytojo nuotr.
Ieškodamas bilietų pastebėjau, kad keliose vietose buvo parašyta, jog vietos yra riboto matomumo. O ši vieta ne riboto matomumo? Jeigu būčiau žinojęs, būčiau tikrai nemokėjęs net pusės tų pinigų, kuriuos sumokėjau ir pasirinkęs tikrai bet kokią kitą vietą, kurioje būčiau komfortiškai praleidęs laiką, net jei tai būtų buvę dar dvigubai aukščiau ar toliau“, – pykčio neslėpė skaitytojas.
Viso renginio metu vyras jautėsi tarsi nekviestas svečias.
„Tikrai nesuvokiu, kaip galima sugalvoti žmogų pasodinti į tokią vietą ir ją įrengti visiškai ant laiptų, lyg būčiau gavęs papildomą kėdę iš gailesčio, ant kurios galėčiau prisėsti, nes neliko vietos. Tokių vietų yra ne viena ir ne dvi. Kito sektoriaus krašte taip pat sėdėjo vyras, kuriam teko ta pati dalia, kaip ir man.
Tai sukėlė nepatogumų ir kitiems žmonėms, kurių tikrai nemeluoju, praleidau turbūt šimtą ar kelis šimtus, traukiausi į kampą ar stojausi iš savo vietos kas kelias minutes, o kur dar visi paburbėjimai ir nepatenkinti veidai, kai sekundę, stebėdamas renginį, nepastebėdavau einančių iš salės.
Lankausi „Žalgirio“ arenoje ne pirmą ir ne 10 kartą, bet tokio nusivylimo nėra tekę patirti.
Tikiuosi, kad jeigu arena ir niekada nebuvo apie tai pagalvojusi, dabar mažų mažiausiai bent suteiks pirkėjui informaciją, kur jis bus priverstas sėdėti, bet žinoma, idealiame pasaulyje, manau, tokia vieta išvis neturėtų egzistuoti. Arba bent jau atsieiti 50% pigiau“, – istoriją pasvarstymais užbaigė Linas.
Kauno „Žalgirio“ arena / Delfi.lt / Skaitytojo nuotr.
„Žalgirio arena“: žadami pokyčiai
Šį nusiskundimą perdavėme „Žalgirio“ arenai ir paklausėme, ar ketina imtis pokyčių, kad ir būsimiems žiūrovams netektų susidurti su tokia situacija. Arenos atstovai pasidalijo džiugiomis žiniomis.
„Žalgirio“ arenos tikslas – užtikrinti teigiamą patirtį visiems renginio dalyviams, todėl dėkojame už jūsų laišką ir apgailestaujame dėl renginio lankytojui kilusių nepatogumų.
Nors šio renginio organizatorius ir bilietų platintojas buvo ne „Žalgirio“ arena, tačiau atsižvelgsime į išsakytas pastabas ir visus renginių organizatorius informuosime dėl laiške minimų vietų ir jų atitinkamo pažymėjimo bilietų platinimo sistemose. Taip pat kviečiame renginio lankytoją susisiekti su „Žalgirio“ arena tiesiogiai“, – buvo rašoma komentare.
Jogailė Aglinskytė trečiadienį atidarė moterų varžybas Taline (Estija) prasidėjusiame Europos dailiojo čiuožimo čempionate, ir pirmajai ant ledo pasirodžiusiai debiutantei kojos pernelyg nedrebėjo.
19-metės trumpoji programa buvo įvertinta 50,11 balo.
Iki praėjusį rudenį fiksuoto asmeninio rekordo jai pritrūko 2,57 balo.
Nepaisant to, kitos septynios po lietuvės startavusios konkurentės pagerinti šio rezultato nesugebėjo, ir J. Aglinskytė pirmoji užsitikrino teisę atlikti laisvąją programą.
Moterų varžybose iš viso susirinko 31 dalyvė, iš kurių penktadienį vyksiantį finalą pasieks 24 pajėgiausios. Galutinė lietuvės pozicija paaiškės pasirodžius visoms čiuožėjoms.
Trumpąją programą trenerio Dmitrijaus Kozlovo auklėtinė atliko pagal Tommee Profitto kūrinį „Can’t Help Falling In Love“, o ant ledo sugrįš skambant Andrea Farri ir Valentinos Costanzo muzikai.
„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui viename iš susitikimų su gyventojais apkaltinus prezidentą Gitaną Nausėdą siūlant nacionalizuoti gyventojų indėlius, šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas šiuos politiko pareiškimus vadina Rusijos propagandą primenančiu melu.
„Ponas Žemaitaitis meluoja neraudonuodamas ir nestabdydamas. Jau net nekeista, kad jo ir Rusijos propagandininkų reakcija į Lietuvos sprendimą iš esmės didinti savo saugumą – visiškai sutampa. Arba Zacharova su Peskovu tapo „Nemuno aušros“ nariais, arba Žemaitaitis prisijungė prie Vieningos Rusijos – jokio skirtumo nėra, kai žmonės meluoja tam, kad susilpnintų Lietuvą“, – Eltai teigė F. Jansonas.
„Tiesa yra paprasta – prezidentas siūlo Lietuvos žmonėms galimybę prisidėti prie savo valstybės saugumo ir kartu uždirbti palūkanas iš indėlių, kurie dabar tiesiog guli bankų sąskaitose be palūkanų“, – paaiškino prezidento patarėjas.
Kaltino prezidentą siūlant nacionalizuoti gyventojų indėlius
R. Žemaitaitis šiuos kaltinimus G. Nausėdai metė viename iš susitikimų su regiono gyventojais.
„Jis pasiūlė indėlius nacionalizuoti. Sako, mes pasiimsime indėlius iš jūsų, gal kaimiečiai, durneliai jūs nesuprantate – aš pasinaudosiu jūsų tuos pinigus“, – LNK televizijos paviešintame įraše teigė R. Žemaitaitis.
„Čia yra kas? Nacionalizacija prasidėjo dar viena?“, – retoriškai klausė „Nemuno aušros“ lyderis.
Prezidentas G. Nausėda teigia, kad gynybos finansavimo padidinimas iki 5-6 proc. nuo BVP per ketverius metus bus pasiektas pasitelkus mišrų finansavimo modelį.
Prezidentūros teigimu, vienas būdų – įvairių neišnaudotų finansinių rezervų, kuriuos galima nukreipti į ekonomikos augimą, o per jį – į gynybai skiriamo BVP didinimą, įgalinimas.
Tam šalies vadovas siūlo labiau „įdarbinti“ gyventojų laikomus indėlius – žmonėms būtų siūloma dalį santaupų laikyti specialiose taupomosiose sąskaitose, kuriose, kaip ir einamosiose, lėšos gyventojams būtų pasiekiamos bet kada, tačiau, skirtingai nei minėtose sąskaitose, už indėlius būtų mokamos palūkanos.
Pačios gyventojų santaupos būtų laikomos nacionaliniame plėtros banke ILTE ir investuojamos į Lietuvos ekonomiką, gynybos pramonę, infrastruktūros projektus.
ELTA primena, kad pastaruoju metu R. Žemaitaitis dėmesio susilaukė dėl viešai išsakyto nepritarimo Valstybės gynimo tarybos sprendimui 2026–2030 metų laikotarpiu gynybai skirti 5–6 proc. nuo BVP kasmet.
Taip pat viešos kritikos „Nemuno aušros“ lyderis susilaukė dėl savo pasisakymų apie Ukrainą. Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui VGT sprendimais abejojančius politikus nuvykti į Ukrainą, R. Žemaitaitis atsakė nematantis prasmės to daryti.
Tokius „Nemuno aušros“ pirmininko pareikšimus sukritikavo ir koalicijos partneriai, ir Prezidentūra.
Ankstų trečiadienio rytą, Kaune, žiemos vidaus vandenų uosto teritorijoje kilo gaisras. Atliekant darbus, užsidegė motorlaivis.
AB Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) informavo, kad apie 7:15 val., VVKD žiemos uosto teritorijoje (Raudondvario pl. 113, Kaunas) motorlaivyje „Luodis“ kilo gaisras atliekant laivo modernizavimo darbus.
Gaisras buvo greitai užgesintas, niekas nenukentėjo, o laivo modernizavimo darbai tęsiami.
Gaisras kilo dėl užsidegusių laivo valymui skirtų medžiagų, paliktų kitoje laivo patalpoje vykdant išorės suvirinimo darbus.
Gaisro židinys buvo greitai užgesintas naudojant šalia buvusius gesintuvus.
Apie 7:30 val. gaisras buvo visiškai likviduotas. Incidento metu niekas nenukentėjo, o materialinių nuostolių nepatirta.
VVKD žiemos uosto veikla vykdoma įprastai, laivų modernizavimo darbai tęsiami pagal planą.
Tinkamesnės vietos pašnekesiui su Nacionalinio Kauno dramos teatro vyriausiuoju garso režisieriumi Arnoldu Akelaičiu nei įrašų studija nerastume. Čia saugomi skirtingo laikotarpio muzikos instrumentai svečiui byloja apie technologinį progresą, bet interviu herojui garso nepraleidžiančios sienos primena daug daugiau: iki išnaktų trukusius įrašus, diskusijas su kompozitoriais, aktorių balsus. Šioje studijoje A. Akelaitis jau 40-ąjį sezoną įrašinėja, montuoja, restauruoja, miksuoja, kol spektaklio muzika pasiekia sceną.
Kaip teatras tapo namais
„Atsitiktinumas ar Aukščiausiojo valia lėmė, kad atsidūriau teatre – grįžęs po armijos ieškojau darbo. Nesinorėjo būti šviesaus atminimo tėvelio išlaikytiniu. Geras draugas nusprendė padėti ir pasikalbėjo su teta – aktore Danute Juronyte. Teatras nebuvo nepažįstamas – mano klasės auklėtoja Danutė Čaikauskienė vadovavo mokyklos dramos būreliui, o jos vyras – aktorius ir režisierius Raimondas Čaikauskas. Grojau, domėjausi įvairia technika, vedžiau mokyklos šokius. Paskambinau tuometiniam vyriausiajam teatro garso režisieriui Algimantui Kučinskui. „Ateik, pakalbėsim“, – pasakė. Nuo to „ateik“ praėjo jau 40 metų“, – prisiminė A. Akelaitis. Ir su garsu žmonės dirba ne vienerius metus. Šiame skyriuje dabar – dar trys operatoriai. Arnoldas juokiasi: „Administracinio darbo, grafiko sudarymo, prisipažinsiu, nemėgstu ir jau nepamėgsiu, o visa kita širdžiai labai artima.“
Muzikos kelias į sceną
Pasak Arnoldo, nūdienos spektaklių žanrai labai skiriasi. Kartais muziką parenka režisierius, kompozitorius kviečiamas ne visada ir nebūtinai parašo muzikinę partitūrą muzikantams, nes ištobulėjus technologijoms atsirado kitų sprendimo būdų. Sunku įvardinti, ką vadinti kompozitoriumi. „Anksčiau ne autorinę muziką vadindavome muzikiniu apipavidalinimu, o dabar – viskas daug laisviau. Gal ir gerai. Nenoriu kabinėtis, bet yra tekę sulaukti įrašų, kurių autorine kūryba nepavadinčiau, – sako Arnoldas ir detaliai supažindina su darbo specifika: – Po įrašų, montažo ir suvedimo muzika keliauja į sceną. Darbas repeticijose ir spektakliuose už garso pulto yra ne toks paprastas ir atliekamas ne automatiškai.
Taip, yra skirtingų kompiuterinių automatizuotų programų. Pavyzdžiui, garsas turi baigtis aktoriui išeinant iš scenos, kai iš žiūrovo regos lauko pradingsta personažo ištiesta ranka. Bet aktorius gali suklupti, sulėtinti žingsnį ir tada tas kompiuterinis, automatinis garso nuslopinimas bus negyvas, neišlauktas, nors rankiniu būdu pasiekiamas. Pats daug metų leidau muziką spektakliuose ir žinau: kai pasijungi į veiksmą, jauti gyvą nervą, esi spektaklio dalis. Tuomet yra tikra. Mano užduotis – muzikinę medžiagą pritaikyti mūsų scenoms, sustyguoti garsinę partitūrą. Scenų akustika ir įranga salėse skiriasi, tačiau norisi, kad muzika „neiškristų“ iš konteksto – suskambėtų ir plėtotų konkretų spektaklio režisieriaus sumanymą. Šiais laikais praktiškai visa spektaklio erdvė užpildyta garso, kartais žiūrovams net negirdimo (nejaučiamo?), tačiau kuriančio spektaklio atmosferą. Prireikia nemažai pastangų, kad išeitų kokybiškas, visavertis kūrinys.“
Į teatrą Arnoldas atėjo 1985 m., tad matė, kaip sparčiai progresuoja technologijos: „Įsidarbinus teatras įdiegė vengrų gamybos magnetofonus STM. Jie atitiko to laiko aukščiausius standartus ir buvo gaminami iš švediškų dalių. O prieš tai buvęs rusiškas „Mez“ dirbo taip triukšmingai, kad paleidimo relės garsas priversdavo atsisukti pusę salės. (Juokiasi.) Gastrolėse naudojome savo rankomis patobulintus lietuviškus magnetofonus „Daina“. Paskui atsirado mini diskų ir kompaktinių diskų grotuvai, kompiuterinės programos, leidžiančios automatizuoti procesus. Į jas, tiksliau, į tiesmuką, buką jų panaudojimą žiūriu rezervuotai: nors ir pats suprogramuoju garso lygius repeticijose, bet juk kitą dieną ir aktorius užkimsta, ir ne jo diena pasitaiko. Garso režisierius ar operatorius, gyvai reaguodamas į esamą situaciją, gali aktoriui padėti garso lygio pokyčiais grįžti į tonaciją, spektaklio ritmą. Jokiomis automatinėmis priemonėmis to nepasieksi. Antra vertus, tobulėjanti įranga verčia neužmigti ir nuolat mokytis. Bet kokiu atveju technologijos turi tarnauti žmogui, jo tobulėjimui, kūrybai. Manęs nežavi nūnai madingas jų teatras. Spektaklyje noriu suprasti režisieriaus pasirinktos medžiagos atrakinimo raktą, matyti aktorių akis, išgirsti, ką jie man, žiūrovui, nori pasakyti. Jeigu šitai įvyksta, o scenografija, grimas, rekvizitas, garsas, šviesos, atlikdami savo funkciją, tarsi ištirpsta, tai man ir yra tikro spektaklio gimimas. Visavertis pavykęs spektaklis būna tada, kai žiūrovai po spektaklio sako: „Koks geras, nuostabus spektaklis“, o ne: „Kokios gražios šviesos, dekoracija ar graži muzika…“
Arnoldas primena ir svarbų technologijų trūkumą – jos sparčiai sensta, o atnaujinimų nebeišleidžiama, įranga nebegaminama. Garso sistema teatre susideda iš daugelio elementų: pultų, kompiuterių, akustinių sistemų, garso apdirbimo procesorių ir viso kito. Keičiant ar atnaujinant vieną, subyra visa grandinė, o tai jau nemenkos investicijos teatrui.
Koncertų patirtis ir naujovės teatro scenoje
Arnoldui gerai pažįstama ir koncertų įgarsinimo specifika: klasikinės muzikos, populiariosios, džiazo ir t. t. Jis bendradarbiavo su bliuzo grupe „Veto Bank“ ir Arina. Apie tai norisi išgirsti plačiau.
„Koncertai labai padėjo mokytis ir tobulėti. Ypač užsienyje. 10-ajame dešimtmetyje stovėjau už legendinių pultų, apie kuriuos Lietuvoje galėjome tik pasvajoti. Ten pažinau ir visai kitą garso kultūrą. Buvo metas, kai mūsų sporto halėje per koncertus kolonėlės baubė, nes kuo stipriau, tuo geriau… Supratau, kad ne viskas, kas garsu, yra gerai. Nepriklausomybės pradžioje per keliones pirmiausia susirasdavau muzikos prekių parduotuves ir prisirinkdavau garso technikos katalogų. Draugai taip pat parveždavo. Visagalio interneto nebuvo, studijuodavau aparatūrą iš jų, kad prisėdęs prie bet kurio pulto mokėčiau naudotis. O gyvenimas ir nenumatyti gedimai išmokė spręsti problemas čia ir dabar. Pagrindinis to meto garso režisierių atributas – lituoklis. (Juokiasi.) Lietuvoje anksčiau nebuvo paviršinių mikrofonų, pirmasis teatre juos panaudojau ir pavadinau varlėmis – jų forma buvo panaši į vaikystėje matytas ant vieškelio sutraiškytas sudžiūvusias varles. Dar anksčiau teatre pradėjau taikyti pakabinamus mikrofonus. Kolegos perėmė šią naujovę. Beje, dabar madinga kryžiuko formos medicininiu pleistru mikrofoną priklijuoti aktoriui prie skruosto. (Juokiasi.) Štai naujausiame spektaklyje „Kartoteka“ nėra jokių mikrofonų, nes režisierius Gintaras Varnas, sėdėdamas salėje, pats atkreipia aktorių dėmesį, kai jie kalba per tyliai ar neartikuliuotai. Dramos spektakliuose, mano manymu, mikrofonai turėtų būti naudojami kaip tam tikras spektaklio garsinio sprendimo raktas. Tikiu, praeis šis pleistrų laikas“, – sako pašnekovas.
Koncertų ir muzikos festivalių dalyvio kortelės. Patricijos Gagaitės nuotrauka
Kas kelia didžiausią triukšmą scenoje
Garsas – ir muzika, ir bet koks triukšmas. Tiesa, daugiausia triukšmo šiandien sukelia būtent kita techninė įranga. Įjungus Didžiojoje scenoje visus prožektorius kartu, pasak garso režisieriaus, pasiekiamas gatvės triukšmo lygis. Arnoldas pasakoja: „Roberto Wilsono „Doriane“ naudojami senieji prožektoriai be triukšmingų ventiliatorių. Mūsų spektakliuose nėra piktnaudžiaujama garsumu. Netikėtas garsas, taip, veikia. Spektaklyje „Ričardas III“ naudojome įrašą – režisieriaus Jono Vaitkaus čaižų ir staigų riksmą „cha“ – galvos nukirtimo scenoje: apšviesti iki pečių aktoriai vyrai iš lėto sukdavo galvas, tada pasigirsdavo įrašas. Aišku, kad būdavo efektas. Visgi garsų manipuliavimo prasme teatras neprilygsta šiuolaikiniam kinui. Stengiamės išlaikyti garso kultūros lygį. Vengiame žemų dažnių, kai garso lygis didelis, tai kenkia žmonėms, turintiems širdies stimuliatorius. Žemi dažniai sukelia nerimo, baimės jausmą. Per kulminacijas, finalus garsumas didesnis. Jeigu viskas atitinka tai, kas vyksta scenoje, žiūrovas nepageidaujamo jausmo nepatiria.“
Ar pavyks atverti gausią teatro muzikos fonoteką?
Šiandien teatras atveria visuomenei sukauptus archyvus: nuotraukas, vaizdo įrašus, o teatro kompozitorių, tokių kaip Felikso Bajoro, Viktoro ir Giedriaus Kuprevičių, Vidmanto Bartulio, Giedriaus Puskunigio, unikalūs kūriniai saugomi senose laikmenose. Ar įmanoma šį lobyną padaryti prieinamą, suskaitmeninti? Arnoldas šiuo klausimu atsargus: „Taikomos autorių teisės. O kas nors iš autorių gal ir nenorėtų savo kūryba dalintis. Teatro muzika labai specifinė, gali būti įgrota specialiai „kreivai“, nes taip reikėjo spektakliui. Viešojoje erdvėje tokia muzika gali būti neteisingai suprasta. Dar nepamirškime, jog nėra garantijos, kad nebus pirataujama, persirašoma. Tačiau išsaugoti teatro muziką ateities kartoms būtina. Tam reikia labai daug išteklių ir laiko, – didžioji dalis muzikos yra senose garso juostose. Nemažai esu suskaitmeninęs, bet dar yra ką veikti. Juosta sukasi realiuoju laiku, negali pagreitinti proceso, o dar pasitaiko nutrūkusių vietų. Suklijuoti irgi reikia mokėti. Per teatro rekonstrukciją saugojau fonoteką, kad ji nepražūtų, – nešiojau į tam nepritaikytas patalpas stiklainiukus su vandeniu santykinei drėgmei palaikyti. Tai, ką saugome mūsų ir kituose teatruose, yra tikras Lietuvos kultūros paveldas, istoriniai dalykai, tik liūdna, kad į viską žiūrima paviršutiniškai. Laikmenos sensta. Atrodytų, naujesnis išradimas – kompaktiniai diskai, bet visiškai netinka muzikai saugoti – jų darbinis paviršius po keliolikos metų nusilupa kaip saldainių popierėlis.
G. Kuprevičius pats rūpinasi šeimos kūryba, tad jo muzika ir partitūros atsidūrė asmeniniame archyve. V. Bartulio įrašytą muziką perdaviau jam dar gyvam esant, tikiuosi, kad ji turėtų būti šeimos archyve. G. Puskunigio dvigubą kompaktinę plokštelę „Muzika teatrui“ yra išleidęs mūsų teatras. Skubu ir baiminuosi, kad be manęs niekas to nepadarys, nes jaunimas jau nebemoka elgtis su juostiniais magnetofonais. Per pandemiją vykdavau į teatrą ir perrašinėdavau, o dabar, sezono metu, neatsiranda laisvo laiko. Man teatro muzikos palikimas yra labai brangus. Tos magnetofono juostos turi savo energiją ir net kvapą. Su G. Puskunigiu ir su V. Bartuliu kurdavome naktimis. O ir muzikantai tik vakarais būdavę laisvi, nes dieną kur nors dėstė, grojo orkestre, – likdavo vėlus vakaras ar naktis. Ir labai skaudu, kad teatro korifėjai vienas po kito išeina: V. Bartulis, Faustas Latėnas, Anatolijus Šenderovas. Galiu tik pasidžiaugti: 2008 m. F. Latėno kurta muzika mūsų spektakliui „Smulkūs vedybiniai nusikaltimai“ atgijo naujame pastatyme pagal šią pjesę Vilniaus senajame teatre. Ir režisierius Raimundas Banionis, ir dailininkas Sergejus Bocullo – tie patys ir ta pati Latėno muzika.“
Kaip dužo langas ir kur gimė Šekspyriška audra
Jei spektaklio scenoje prireikia zyzimo, garso režisierius užsuka į internetinę biblioteką – joje gausu tokių garsų. Bet originalus garsas, pasak Arnoldo, teatre yra vertybė. „Man neįdomūs garsai iš bibliotekų, viską stengiuosi įrašyti pats. Pamenu, pas mus gastroliavo du skirtingi teatrai, o spektakliuose skambėjo tas pats lifto garsas. (Juokiasi.) Kai estų režisierius Peeteris Jalakas, mūsų teatre statęs „Audrą“, papasakojo spektaklio koncepciją, per atostogas vasarą diktofonu įrašinėjau garsus pajūryje: ėjau per audrą ir pliaupiant lietui prie jūros, stovėjau kopose klykiant žuvėdroms, barškinau supamą krėslą per liūtį, kurdamas laivo denio garsą. Viską apdorojau ir panaudojome spektaklyje. O senais laikais buvę ir taip: pasistačiau juostinį magnetofoną prie teatro budėtojo, per langą iškišau laidą, aktorius Viktoras Šinkariukas privažiavęs gazavo savo „Žigulius“, užvedinėjo, trankė dureles, o aš laksčiau aplinkui su mikrofonu. Taip įrašinėjom garsus spektakliui „Pirelli“. Buvo įdomu siekti rezultato minimaliomis priemonėmis.
To paties aktoriaus ir režisieriaus spektakliui „Ragatkė“ rašėme finalą – dūžtančio lango stiklo garsą. Garso įrašų studijoje daužėm įvairiausią stiklą: nuo langų iki trilitrinių stiklainių. Iš jų sumontavau bendrą didelį bum. Po daugelio metų vienam projektui man pasiūlė lango dužimo garsą. Atidariau failą, pasiklausiau, o ten – tas pats dūžtantis langas! Mano klausos lengvai neapgausi. Neįsivaizduoju, kaip jis buvo perrašytas ir kaip atsidūrė internetinėje erdvėje.“
Kad gyva muzika skambėtų
Arnoldą glumina, kad jaunimas privengia kompozitorių autoritetų, pavyzdžiui, Algirdo Martinaičio, Kuprevičiaus – jie kūrybingi ir šiuolaikiški, nors ir garbaus amžiaus. Jam apmaudu, kad Kuprevičiaus „Devynbėdžiai“ rampos šviesą išvys ne Kaune, o Panevėžio muzikiniame teatre.
„Nemėgstu „sintetikos“. Šis ruduo padovanojo atgaivą širdžiai – darbą su kompozitoriumi Martynu Bialobžeskiu „Kartotekoje“. Studijoje vėl skambėjo gyvi instrumentai. Kai muzika autorinė ir gyva, ji kitaip alsuoja, yra visavertė, įvairialypė spektaklio dalis. Garsai, muzika teatre, kaip ir gyvenime, turi galybę prasmių ir paskirčių: nuo elementarios iliustracijos iki rimtos filosofijos…“ – įsitikinęs Arnoldas.
Kaune už vaiko nepriežiūrą sulaikomas vyras pasipriešino ir sužalojo policijos pareigūną.
Kaip pranešė Policijos departamentas, incidentas įvyko trečiadienį, apie 13.50 val., Baltų prospekte.
Policijos pareigūnams sulaikant už mažamečio vaiko nepriežiūrą 38 metų vyrą, pastarasis aktyviais veiksmais pasipriešino ir sužalojo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Kauno apskr. VPK) Reagavimo valdybos 25 metų pareigūną.
Policininkas po suteiktos medikų pagalbos gydomas ambulatoriškai.
Teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 286 str. – Pasipriešinimas valstybės tarnautojui.
Remiantis Baudžiamuoju kodeksu, tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Papildyta 08.20 val.
Į pagalbą vyko ir ugniagesiai gelbėtojai
Kaip skelbia Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, kiek anksčiau už pareigūnus į butą Baltų pr. vyko ir ugniagesiai gelbėtojai. Jie sulaukė socialinės darbuotojos pranešimo, kad atvykusi patikrinti šeimos, išgirdo, kad 3–4 metų mergaitė palikta viena namie, durys užrakintos, motinos nėra, jos telefonas išjungtas.
Ugniagesiai laužtuvu atidarė buto duris, tuomet buvo įleisti policijos pareigūnai, socialiniai darbuotojai.
Jeigu per šventes gavote dovanų saldumynų ir juos pasidėjote į spintelę, prieš valgydami, atidžiai apžiūrėkite. Specialistai perspėja, dabar itin palankus metas maistinėms kandžių lervoms veistis.
Nenorėjusi prisistatyti kaunietė parodė sausainius, kurių norėjo paskanauti, tačiau vos išpakavus saldėsį jos dėmesį atkreipė tai, kad maistas ėmė judėti.
„Situacija iš tiesų yra nesmagi. Propaguoju sveiką gyvenseną, bet leidžiu sau pasimėgauti saldesniais kepiniais. Šventiniu laiku iš draugų gavau sausainių. Nemaloniai nustebino, kai atsidarius pakuotę, radau ten gyvių, įvairių kirmėlių“, – pasakojo ji.
Mergina taip išsigando, kad tuoj pat viską išmetė, dezinfekavo vietą, kur maistas buvo ir svarsto, kad kuriam laikui skanėstų atsisakys.
„Anksčiau nebuvo tekę susidurti. Nemalonus įvykis. Kuriam laikui teks atsisakyti tokių įpročių ir nesilepinti“, – kalbėjo kaunietė.
Tokie radiniai, ypač saldumynuose, visiškai nestebina specialistų. Dabar jiems apsigyventi pas žmones namuose esą itin palankus metas, nes daug kas kaupia lentynose per šventes dovanų gautus saldumynus.
„Šokoladas, prieskoniai, riešutai, džiovinti vaisiai – produktai, kuriuos tenka išmesti. Ir psichologinei sveikatai tai gali turėti įtakos, nes nemalonu atsikąsti saldainį, kuriame buvo kirmėliukas“, – teigė „Dezinfos“ vadovė Margarita Kutkaitė.
Margarita Kutkaitė / LNK stop kadro nuotr.
Užkratą net nebūtina parsinešti iš parduotuvės, užtenka, kad pro langą įskristų kandis, kuris padėtų kiaušinėlį.
„Jas gali pernešti gyvūnai, paukščiai, graužikai, net ir patys žmonės per drabužius arba avalynę“, – sakė VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Eimantė Černiauskienė.
„Viena kandis padėjo 100 kiaušinėlių, išsirito 50 mergaičių, 50 berniukų. 50 mergaičių tapo mamomis ir dar 100 kiaušinėlių atsirado. Taip gali jos gali labai smarkiai plėstis“, – aiškino M. Kutkaitė.
Kenkėjų naikintojai prieš kelias dienas gavo video medžiagą, kai klientai kepiniuose rado gyvį.
Anot specialistų, ne skraidantys parazitai pavojingi, o tie, kurie būna dar iki jiems pradedant skraidyti.
„Labiausiai matome kai jos skraidžioja prieš akis, bet tai jau yra suaugėlio stadija, kuomet ji ieško, kas apvaisins, arba ji jau apvaisinta ir ieško, kur padėti kiaušinėlius. Visą žalą daro iš kiaušinėlių išsiritusios lervos, nes jos maitinasi tais produktais, suka kokonus“, – kalbėjo „Dezinfos“ vadovė.
Virtuvės indai / LNK stop kadro nuotr.
Jeigu atsirado kandžių ir neaišku iš kur jos, geriausia maistą sudėti į tinkamą tarą ir stebėti. Kandys taip pat nemėgsta žemos temperatūros.
„Netinka maišelis, popierinis maišelis, nes lerva prasigriauš. Susidėti į atskirą stiklinę arba plastikinę tarą, sandariai užsidarančią“, – rekomendavo M. Kutkaitė.
O ką daryti, jeigu vis dėlto namo parsinešėte nesaugų, apkrėstą produktą?
„Biologai teigia, kad kandys bijo levandų, kėnių kvapo, todėl šių džiovintų augalų maišeliai arba eteriniais aliejais suvilgytas skudurėlis gali atbaidyti tokius kenkėjus“, – teigė E. Černiauskienė.
Maistinės kandys – rimtas ekonominis kenkėjas. JAV apskaičiuota, kad dėl maistinių kandžių ir kitų kenkėjų nuostoliai maisto pramonėje siekia milijardus dolerių per metus, o tai didina maisto švaistymą.
Visgi sveikatai didesnės žalos, net netyčia suvalgius užkrėstos produkcijos, nėra.
Ketvirtadieni rytą judrioje Šiaurės ir Sukilėlių prospektų sankryžoje užfiksuotas smarkus dviejų automobilių susidūrimas.
Apie eismo įvykį „Kas vyksta Kaune“ grupėje pranešta 09.41 val. Nuotraukoje matyti į pagalbą atskubėję ugniagesiai gelbėtojai ir policijos pareigūnai.
Anot Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos budinčio ugniagesio, vaduoti vairuotojų iš sumaitotų automobilių neprireikė. Tikėtina, kad ugniagesiai atjungs automobilių akumuliatorius.
Tuo metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budinti pareigūnė portalą informavo, kad remiantis pirminiais duomenimis, eismo įvykio dalyviai nebuvo sužaloti, vairuotojai pildys eismo įvykio deklaraciją.
Judrioje Šiaurės ir Sukilėlių prospektų sankryžoje ketvirtadienio rytą neveikia šviesoforas. Pareigūnės turimais duomenimis, šis gedimas turėtų būti sutvarkytas 2 valandų laiko tarpe.
Neįtikėtina, bet sunkiai suvokiamų istorijų nutinka ir Lietuvoje: vienas vyras, kurį medikai nusprendė išleisti iš ligoninės gydytis į namus, iš jų sužinojo, kad yra prieš kelias dienas nužudytas, todėl šie jam net negali išrašyti gydymui reikalingų receptinių vaistų. Kai „mirusysis“ nieko nelaukęs telefonu paskambino savo dukrai, iš šios išgirdo ne ką mažiau šokiruojančią žinią – jau netrukus į kapą turėjo būti nuleista urna su jo pelenais.
Vos gyvas nepalaidotas ir net 15 dienų oficialiai mirusiu pripažintas 44 metų vyras ilgą laiką nesugebėjo suvokti tokios realybės: „Kaip galėjau būti pripažintas mirusiu, jeigu esu gyvas?“.
Pripažinti faktą, kad jau buvo miręs, vyrui sunku priimti iki šiol, tuo metu jo advokatas Arvydas Aranauskas istoriją, į kurią buvo įveltas jo klientas, lygino su lietuvišku filmu „Aš gyvas“, kuriame pagrindinį šios kino juostos herojų įkūnijęs aktorius Leonardas Pobedonoscevas dėl biurokratinės klaidos buvo pripažintas mirusiu.
„Situacija, kaip sakoma, vienas prie vieno, skirtumas tik tas, kad mūsų atveju tai nutiko ne filme, o realiame gyvenime“, – sakė advokatų profesinės bendrijos „NEXUS“ advokatas.
Už tai, kad daugiau kaip dvi savaites buvo pripažintas mirusiu ir dėl to patyrė ne tik daugybę dvasinių išgyvenimų, bet ir nepatogumų, gyvu lavonu paskelbtas vyras į teismą padavė Lietuvos valstybę, kuriai atstovavo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Generalinė prokuratūra.
Patirtą neturtinę žalą vyras įvertino 10 tūkstančių eurų, tuo metu teisėjai, nagrinėję šią išskirtinę bylą, nusprendė, kad tuo pačiu metu buvęs gyvas ir miręs vyras tegaus 800 Eur.
Tokį sprendimą teisėjai priėmė atsižvelgę „į teismų praktikoje iš valstybės priteisiamus neturtinės žalos dydžius“ bei vadovavosi „teisingumo ir sąžiningumo principais“.
Dėl šios itin nemalonios ir skaudžios istorijos su valstybe dėl patirtos moralinės žalos bylinėtis nusprendęs vyras buvo priverstas pasikeisti vardą ir pavardę – apie tai, kas įvyko, sužinojo nemažai žmonių, jis nenorėjo būti siejamas su „gyvu lavonu“, be to, tam tikrą laiką jis negavo įvairių išmokų, kurios jam tuo metu dėl sunkios ligos priklausė iš valstybės.
Anksčiau Kaune gyvenęs, o vėliau po skyrybų į pajūrį persikraustęs vyras dirbo viename restorane, kai sužinojo, jog serga pavojinga liga – jis buvo paguldytas į ligoninę. Toje pačioje palatoje jis susipažino su maždaug tokio pačio amžiaus vyru ir jie nutarė, kad išėję iš gydymo įstaigos išsinuomos vieną būstą – bus pigiau.
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
Taip nutiko, kad iš gydymo įstaigos pirmas buvo paleistas kitas vyras, tik jis su savimi neturėjo dokumentų, todėl vėliau numirėliu paskelbtas vyras šiam davė atspausdintą paso kopiją bei ranka parašytą įgaliojimą, jog jis gali veikti šio vardu.
Palatos bičiulis, ko gero, būtų išnuomojęs būstą, bet netrukus jo smarkiai sumaitotas kūnas buvo rastas vieno Klaipėdos Sausio 15-osios gatvės daugiabučio laiptinėje. Vyro veidas buvo taip sužalotas, kad policijos pareigūnai jo net negalėjo atpažinti iš paso kopijos, kuri buvo rasta jo drabužių kišenėje.
Būtent paso kopija ir tapo pagrindiniu dokumentu, kuris kaip reikiant paveikė ne tik mirusiu paskelbto vyro gyvenimą, bet ir apnuogino teisėsaugos pareigūnų darbą – kadangi dėl smarkiai sumaitoto veido nebuvo galima nustatyti laiptinėje rasto nužudyto vyro asmens tapatybės, į iškvietimą atvykusi policijos tyrėja, apžiūrėjusi rastą paso kopiją, nusprendė, jog nužudytasis ir yra tas asmuo, kurio dokumentas yra atspausdintas ant popieriaus lapo.
Ar tai iš tikrųjų yra tas pats asmuo, niekas net nebandė aiškintis – „nužudytojo“ artimiesiems, kurie gyvena Kaune, paskambinę lavoną apžiūrinėję teismo medicinos ekspertai nurodė, jog šiems net neverta važiuoti į Klaipėdą ir morge įsitikinti, ar tikrai tai yra jų šeimos narys, juk jo iš veido net nebus įmanoma atpažinti.
Niekas iš artimųjų į uostamiestį ir nevažiavo, nužudyto vyro kūnas buvo kremuotas, o jo pelenai buvo įdėti į urną. Netrukus ir prasidėjo laidotuvių procesas – urna su žiauriai nužudyto vyro pelenais buvo pašarvota vienuose Kauno laidojimo namuose, su juo atsisveikinti atvyko artimieji ir draugai.
Tik viskas pasikeitė, kai prieš pat išnešant palaikus iš laidojimo namų tėvo gedinti dukra sulaukė skambučio. Jai skambino „nužudytas“ tėvas. Gyvas. Dukra negalėjo patikėti, kad girdi tėvo balsą, patyrusi šoką sunkiai rinko žodžius – negalėjo suvokti ir tuo labiau patikėti, jog jai skambina žmogus, kurio pelenai yra laikomi urnoje, šalia kurios ji gedi.
„Aš gyvas, tai – didelė klaida“, – dukrai sakė tėvas, kuris net buvo priverstas telefonu nusiųsti nuotrauką, jog yra gyvas.
Tik tada ėmė aiškėti šios neįtikėtinos istorijos aplinkybės – kreipdamasis į teismą jis nurodė, kad po gydymosi ligoninėje turėjo būti išleistas į namus, bet prieš tai buvo iškviestas į gydytojų kabinetą, kur jam turėjo būti išrašyti vaistai.
„Kai man per elektroninę receptų išrašymo sistemą bandė išrašyti receptą vaistams, sistema to padaryti neleido – gydytojas pasakė, kad „sistemoje raudonuoja“, tokio asmens nebėra, sakė, jog esu miręs“, – nurodė jis.
Asociatyvi / DELFI nuotr.
Medikai pacientui niekuo negalėjo padėti – išrašyti receptinius vaistus mirusiam žmogui negalima. Pirmą kartą su tokia situacija susidūrę medikai vyrui pasiūlė kreiptis į savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, kurio darbuotojai jo vardu ir buvo išdavę mirties liudijimą. Bet ir čia laukė netikėtumas – kai darbuotoja patikrino pateiktus duomenis, vyras vėl išgirdo, jog ką tik buvo išduotas mirties liudijimas.
„Tada paaiškėjo, kad Sausio 15-osios gatvės daugiaaukščio namo laiptinėje buvo rastas nužudytas vyras, pareigūnai nustatė, kad tai – aš“, – ieškinyje teismui nurodė vyras.
Anot jo, pas nužudytąjį buvo rasta jo paso kopija, o tyrimą dėl tyčinio nužudymo pradėję policijos pareigūnai net nepabandė nužudytojo tapatybę identifikuoti pasinaudojant galimybe atlikti piršto atspaudo tyrimą ar pasitelkti kvalifikuotus ekspertus-gydytojus.
„Dėl Klaipėdos apskrities policijos pareigūnų aplaidžiai atlikto nužudytojo tapatybės identifikavimo tyrimo, Valstybinė teismo medicinos išrašė medicininį mirties liudijimą, kuriame nustatyta ieškovo mirties data ir kurio pagrindu civilinės metrikacijos įstaiga įregistravo ieškovo mirtį“, – pažymėjo advokatas A. Aranauskas.
Pasak jo, būtent dėl to gyvas vyras buvo klaidingai pripažintas mirusiu.
„Tikrasis nužudytasis asmuo buvo kitas vyras, su kuriuo mano klientas susipažino ligoninėje – žinodamas, kad dėl sunkios ligos, išėjęs iš gydymo įstaigos dirbti nebegalės, su juo sutarė apsigyventi kartu, bet kitas vyras iš ligoninės buvo išrašytas anksčiau, todėl jie sutarė, kad pastarasis išnuomos bendrą jiems būstą, – neįtikėtinos istorijos aplinkybes nurodė advokatas. – Kadangi kitas vyras neturėjo pinigų, mano klientas jam davė 200 Eur, socialinę maisto kortelę, savo paso kopiją bei mobilųjį telefoną.“
Kai daugiabučio laiptinėje šis vyras buvo nužudytas, pareigūnai rado paso kopiją, bet neatliko daugiau jokių procesinių veiksmų dėl lavono tapatybės nustatymo.
Pasak A. Aranausko, apie mirties faktą buvo informuoti „nužudytojo“ artimieji, vėliau jo kūnas perduotas laidojimui.
„Jo artimieji, sužinoję apie jo mirtį, elgėsi taip, kaip bendražmogiškai priimta reaguoti į artimo žmogaus mirtį – jautėsi šokiruoti, sumišę, jautė ilgesį, liūdesį, verksmingumą, – pabrėžė advokatas. – Nežiūrit didelio dvasinio sukrėtimo, artimieji susitelkė ir pradėjo organizuoti, kaip buvo manoma, jo sudegintų palaikų urnos laidojimo ceremoniją – iš karto, kai „nužudytasis“ sužinojo, jog yra laikomas mirusiu, nedelsdamas susisiekė su savo dukra, kuri, sulaukusi laidojamo tėvo skambučio, nustėro, tačiau atsigavusi po patirto sukrėtimo, sugebėjo šiam paaiškinti, kad jis kaip tik šiuo metu susirinkusių artimųjų yra laidojamas – po 15 minučių jo urna turėjo būti išnešta iš šarvojimo salės.“
Ir nors paaiškėjo ši neįtikėtina klaida, tačiau mirusiu laikytas vyras patyrė nemažai nepatogumų – apie tai, kad jis yra gyvas, „Sodra“, kuri jam turėjo mokėti darbingumo ir našlio pensijas, sužinojo tik praėjus trims mėnesiams „po mirties“, todėl visą šį laiką pinigų jis negavo.
„Negavus jam priklausančių išmokų, ieškovas taip pat patyrė didelį sukrėtimą, nepatogumą, emocinę depresiją dėl nežinomybės, kaip reikės pragyventi“, – teismui aiškino advokatas.
Tuo metu mirusiu laikytas vyras neslėpė, kad sužinojęs, jog yra miręs, itin „išgyveno“, negalėjo normaliai miegoti, jaustis saugiu, dėl to pablogėjo sveikata ir net buvo atidėta iš anksto suplanuota operacija. „Dėl patirto streso, persekiojančio paranojos jausmo psichiką veikiančius bei raminančius vaistus turiu vartoti iki šiol“, – aiškino vyras.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad buvo pripažintas mirusiu dėl brutalaus nužudymo, o tai „savaime žemina garbę ir orumą“.
„Kai teismo medicinos ekspertas mano brolį informavo, jog vykti atpažinti mano kūno neverta, nes jis yra smarkiai subjaurotas ir pažinti asmens nepavyks, kūnas buvo išvežtas kremavimo procedūrai atlikti, tik tada mano artimiesiems buvo perduota urna su pelenais“, – vyras tikino, kad artimiesiems susidarė neigiamas įspūdis, jog jo gyvenimas baigėsi itin žiauriu nužudymu.
Mirusio, bet gyvo vyro ieškinio sulaukusi policija bei prokuratūra, kuri kontroliavo ikiteisminį tyrimą dėl nužudymo, kategoriškai nesutiko su prašymu priteisti žalą iš valstybės. Policijos atstovai tikino, kad tuomet, kai daugiabučio laiptinėje buvo rastas nužudyto vyro lavonas, pagal pirminę informaciją nustatyti požymiai, jog tai gali būti būtent ieškovas.
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
„Tyrimo metu paaiškėjo, kad miręs vyras yra ne ieškovas, o kitas asmuo, – teigė policijos atstovai. – Gavus tarnybinį pranešimą apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą Policijos departamento Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriuje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Jo metu nustatyta, jog policijos registruojamų įvykių registre buvo registruota „A“ kategorijos informacija, kurios aplinkybių patikslinimui išsiųstas policijos ekipažas. Įvykio vietoje medikai konstatavo rasto vyro mirtį.
Siekiant nustatyti rasto mirusio vyro asmens tapatybę, pareigūnai apklausė namo laiptinės gyventojus bei ten buvusius asmenis, tačiau mirusio asmens tapatybės nustatyti nepavyko. Policijos pareigūnė, apžiūrėjusi mirusio vyro kišenes, striukės kišenėje rado įmautę, kurioje buvo popieriaus lapas su paso kopija, kartu buvo ir kitam asmeniui išduotas įgaliojimas. Radusi paso kopiją ir apžiūrėjusi rasto mirusio vyro kruviną, patinusį veidą, tyrėja padarė išvadą, kad tai tas pats paso kopijoje esantis asmuo, šios informacijos jokiais kitais būdais nepatikslino ir įvykio vietoje buvusiems medicinos darbuotojams, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams nurodė, jog mirusio vyro tapatybė nustatyta.“
Anot policijos, nei mirusįjį apžiūrėjusiai pareigūnei, nei įvykio vietoje dirbusiems kitiems pareigūnams bei ekspertams nekilo jokia abejonė, kad buvo netinkamai nustatyta mirusio asmens tapatybė, o rastas miręs vyras yra galimai ne paso kopijoje esantis asmuo.
„Todėl nei vienam nekilo mintis, kad tikslinga būtų galimomis procesinėmis priemonėmis (mokslinėmis-techninėmis, kriminalistinėmis, teismo medicinos priemonėmis) tai patikrinti“, – policijos atstovai nurodė, kad vėliau dėl tyčinio nužudymo ikiteisminį tyrimą pradėjusi tyrėja, gavusi ikiteisminio tyrimo medžiagą ir susipažinusi su pirminiais procesiniais dokumentais, pasitikėjo įvykio vietoje dirbusių ir pirminę medžiagą rinkusių pareigūnų kompetencija ir kuo skubiau tęsė ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl nusikalstamos veikos išaiškinimo.
Anot policijos, dėl nusikaltimo vietoje dirbusios pareigūnės klaidingai įvertintų įvykio vietoje nustatytų aplinkybių ne tas asmuo buvo pripažintas mirusiu ir ne jo kūnas perduotas laidoti artimiesiems.
Pasak policijos, kai išaiškėjo klaida, buvo atliktas „nužudytojo“ daktiloskopinis tyrimas, tada oficialiai patvirtinta, kad miręs vyras yra gyvas. Dėl to, kad buvo nustatyta ne nužudytojo, o kito žmogaus tapatybė, policijoje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio išvadoje nurodyta, jog „pagrindinis veiksnys, nesukėlęs įtarimų dėl rasto mirusio asmens tapatybės, buvo šio asmens neabejotinas panašumas į asmenį nuotraukoje, pavaizduotoje paso kopijoje.“
„Policijos pareigūnės veiksmai įvertinti kaip žmogiška klaida, o ne tyčiniai veiksmai, kuriais ji būtų siekusi sąmoningai pakenkti tyrimui ar sukelti neigiamas pasekmes, tokią klaidą galėjo lemti pareigūnės profesionalumo ir patirties stoka“, – policijos atstovai, reaguodami į „mirusiojo“ pareikštą ieškinį pažymėjo, kad išaiškėjus klaidai pareigūnai kuo skubiau ėmėsi visų priemonių tikslinant mirusiojo asmens tapatybę bei priemonių atstatyti abiejų šios istorijos „dalyvių“ duomenis.
Maža to, policijos atstovai nurodė, kad mirusiu laikytas vyras turi esą turėtų prisiimti atsakomybę dėl to, kas nutiko: „Suteikęs teisę naudoti savo asmens duomenis kitam asmeniui, jis ne tik sukėlė nepatogumų sau, bet ir sutrukdė tinkamam policijos pareigūnų pareigų atlikimui bei pakenkė ikiteisminio tyrimo eigai“.
Policija taip pat nesutiko, jog per klaidą mirusiu paskelbtas vyras patyrė neturtinę žalą, o pareigūnai neatliko neteisėtų veiksmų. Panašios pozicijos laikėsi ir Generalinė prokuratūra, kurios atstovai nurodė, jog prokuratūros įtraukimas į šią bylą buvo formalus, nurodant, jog ji turėjo kontroliuoti ikiteisminį tyrimą dėl tyčinio nužudymo ir turėjo nužudytojo asmens tapatybę nustatyti „dar kitomis galimomis priemonėmis“.
„Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras nedalyvavo įvykio vietos apžiūroje, ikiteisminis tyrimas pradėtas policijoje, prokurorui buvo pavesta organizuoti ir kontroliuoti tyrimą – prokuroras kontroliuoja ikiteisminio tyrimo tyrėjų veiklą, šiuo atveju asmens tapatybės nustatymas buvo atliekamas Klaipėdos policijos tyrėjos, atvykusios pagal iškvietimą į registruotą įvykį“, – prokuratūros teigimu, nei tyrėjai, nei medicinos ekspertams nekilo įtarimų, jog pagal rastą asmens dokumento kopiją laiptinėje rastas nužudyto kūnas turėtų būti laikomas nepažintu.
Prokurorų teigimu, buvo gauti duomenys, jog nustatytas konkretus nužudytas asmuo, dėl to buvo išrašytas mirties liudijimas.
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
Mirusiu paskelbto vyro pareikštą ieškinį išnagrinėjęs teismas nusprendė jį patenkinti iš dalies – tepriteisė vos 800 Eur.
Anot teismo, nustatydami mirusio asmens tapatybę policijos pareigūnai nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs – nesilaikė tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos.
„Teisėsaugos pareigūnams dėl jų atliekamų pareigų specifikos ir svarbos yra keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, kurių šiuo atveju nebuvo laikytasi, – pabrėžė teismas. – Nepaisant objektyvių ir subjektyvių duomenų, charakterizuojančių mirusio asmens išvaizdą, pareigūnė padarė neabejotiną išvadą dėl rasto žuvusio asmens tapatybės ir kitų galimų veiksmų tapatybei nustatyti neatliko, taigi, elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atidžiai susiklosčiusioje situacijoje, kas turėjo esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui.“
Anot teismo, mirusio asmens atpažinimą atliko policijos pareigūnai, prokuroras šiuos veiksmus atliekant nedalyvavo, jam duomenys apie mirusio asmens tapatybę buvo pateikti pradėjus ikiteisminį tyrimą, todėl jis ir neturėjo pareigos patikrinti nužudytojo asmens duomenų.
„Būtent dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų ieškovas patyrė neigiamus išgyvenimus, sukrėtimą, dėl jo mirties įrašo atlikimo iki šio įrašo panaikinimo buvo apribotos fizinio asmens socialinio, ekonominio funkcionavimo galimybės pilnaverčiam gyvenimui visuomenėje“, – teigiama teismo sprendime.
Tačiau su juo policija nesutiko ir pateikė apeliacinį skundą – prašė panaikinti sprendimo dalį, kurioje mirusiu laikytam vyrui buvo priteistas 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir priimti naują sprendimą – pripažinti policijos veiksmus neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų (neteisėtais) nesukėlusiais tokios neturtinės žalos, kurios praradimas kompensuotinas priteisiant materialinį atlyginimą pinigais.
„Padaryto pažeidimo konstatavimas būtų pakankama satisfakcija, atitiktų esamą situaciją ir būtų socialiai teisinga kompensacijos forma“, – teigiama skunde, kurį išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nusprendė atmesti. Bylą valstybei galėjo iškelti ir „mirusiojo“ artimieji, bet jie nutarė nesivelti į teisminį procesą.
„Kiekvienas asmuo gali nuspręsti, ar ginti savo pažeistas teises ir kaip tai daryti, – sakė advokatas A. Aranauskas. – Tokio pobūdžio bylose, kuomet tai susiję su artimo žmogaus „galima netektimi“, teismo procese visą situaciją reikia išgyventi iš naujo, ne kiekvienas asmuo tam ryžtasi. Šiuo atveju pats nukentėjęs asmuo pasirinko ginti savo pažeistas teises, netraukiant į ginčą artimųjų. Byloje reiškiamas reikalavimas buvo tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, atlyginti patirtą turtinę žalą nebuvo prašoma.“
Paklaustas, ar yra adekvatus „mirusiajam“ priteistas neturtinės žalos atlyginimas, advokatas sakė: „Žalos dydis visuomet yra vienas labiausiai aptarinėjamų institutų visame bylos kontekste. Būtina paminėti, kad teismas nustatė, kad dėl pareigūnų veiksmų ieškovas patyrė neigiamus išgyvenimus, dėl ieškovo mirties įrašo atlikimo iki šio įrašo panaikinimo buvo apribotos fizinio asmens socialinio, ekonominio funkcionavimo galimybės pilnaverčiam gyvenimui visuomenėje, taigi atsirado žala. Teismas šioje byloje asmeniui priteisė 800 Eur neturtinę žalą, nevertinsiu šio konkretaus atveju, pasakysiu tik, kad, mano nuomone, Lietuvoje neturtinės žalos dydžiai yra pakankamai maži lyginant su kitomis demokratinėmis vakarų Europos valstybėmis.“
Šiemet tikros žiemos ir sniego nesulaukę kauniečiai prisiminė lygiai prieš 15 metų įgyvendintą iniciatyvą. Santakos parke miestiečiai pastatė didžiausią besmegenį mūsų šalyje.
Prieš 15 metų masinio sniego senio lipdymo iniciatyva gimė kauniečio Šarūno Dainausko galvoje. Šią idėją jis paviešino socialiniame tinkle „Facebook“, jo įrašą pastebėjo kauniečių bendruomenės profilis „Kas vyksta Kaune“, taip pat pakvietęs kauniečius dalyvauti neįprastoje iniciatyvoje.
Po įrašo kauniečių pamėgtame puslapyje, iniciatyva ėmė sklisti žaibo greičiu, o „Kas vyksta Kaune“ ne tik prisidėjo prie sniego senio lipdymo, bet ir nufilmavo vieną pirmųjų portalo vaizdo reportažų, kurį patalpino socialiniame tinkle.
Be to, idėjos autorius tąkart sulaukė ir netikėtos miesto valdžios pagalbos. Kauniečiams gelbėjo savivaldybės atstovų atsiųstas „Kauno švaros“ nedidelis traktorius, kuris sustūmė sniegą maždaug 20 metrų spinduliu link buvusio stadiono apšvietimo stulpo – šis atstojo besmegeniui stuburą.
Susirinkusieji kauniečiai kastuvais kasė traktoriaus sustumtą sniegą ir po truputį formavo kylantį sniego senį. Nors tądien sniegas nebuvo lipnus, purų sniegą kauniečiai įveikinėjo kojomis. Vienu metu Santakos stadione nuolat darbavosi maždaug 50-70 žmonių.
Nuo lipdymo pradžios praėjus lygiai 5 valandoms, sniego senio kaklą apjuosus juoda plastikine plėvele, tapusia šaliku, ir purškiamais dažais nuspalvinus senio nosį, entuziastingi kauniečiai galėjo didžiuotis 5 metrų ir 30-ties centimetrų sniego seniu.
Tiesa, kauniečių nulipdytas sniego senis oficialiu Lietuvos rekordu netapo. Lietuvos rekordų registravimo agentūros „Factum“ duomenimis, sniego statiniai į atskiras kategorijas nėra skirstomi.
Aukščiausias sniego statinys Lietuvoje – apie 10 m. aukščio – „Sniego tortas“ nulipdytas „Saulės“ gimnazijos mokinių pagrindinėje Kauno gatvėje 1996 metais kovo 26 dieną.
Ar pavyktų kada pakartoti panašias kauniečių iniciatyvas kyla rimtų abejonių dėl klimato kaitos besikeičiančių žiemų, kurios nebedžiugina sniego gausa.
Visgi vilčių, kad šią žiemą sniegą dar pamatysime – yra, mat savaitės pabaigoje pavasariška šiluma iš lėto ims trauktis.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, penktadienio naktį šiaurės vakarinėje šalies dalyje daug kur palis, vyraus nedidelis lietus. Vėjas pietinių krypčių, 4-9 m/s. Žemiausia temperatūra nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos. Dieną daug kur palis. Vėjas besikeičiančios krypties, 6-11 m/s. Aukščiausia temperatūra 3-8 laipsniai šilumos.
Šeštadienio naktį daugelyje rajonų krituliai, dieną vietomis nedideli krituliai. Vėjas vakarų, šiaurės vakarų, 9–14 m/s. Temperatūra naktį nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos, dieną 0-5 laipsniai šilumos.
Sekmadienį vietomis krituliai, daugiausia sniegas. Vėjas šiaurės vakarų, vakarų, 7-12 m/s. Temperatūra naktį nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos, dieną nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 laipsnių šilumos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą antros pakopos fonduose, o 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio valstybės įnašą keisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata žmonių įmokoms.
„Mūsų pagrindinė misija pristatant šiuos pakeitimus – didinti pasitikėjimą sistema. Šiandien mes matome, kad dalis visuomenės nepasitiki sistema, kas gali atsiliepti pačiam kaupimui ir investavimui“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė ministrė Inga Ruginienė.
„Mūsų siūlomi pokyčiai yra dėl to, kad galėtume (…) užtikrinti savanorišką dalyvių įtraukimą, didinti sistemos patikimumą ir lankstumą“, – pridūrė ji.
Vieną kartą atsiimti iki 25 proc. lėšų sumokant GPM, nutraukti kaupimą – netekus bent 70 proc. darbingumo
Be kita ko, ministerija siūlo leisti gyventojams vieneriems metams stabdyti įmokas su galimybe pratęsti šį laikotarpį, sudaryti sąlygas pasitraukti iš kaupimo.
Taip pat siūloma leisti vieną kartą atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų apmokestinant jas GPM arba atsiimti visą sukauptą nedidelę iki vieno anuiteto siekiančią sumą likus mažiau nei penkeriems metams iki pensinio amžiaus. Sulaukus pensinio amžiaus išmokos nebus apmokestinamos.
Pasak ministrės, taip pat siūloma keisti anuiteto sumą – ji siektų 10–50 proc. vidutinės senatvės pensijos.
Bet kada nutraukti kaupimą nemokant GPM būtų galima netekus 70–100 proc. dalyvumo, sergant sunkia liga, kurių sąrašą sudarytų Sveikatos apsaugos ministerija, nustačius paliatyvios pagalbos poreikį.
Pasak ministrės, taip pat siūloma nutraukus kaupimą „Sodros“ pensijų dalį, kuri iki 2019 metų buvo perkelta į antrą pakopą, vėl grąžinti į „Sodrą“.
Savanoriškas kaupimo modelis, leidžiama įmokas didinti
Pasak ministerijos, vietoj automatinio gyventojų įtraukimo siūloma įtvirtinti savanorišką kaupimo modelį – kas trejus metus bus nuolat kviečiama savanoriškai kaupti, tuomet žmonės galėtų elgtis lanksčiai: pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją didinti, o suprastėjus finansinei situacijai įmokas stabdyti vieneriems metams su galimybe pratęsti šį laikotarpį.
„Mes siūlome pereiti prie savanoriškos sistemos. Žmogus bus pakviestas ir galės apsispręsti, kokiame fonde nori kaupti, ar išvis nori kaupti“, – sakė I. Ruginienė.
Įmokas būtų galima didinti neterminuotai su galimybe atšaukti šį sprendimą. Gaunantiems mažesnes pajamas tai suteiktų saugumo, didintų kaupimo patrauklumą.
Valstybės subsidiją siūloma keisti GPM lengvata
Anot I. Ruginienės, valstybės įnašas, kasmet kainavęs apie 300 mln. eurų, galėtų pereiti į kitas „ypač svarbias šiai dienai sritis“, pavyzdžiui, gynybą.
„Kiekvienas kaupėjas turės galimybę turėti mokestinę lengvatą, kurią galės susigrąžinti per deklaravimą“, – teigė ministrė.
Įmokoms siūlomos taikyti GPM lengvatos lubos galėtų siekti šiuo metu valstybės mokamos paskatos dydį – 365 eurų per metus.
„Šiuo metu kaupimo antroje pensijų pakopoje subsidijavimui yra skiriama apie 300 mln. eurų per metus. Antra vertus, šiuo metu įmokos (…) yra apmokestinamos GPM. Toks modelis, esant neprivalomai kaupimo sistemai ir subsidijas skiriant tik daliai gyventojų, yra brangus, kelia socialinę įtampą, užkerta kelią lankstesniam sukauptų lėšų atsiėmimui“, – teigia ministerija.
Anot jos, subsidijas pakeisianti GPM lengvata skatins gyventojus kaupti, mažins jų mokestinę naštą, didins paskatas dirbti ir užsidirbti. Ji taip pat sudarys prielaidas lanksčiau atsiimti sukauptas lėšas iki senatvės pensijos.
Be to, žmonės, kurių netenkina atnaujintos kaupimo sąlygos, galės pasitraukti iš kaupimo, tokiu atveju bus atsižvelgiama į tai, kad tik dalį įmokų (apie 57 proc.) sudarė jo sumokėtos įmokos.
Asmuo galės atsiimti savo sumokėtas įmokas ir jų investicinį prieaugį arba įsigyti papildomų „Sodros“ pensijų apskaitos vienetų, jie bus suteikiami ir už likusias lėšas ir ateityje prisidės prie individualios pensijos dalies.
Apskaitos vieneto kaina būtų nustatoma proporcingai šiuo metu taikomam 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) pensijų draudimo tarifui.
Darbdaviai bus skatinami prisidėti prie darbuotojų pensijų kaupimo antroje pensijų pakopoje, jie galės pasinaudoti pelno mokesčio lengvata.
Pasak ministrės, dėl pasiūlymų toliau bus diskutuojama su suinteresuotomis grupėmis, konkrečius įstatymų projektus Seimui planuojama pateikti pavasario sesijoje.
Konstitucinis Teismas (KT) pernai kovą nusprendė, kad įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai.
Šiuo metu antrosios pensijų pakopos sistemoje dalyvauja per 1,4 mln. žmonių. Dirbantieji nuo 18 iki 40 metų kasmet sausio pradžioje įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą su galimybe atsisakyti.
Ketvirtadienio pavakare naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ gavo pranešimą apie gaisrą Pramonės prospekte esančiame pastate. Įvykio vietoje darbuojasi gausios ugniagesių pajėgos.
Apie kilusį gaisrą pranešusio skaitytojo teigimu, užsidegė buvusios Tito Masiulo jaunimo mokyklos patalpos.
„Laba diena, norėjau pranešti, kad Tito Masiulo jaunimo mokykla dega“, – apie įvykį informavo kaunietis.
Jam antrino ir kitas įvykio liudininkas, kuris pažymėjo, jog pro degančio pastato langus skverbiasi dūmai.
Gaisras Pramonės pr. / Skaitytojų nuotr.
„Kas vyksta Kaune“ susisiekus su Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos budinčiu pareigūnu paaiškėjo, jog gaisrą galėjo sukelti išdykavimas buvusios mokyklos pastate.
„Šis pastatas yra sandariai uždarytas, kažkas galėjo sugalvoti paišdykauti, ko pasekoje užsidegė pastato viduje buvusios šiukšlės“, – tikino Kauno PGV pareigūnas.
Pirminiais duomenimis, gaisras yra likviduotas, todėl atliekamas patalpų vėdinimas. Anot ugniagesių atstovo, gaisro metu žmonės nenukentėjo.
Dėkojame kauniečiams už tai, kad praneša apie aktualius įvykius. Jei ir jūs norite pasidalinti savo informacija ar nuomone apie Kauno aktualijas, rašykite pasinaudoję spec. forma „Pranešti naujieną“ arba per „Facebook“ puslapio privačias žinutes.
