Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje antradienį oficialiai įsteigta Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija.

Ceremonijos metu šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovybė atidengė divizijos ženklą, sudarytą iš dviejų sidabro kalavijų aukso rankenomis. Po jais – romėniškas vieneto skaitmuo.

Paskelbus divizijos nuostatus, vadovavimą jai perėmė brigados generolas Aurelijus Alasauskas.

Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras ceremonijoje teigė, kad atkuriama divizija žymi „milžinišką kokybinį šuolį“ kariuomenei ir gynybinių pajėgumų stiprinimui.

„Divizijos štabo inauguravimas šiandien žymi labai svarbų etapą divizijos formavime. Galiu tik pasidžiaugti, kad nereikia kurti nuo nulio, nuo balto lapo, yra nemažas įdirbis padarytas per paskutinius penkerius–šešerius metus“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.

Žurnalistams jis pažymėjo, kad šiuo metu divizijoje „apie du trečdaliai karių arba jų etatų yra suformuota“.

„Mums reikės paformuoti visiškai naujus, tai yra divizijos įgalintojus ir pulkus naujai kuriamus. Inžineriją reikės stiprinti, kad mobilumą kontroliuotume, toliašaudę artileriją, žvalgybos batalionas, mediciną turėsime stiprinti, karo policiją“, – sakė kariuomenės vadas.

Pasak jo, šie divizijos pajėgumai vystomi ir turėtų būti išvystyti per ateinančius penkerius–šešerius metus.

„Tam tikri padaliniai yra suformuoti, tik dabar buvo sujungti po viena vėliava, taip atpalaiduojant Sausumos pajėgų štabą, jo vadą, vadovybę, kad jie geriau dirbtų ir rūpintųsi resursais, kaip aprūpinti diviziją ir vystyti pajėgumus iki nustatytos datos 2030 metais“, – sakė R. Vaikšnoras.

Visiškai suformuotoje divizijoje turi būti apie 20 tūkst. karių. Kaip pažymėjo kariuomenės vadas, pirminis divizijos pajėgumas vystomas Rukloje, bet kariuomenė žvalgosi naujų teritorijų.

„Turime planą 15–20 metų į priekį norėdami užfiksuoti daugmaž teritorijas, kurias dabar kariuomenė turi, kurias galbūt būtų galima paimti valstybinės žemės ir nereikėtų blaškytis vienais metais ten, kitais metais kitoje vietoje“, – teigė R. Vaikšnoras.

„Šiuo metu planas yra turėti čia diviziją, tačiau kaip mums seksis paimti tam tikras teritorijas, kurios turėtų būti vystomos, bus dar proceso dalis. (…) Gali būti į Kauną“, – pridūrė kariuomenės vadas.

Kaip anksčiau skelbė kariuomenė, divizija kuriama egzistuojančių Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“, rezervinės brigados „Aukštaitija“ pagrindu bei juos remiančių vienetų iš Karinių oro pajėgų, Karo policijos, Mokymų ir doktrinų, Logistikos valdybų ir kitų padalinių.

Diviziją sudarys trys brigados, artilerijos, inžinerijos pulkai ir žvalgybos batalionas.

Anot R. Vaikšnoro, personalas į diviziją bus skiriamas iš profesionalių karių, šauktinių ir rezervo.

„Mes niekada nebuvome pilnai šimtu procentų profesionali kariuomenė ir tokia nebūsime, ir nėra tokio tikslo. Tai yra iš trijų kategorijų: profesinės karo tarnybos kariai, yra šauktiniai, iki 4 tūkst. per metus, tiesa, sausumos pajėgose bus iki 3,6 tūkst., kiek galėsime absorbuoti pagal esamą infrastruktūrą. Ir aktyvus rezervas (…)“, – kalbėjo generolas.

Kariuomenė divizijos steigimą vadina atkūrimu ir pastebi, kad šalies ginkluotųjų pajėgų skirstymas į tokio dydžio vienetus yra susiklostęs istoriškai, nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų.

Šių laikų diviziją Lietuva siekia visiškai išvystyti iki 2030 metų, todėl Valstybės gynimo taryba prieš kelias savaites įtvirtino tikslą 2026–2030 metais krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto.

Oficialiai nuolatinės divizijos Lietuvos kariuomenėje įsteigtos 1775 metais balandžio 11–12 dienomis, Seime patvirtinus etatus. Faktiškai jų formavimas, senuosius dalinius transformuojant į naują struktūrą, prasidėjo 1777-aisiais.

Kauno apylinkės teismas antradienį atmetė Probacijos tarnybos prašymą dėl nepilnamečių tvirkinimo teisiamam Algimantui Ulvidui skirti areštą.

Probacijos tarnyba minėtą prašymą argumentavo tuo, kad vyras, kuris Lenkijoje buvo nuteistas už įvykdytas vagystes, nebendradarbiavo su tarnyba, pareigūnai negalėdavo jo rasti gyvenamojoje vietoje.

Kauno apylinkės teismas šį Probacijos tarnybos teikimą antradienį atmetė.

„Teismas, išnagrinėjęs teikimą ir įvertinęs byloje esamus duomenis, sprendė, kad pakeitus laisvės apribojimo bausmę į arešto bausmę būtų pažeisti ne tik sąžiningumo, protingumo, teisingumo, bet ir proporcingumo principai.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nuteistojo pažadą vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, bendradarbiauti su probacijos tarnyba, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nepakeitus nuteistajam laisvės apribojimo bausmės į arešto bausmę“, – teigiama teismo pranešime spaudai.

Ši teismo nutartis nėra įsiteisėjusi ir gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui.

Probacijos tarnyba nurodo, kad A. Ulvidas nenorėjo bendradarbiauti

Kaip anksčiau pranešė Kauno apylinkės teismas, A. Ulvidas Varšuvos Šrodmiešcie apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu buvo nuteistas dėl Lenkijoje įvykdytų vagysčių.

Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs Teisingumo ministerijos teikimą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo, praėjusių metų birželio 18 d. nutarė pripažinti ir vykdyti Lietuvoje minėto Lenkijos teismo nuosprendį dėl A. Ulvido.

Nuteistajam A. Ulvidui Lenkijos teismo paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė suderinta su Lietuvos teisės aktais ir palikta paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vyrui vietoje intensyvios priežiūros nustatyta pareiga per visą bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Be to, nuteistasis įpareigotas per visą bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 304,37 eurus.

Kaip nurodyta Probacijos tarnybos teikime teismui, nuteistajam A. Ulvidui buvo išsiųstas šaukimas atvykti į tarnybą, tačiau jis neatvyko, su pareigūnais nesusisiekė, gyvenamojoje vietoje nebuvo rastas.

„Su nuteistuoju susisiekus telefonu, jis buvo informuotas apie tarnyboje gautą vykdyti teismo procesinį sprendimą, kuriuo jam paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau nuteistasis nurodė, kad į Probacijos tarnybą neatvyks“, – nurodė Kauno apylinkės teismas.

Kaip teigiama teismo pranešime, kadangi A. Ulvidas su Probacijos tarnyba nebendrauja ir nebendradarbiauja, tarnyba nutarė kreiptis į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę.

Pernai paleistas į laisvę

ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį Kauno apylinkės teismas dėl nepilnamečių tvirkinimo teisiamą A. Ulvidą nutarė paleisti į laisvę. Teismas sušvelnino vyrui taikomas kardomąsias priemones – A. Ulvidas turės pusmetį dėvėti apykoję, jam skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat uždrausta lankytis prie ugdymo įstaigų, kur yra nepilnamečių asmenų.

Pagal teismo nutartį, A. Ulvidas gyvenamojoje vietoje privalo būti nuo 13 val. iki 9 val. ryto, kitomis valandomis vyrui leista išvykti iš gyvenamosios vietos asmeniniais reikalais, pavyzdžiui, pas medikus.

Teismas kartu nutarė iš A. Ulvido paimti asmens dokumentus.

Kauno apylinkės teismas nagrinėja keturias baudžiamąsias bylas, kuriose A. Ulvidas kaltinamas seksualinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis. Ketvirtoji byla buvo perduota praėjusių metų balandį. Joje A. Ulvidas kaltinamas dėl jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo.

Šioje byloje nukentėjusiaisiais įvardinami 3 asmenys.

Vienoje iš baudžiamųjų bylų, kurioje A. Ulvidas kaltinamas jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimu, nukentėjusiais pripažinti 25 asmenys.

A. Ulvidas buvo pabėgęs iš Lietuvos, tačiau pernai, birželį, sulaikytas Danijoje. Vyras dėl nepilnamečių tvirkinimo buvo teistas anksčiau.

Buvusį kandidatą į Jonavos rajono merus ir buvusį šio rajono savivaldybės tarybos Gintarą Stašionį antradienį Kauno apygardos teismas pripažino kaltu „čekiukų“ byloje ir skyrė jam galutinę 9 tūkst. eurų baudą. 

Jam taip pat 3 metams atimta teisė būti išrinktam į valstybės ar savivaldybių, institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas.

G. Stašionis prisipažino kaltas ir savivaldybei jau atlygino 12 tūkst. 927 eurų žalą.

G. Stašioniui grėsė didesnė bauda, tačiau jam pripažinus kaltę, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir bausmė sumažinta trečdaliu.

Teigė, kad pasisavintus pinigus skyrė vargšams

Byloje kaltinimą palaikęs Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Valkavičius už piktnaudžiavimą, turto pasisavinimą bei dokumentų klastojimą siūlė kaltinamajam 14 tūkst. eurų baudą, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – viešųjų teisių atėmimą, tai yra teisės būti išrinktam ir teisės būti paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimą 4 metams.

Prokuroro teigimu, 2019-2023 m. G. Stašionis sąmoningai suklastojo 47 tarybos nario išmokų avanso apyskaitas apie kuro, transporto, telefono išlaidas, juos teikė buhalterijai, siekė gauti išmokas, kurios negalėjo būti atlyginamos.

„Buvo sumenkintas savivaldybės administracijos autoritetas, padaryta turtinė 12 tūkst. 927 eurų žala. G. Stašionis panaudojo 64 svetimas korteles, padarė neigiamą poveikį valstybės tarnybos autoritetui, o autoriteto sumenkinimas yra didelė žala valstybei, be to, sukėlė rezonansą visuomenėje. Tarybos nariai prisiekė gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų interesus“, – per teismo posėdį yra sakęs kaltintojas.

Pasak jo, G. Stašionis už kurą tariamai savivaldybės tarybos nario veiklai vykdyti atsiskaitė 111 kartų.

„Įrodyta, kad piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės naudos, nusikaltimai buvo tyčiniai, sistemingai klastojo tikrus dokumentus ir tuo padarė didelė neturtinę žalą valstybei ir savivaldybei“, – sakė prokuroras D. Valkavičius.

Praeitis praeičiai, dėl veiksmų praeityje gailiuosi, teks gailėtis ir atsiprašyti draugų ir šeimos. Manau, kad, ką padariau, nėra teisinga. Tikiuosi, kad atsižvelgsit į mano advokato kalbą ir pasakymus. Stengėmės padėti jonaviečiams, kuriems tikrai reikia. Ką prokuroras sakė, aš to neginčiju“, – teismui suteikus žodį kalbėjo buvęs tarybos narys G. Stašionis.

Buvęs kandidatas į Jonavos rajono merus G. Stašionis teismui pateikė savo versiją – pasisavintus pinigus skyrė vietiniams vargšams.

„Nesakau, kad kaip Robinas Hudas (legendinis plėšikas, kovojęs su feodalais, apiplėšinėjęs turtinguosius, padėdavęs vargšams ir nuskriaustiesiems – ELTA). Žmona klausė, kodėl atiduodi pinigus žmonėms, aš sakiau, kad čia ne mano pinigai. Jie man skirti kažką veikti, tai aš taip ir veikiau. Supratau, kad neteisingai, prieš įstatymą aš nusikaltau, bet mano sąžinė rami”, – Eltai yra sakęs G. Stašionis.

„Tai gaisras arba ateina metų šventės – ne visi turi pinigų šventes pašvęsti. Tiesiog paskiri žmonėms, kurie žino, kam juos duoti. Atneši, paduodi voke pinigus – prašom, padarykit kam nors šventę“, – Eltai teisme pasakojo kaltinamasis.

Lietuvos savivaldybės skiria paramą žmonėms, nukentėjusiems nuo gaisro ar patekusiems į sudėtingas situacijas.

G. Stašionis tikino, kad būdamas tarybos nariu, tiesiog nenorėjęs būti biurokratu.

„Aš visiems sakiau, kad tai darau inkognito, niekam nieko nesakykit. Tai nei atseksi, nei paseksi. Aš prieš sąžinę tiek ramus. Žmona pykdavo ant manęs už tai, bet aš sakau, kad nors ramiau miegu, nors tai nėra malonu“, – Eltai sakė G. Stašionis.

Nuteistas jau ketvirtas Jonavos politikas

ELTA primena, kad G. Stašionis 2023 m. dalyvavo Jonavos mero rinkimuose, jis varžėsi kartu su socialdemokratu Mindaugu Sinkevičiumi. Pastarasis buvo nuteistas „čekiukų“ byloje ir po apkaltinamojo nuosprendžio neteko pareigų.

Kilus ažiotažui dėl tarybos narių mokėjimui, 2023 m. G. Stašionis sustabdė narystę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje.

Tai jau ketvirtas esamas ar buvęs Jonavos politikas, sulaukęs apkaltinamojo nuosprendžio „čekiukų“ byloje.

Įsiteisėjusiu nuosprendžiu tuometis Jonavos rajono meras M. Sinkevičius nubaustas 12,5 tūkst. eurų bauda, jam trejiems metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje. Jo bylą dabar peržiūri Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Pernai spalio pradžioje Kauno apygardos teismas dėl dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu bei turto pasisavinimo kaltu pripažino šios savivaldybės tarybos narį Žilviną Galimovą. Jis nuteistas dėl galimo daugiau nei 10 tūkst. eurų lėšų pasisavinimo.

Liberalų sąjūdžio atstovui Ž. Galimovui skirta 15 tūkst. eurų bauda, ją jis turės sumokėti per 12 mėnesių. Nuosprendis nėra įsiteisėjęs ir buvo apskųstas.

Pernai spalį Kauno apygardos teismas tarybos narį Kęstutį Macionį pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu ir turto pasisavinimo. K. Macionis į savo, kaip tarybos nario išlaidas, buvo įtraukęs dviejų ritualinių paslaugų įmonių išlaidas už kurą. Politikas yra šių įmonių akcininkas.

K. Macionis šį nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.

Teismo nuosprendžiu K. Macioniui teisė būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atimta 4 metams. Jam taip pat skirta 20 tūkst. eurų bauda.

Dar šią savaitę, iki sausio pabaigos, gyventojai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui gali teikti pasiūlymus ir galimus sprendimus dėl narkotikų „taškų“ sutramdymo. 

Tokių „taškų“ kaimynystėje gyvenantiems žmonėms aktualias Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas dėl administracinės atsakomybės už „lindynių“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą, Seimas ketina svarstyti pavasarį. 

Griežčiau bausti už „lindynių laikymą”, kur renkasi abejotinos reputacijos asmenys, parlamentui pernai gruodį pasiūlė Mišrios Seimo narių grupės narys Artūras Zuokas.

Už pirmą kartą padarytą tokį nusižengimą siūloma numatyti nuo 100 iki 300 eurų siekiančias baudas. Jei Seimas pritartų, toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų baudą nuo 300 iki 700 eurų.

A. Zuokas tikisi, kad tokios baudos leis policijai efektyviau kovoti su narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimu. Politikas siūlo spręsti ypač miestuose aktualią problemą, nes kai kurie būsto savininkai „specializuojasi“ nuomodami butus, kuriuose platinami ir vartojami narkotikai. 

„Nors turtas paverstas „lindynėmis“, policija negali imtis jokių veiksmų prieš juos“, – pateikdamas projektą sakė A. Zuokas. 

Pernai gruodžio mėnesį pateikimo stadijoje pritarimą Seime sulaukusį projektą svarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas, išvadų rengėjais paskyręs parlamentarus Vitalijų Gailių ir Agnę Širinskienę. Kodekso pataisas vertins Vyriausybė, o į plenarinę salę jos sugrįš pavasario sesijoje.

A. Širinskienė: narkotikų pardavėjai atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą

Išvadas dėl projekto rengianti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė Agnė Širinskienė turi pastabų dėl pasiūlyto reguliavimo, nes atsakomybė už narkotikų vartojimą yra numatyta Baudžiamajame  kodekse (BK). 

„Kaip ir kiti kolegos keliu klausimą dėl reguliavimo formos. Iš esmės narkotikų pardavėjai atsako pagal BK. Tada kyla klausimas, ar tikrai reikėtų numatyti dar kažkokią žemesnio lygmens atsakomybę, kalbant apie tų patalpų laikymą. Jeigu patalpos panaudojamos prekybai narkotikais, be abejonės, bus griežtesnė atsakomybės forma – baudžiamoji. Tikrai kyla labai daug diskusijų dėl pačios prasmės, ypač suprantant, kad tos „lindynės“ jau yra susijusios su nelegalia veikla, kitaip nei pvz. alkoholio vartojimas ar kažkoks susibūrimas“, – Eltai sakė A. Širinskienė. 

Prašys kalbininkų įvertinti „lindynės“ sąvoką 

Nors politikai narkotikų, alkoholio vartojimo „taškus“ yra linkę vadinti landynėmis, Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) nėra sąvokos „landynė“, o vartojamas žodis „lindynė“.

Seimo vicepirmininkė A. Širinskienė sako, kad dėl sąvokos patikslinimo teks kreiptis į kalbininkus. 

„Sąvoka „lindynė“ jau yra įdėta į ANK. Teisės ir teisėtvarkos komitete dėl jos buvo kilusi diskusija, ar kalbininkai nepražiūrėjo?  Paprastai tie terminai yra vertinami. Kalbininkai turėtų įvertinti šį terminą, matyt, kreipsimės į juos“, – sakė A. Širinskienė. 

Beje, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas irgi yra išsakęs abejones, ar galiojančiame ANK vartojama „lindynių laikymo“ sąvoka yra tiksli ir vartotina.

„Nei ANK, nei jokiame kitame įstatyme sąvoka „lindynė“ nėra apibrėžta ar vartojama. (…) Svarstytina, ar (…) neturėtų būti vartojama tikslesnė šio nusižengimo objektyviąją pusę apibrėžianti formuluotė, pvz., „patalpų suteikimas azartiniams lošimams lošti, ištvirkauti, vartoti narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba alkoholinius gėrimus“, – sakoma Seimo Teisės departamento išvadoje.

Galiojančiame Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad azartinių lošimų, ištvirkavimo arba alkoholinių gėrimų vartojimo lindynių laikymas užtraukia baudą nuo 30 iki 60 eurų, o už pakartotinai padarytą nusižengimą – nuo 60 iki 140 eurų dydžio baudą.

Trečiadienį susirinkusi Trišalė taryba nusprendė palaikyti siūlymą Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – įtraukti į nedarbo dienų sąrašą. Tačiau, ar ji turėtų būti dar viena, papildoma laisva diena, nuomonės išsiskyrė: tam pritarė profsąjungų atstovai, o darbdaviai pasiūlė įvedant šią dieną iš nedarbo dienų sąrašo išbraukti lapkričio 2 d. 

„Formuojame, kad Trišalė taryba pritaria, jog sausio 13 d. būtų įtraukta į Darbo kodeksą tarp nedarbo dienų“, – Trišalės tarybos posėdžio metu teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk.

Seimas lapkričio 2-ąją, Vėlines, paskelbė papildoma laisva diena 2019 m. Pirmą kartą Lietuvos gyventojai tokiu papildomu laisvadieniu galėjo pasinaudoti 2020 m.

ELTA primena, kad sausio 14 d., po pateikimo, Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio iniciatyva paskelbti Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – nedarbo diena sulaukė parlamentarų pritarimo.

Pasak S. Skvernelio, Sausio 13-oji – viena svarbiausių modernios Lietuvos istorijos datų, kalbančių apie valstybės, tautos valstybingumo gynybą. Todėl, pažymi jis, šiuo klausimu pirmiausia reikia rasti bendrą parlamentarų sutarimą.

Visgi, anot valdančiajai daugumai priklausančios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio, optimaliausia būtų kalbėti apie Mirusiųjų atminimo dienos išbraukimą.

Savo ruožtu dabartinis Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas šiuo klausimu neslepia turintis abejonių. Anot jo, dėl Sausio 13-osios įtraukimo į šventinių dienų sąrašą dar būtina plačiai diskutuoti.

Pagal galiojantį Darbo kodeksą, Laisvės gynėjų diena nėra priskirta prie tų švenčių dienų, kuriomis paprastai nedirbama. Šiuo metu Sausio 13-oji yra įtraukta į Atmintinų dienų sąrašą.

Plaukikė Rūta Meilutytė nusprendė nebeginčyti 300 eurų baudos ir draudimo vairuoti – šio nuobaudos buvo paskirtos už vairavimą neturint teisės. 

Be baudos R. Meilutytei taip pat 9 mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemonę.

Šis sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, nes sportininkė pernai gruodį kreipėsi į Kauno apylinkės teismą.

Šiemet sausio 6 dieną teisme gautas pareiškėjos prašymas, kuriame ji nurodė, kad atsisako savo reikalavimo pakeisti skundžiamą nutarimą, prašo nutraukti teiseną.

„Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja skundo atsisakė iki teismo posėdžio, todėl, vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėms, šis skundas paliekamas nenagrinėtu“, – Eltai pranešė teismo atstovė Rugilė Gerdvilienė.

Nutartimi teismas nutarė pareiškėjos skundą palikti nenagrinėtu. Nutartis dar neįsiteisėjo.

ELTA primena, kad pernai spalį plaukikė R. Meilutytė, vairuodama automobilį BMW, Kaune, Jonavos gatvėje, atsitrenkė į „Toyota Yaris“, taip sukeldama avariją.

Abi vairuotojos buvo blaivios, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo.

Kaip nurodė policija, paaiškėjo, kad plaukikė R. Meilutytė sėdo prie vairo, neturėdama teisės vairuoti, ši teisė jai buvo atimta.

„Eurovizijos“ dainų konkurso gerbėjams – svarbios naujienos. Antradienį Šveicarijos mieste Bazelyje surengtoje ceremonijoje ištraukti burtai atskleidė, kuriame pusfinalyje dėl kelialapio į didįjį „Eurovizijos“ finalą šiemet rungsis Lietuva.

Kaip dabar skelbiama oficialiame „Eurovizijos“ naujienų portale, Lietuva šiais metais pasirodys antrojo pusfinalio pirmojoje dalyje.

Kartu su mūsų šalies atstovais į sceną žengs ir Australijos, Armėnijos, Airijos, Austrijos, Graikijos, Juodkalnijos bei Latvijos atstovai. Antrojoje antro pusfinalio dalyje išvysime Maltos, Čekijos, Izraelio, Suomijos, Danijos, Liuksemburgo, Sakartvelo ir Serbijos atlikėjų pasirodymus. Antrajame pusfinalyje galimybę balsuoti turės ir Vokietijos, Prancūzijos bei Jungtinės Karalystės televizijos žiūrovai.

Pirmojo pusfinalio pirmosios dalies dalyvių gretose – Ukrainos, Švedijos, Slovėnijos, Islandijos, Estijos, Lenkijos, Portugalijos atstovai, o antrojoje dalyje pasirodys ir Azerbaidžano, Albanijos, Nyderlandų, San Marino, Belgijos, Kipro, Kroatijos, Norvegijos atlikėjai. Šiame pusfinalyje balsuos ir Šveicarijos, Italijos ir Ispanijos televizijos žiūrovai.

Visų pasirodymų eiga kol kas nėra aiški.

Lietuvos atstovas „Eurovizijoje“ paaiškės vasario 15 d. tiesioginėje transliacijoje iš Kauno „Žalgirio“ arenos.

Primename, kad 2025 m. „Eurovizija“ vyks Šveicarijoje, Bazelyje. Šioje šalyje dainų konkursas rengiamas jau trečią kartą. Teisę organizuoti 69-ąjį konkursą iškovojo atlikėjas Nemo su daina „The Code“.

Šių metų „Eurovizijoje“ dėl trofėjaus susikaus 38 šalys. Milijonus visame pasaulyje pritraukianti muzikos ir šokių fiesta vyks prieš kelerius metus atnaujintoje „St. Jakobshalle“ arenoje trimis etapais: pirmasis ir antrasis pusfinaliai bei finalas.

Pusfinalių metu tik televizijos žiūrovai spręs, kurios šalys pateks į finalą. O finalo metu balsavimas jau bus kitoks. Jis pasiskirstys į dvi taškų kategorijas: tai, ką nuspręs žiūrovai ir tai, ką nubalsuos kiekvienos šalies speciali profesionalų komisija.

Nuo 2023 m. metų organizatoriai sutartinai nusprendė nebeatnaujinti konkurso šūkio ir kasmet palikti vieną ir tą pačią visapusiškai šou esmę apjungiančią žinutę – „United By Music“ (liet. Suvienyti muzikos).

Daugiau skaitykite čia.

Kauno „Žalgiris“ patyrė vieną didžiausių subyrėjimų klubo istorijoje Atėnų „Panathinaikos“ tvirtovėje, o laidos „Kleiza vs Tiškevičius | 7bet“ vedėjai apie šias rungtynes pernelyg šnekėti net nenorėjo.

Buvęs krepšininkas Linas Kleiza daugiau kreipė dėmesį į „Žalgirio“ vairininko Andrea Trinchieri retoriką po mačo ir kaltinimus arbitrams. Pasak L.Kleizos, pernelyg trenerio kalbų iškart po mačo sureikšminti nereikėtų.

„Kai kalbi po rungtynių, ypatingai treneris, su daug emocijų, pasižiūrėjęs į mestų baudų skirtumą… Pasiduodi emocijoms, – dėstė L. Kleiza. – Iš pradžių atrodo vienaip, po to jau – kitaip. Atėnuose teisėjavimas nebuvo toks jau blogas. Bet kai taip paleidi rungtynes ne pirmą ir ne antrą kartą, viskas susideda. Matėme ketvirtame kėlinyje Trinchieri buvo visiškai nugalėtas. Jau jam buvo viskas, matėsi, kad atsakymo šiandien neturi jokio.“

„Žalgiris“ per pastaruosius 7 Eurolygos turus iškovojo vos vieną pergalę ir dabar dalijasi 12-14 vietas. Toks rezultatas reikštų metų pabaigą Europoje iškart po reguliariojo sezono kovų.

Visgi prieš laukiančią taurių ir rinktinių pertrauką Eurolygoje „Žalgiris“ pasitinka svarbiausią sezono atkarpą, kuri gali pakeisti trajektoriją – į Kauną atvyks Miuncheno „Bayern“, Berlyno ALBA ir Milano „Emporio Armani“.

„Iš vienos pusės, kad nusimažino lūkesčius „Žalgiris“, yra labai gerai. Su (Lonnie) Walkerio atvažiavimu ir dar labiau išaugusiais lūkesčiais žaisti buvo daug sunkiau. Mums lietuviams gerai, kai nusimažina lūkesčiai, o dabar – ideali trejų rungtynių atkarpa. Privalai jas laimėti. Visi mačai yra laimimi ir turėtų „Žalgiris“ tai padaryti įtikinamai. Po šitos atkarpos ne tik lentelėje turėtų būti viskas gerai, bet ir pasitikėjimas ateitų.

Šiame sezone matėme, kaip greitai viskas apsikeičia. Dabar „Žalgiris“ žaidė prieš geriausias Eurolygos komandas ir tas skirtumas matėsi. Laukia namie kritinės rungtynės ir jei šitas kažkurias pralaimės, tada jau tikrai bus blogai. Jei kažkas nutiks, tada „Žalgiris“ tikrai, sakysime, turi problemų“, – pasakojo buvęs krepšininkas.

Kalbėdamas apie konkrečias, šią savaitę vyksiančias rungtynes, L. Kleiza nemato priežasčių, kodėl „Žalgiris“ turėtų pralaimėti „Bayern“, kuris yra tiesioginis oponentas turnyrinėje lentelėje.

„Pergalės tikrai sugrįžta į Kauną. Čia net nėra ką kalbėti, į „Žalgirį“ grįžta geri laikai ateinančioms dviem savaitėms, – užtikrintas buvo L. Kleiza. – Man net nekyla klausimų. Visi bus laimingi, patenkinti. „Žalgiriui“ tai yra būtinos rungtynės laimėti. Jei pralaimės, galime užkalti langus.“

Daugiau skaitykite čia.

Dėl neišpildytų pažadų su valdančiasiais socialdemokratais po Seimo rinkimų nusivylęs Tomas Bagdanskis bandė bylinėtis su partija, tačiau teismai atsisakė priimti jo ieškinį.

Kauno apygardos teismas antradienį atmetė jo skundą, taip palikdamas galioti pirmosios instancijos Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą nesiimti nagrinėti civilinės bylos.

Vyras pernai kreipėsi į Vilniaus teismą, siekdamas iš socialdemokratų prisiteisti 500 eurų kompensaciją už tai, kad ši politinė jėga nesilaikė priešrinkiminių pažadų nesijungti į valdančiąją koaliciją su „Nemuno aušra“ ir į Vyriausybės vadovus deleguoti partijos lyderę Viliją Blinkevičiūtę.

Ieškinyje T. Bagdanskis teigė, kad buvo pažeistas jo, kaip rinkėjo, teisėtas lūkestis, suklaidinti ir kiti rinkėjai.

Vyras teismui pareiškė, kad dėl to, jog Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) neįgyvendino priešrinkiminių pažadų, jis patyrė pažeminimą, stresą ir yra sukrėstas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pernai lapkritį atsisakė priimti šį ieškinį argumentuodamas, kad ginčo dalykas civilinėje byloje gali būti tik tokie atsakovo veiksmai ar neveikimas, kuris ieškovui sukelia teisinius padarinius. Tokį sprendimą T. Bagdanskis apskundė aukštesnės instancijos teismui.

Kauno apygardos teismas skundą atmetė, konstatavęs, kad jis yra nepagrįstas, o apylinkės teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, tinkamai taikė įstatymus ir jo sprendimas yra pagrįstas.

„Vilniaus miesto apylinkės teismas (…) tinkamai taikė Civilinio proceso kodekso normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų ir padarė teisingą išvadą, jog ieškovo reikalavimas nėra susiję su jo (ieškovo) konkrečiomis materialiosiomis teisėmis bei pareigomis, o pasirinktas teisės gynimo būdas negali sukurti materialiųjų teisinių padarinių“, – teigiama Kauno teismo pranešime spaudai.

„Ieškovas, kaip ir visi kiti piliečiai, (…) turi teisę naudotis rinkimų teise, bet neturi teisės ir negali tiesiogiai daryti įtakos nei Vyriausybės, nei Seimo valdančiosios daugumos formavimui“, – rašoma jame.

Teismas nurodė, kad nei ieškovas, nei bet kuris kitas pilietis nežino, kokie bus rinkimų rezultatai, todėl negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad būtent socialdemokratai gaus daugiausiai balsų ir turės teisę formuoti koaliciją bei siūlyti premjero kandidatūrą.

„Tai kiekvieno Lietuvos piliečio teisė mėginti teisme ieškoti teisybės, jei mano, kad jo teisės pažeistos“, – bylą antradienį komentavo premjeras Gintautas Paluckas.

Seimo rinkimai vyko pernai spalį, socialdemokratai juose iškovojo 52 mandatus.

Praėjus kelioms dienoms po pergalės, V. Blinkevičiūtė pareiškė dėl sveikatos ir amžiaus atsisakanti siekio tapti ministre pirmininke, nors žadėjo vadovauti Vyriausybei prieš rinkimus.

Socdemai prieš rinkimus taip pat sakė sunkiai įsivaizduojantys buvimą koalicijoje su „Nemuno aušra“, tačiau ši partija galiausiai buvo pakviesta į valdančiąją daugumą kartu su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

Už kraupius nusikaltimus kalėti iki gyvos galvos nuteistas Kauno mafijos vadeiva 67 metų Henrikas Daktaras nieko nepešė, siekdamas švelnesnės – terminuotos laisvės atėmimo bausmės. Lietuvos apeliacinis teismas Henytės skundą atmetė, palikdamas galioti nepalankų Kauno apygardos teismo sprendimą.

Apie tai naujienų portalui Lrytas antradienį pranešė Apeliacinio teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Venta Valčackienė.

Svarstant klausimą dėl bausmės sušvelninimo, paaiškėjo svarbi detalė: ilgą laiką neigęs savo kaltę, H. Daktaras dabar ją jau pripažino.

Tačiau prisipažinimas jam gelbėjimo ratu netapo.

„Pažymėtina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau ilgą laiką, tačiau pirmieji tikrai reikšmingi pokyčiai jo mąstyme ir elgesyje pastebimi tik dabar.

Tas pats pasakytina ir apie kaltės dėl padarytų nusikaltimų pripažinimą – nuteistasis kaltę pripažino tik savo šioje byloje teiktuose paaiškinimuose pirmosios instancijos (Kauno apygardos – Red.) teismui. Iki tol, savo kaltę pripažinti jis vengė teigdamas, kad tai daro tik iš pagarbos teismui.

Toks nuteistojo elgesys suteikia pagrindą manyti, kad ir dabar tvirtindamas, jog pripažįsta kaltę, nuteistasis yra nenuoširdus ir sako tai, kas yra jam teisiškai naudinga.

Taigi, nuteistasis ateityje ne tik žodiniais pareiškimais, bet ir savo elgesiu dar turės įtikinti teismą, kad jo vidinės nuostatos iš tiesų yra pasikeitusios“, – teigiama vartus Henytei į laisvę galutinai užvėrusioje Apeliacinio teismo nutartyje.

Laisvė horizonte nešmėkšteli

Prašymai dėl nuteistiesiems skirto įkalinimo iki gyvos galvos sušvelninimo gali būti teikiami kiekvienais metais – H. Daktaras į laisvę nesėkmingai veržiasi nuo pat 2019-ųjų.

Daug kartų teistas Kauno mafijos šulas pirmą kartą kalėjime atsidūrė būdamas 19 metų, o bendras jo „stažas“ įkalinimo įstaigose – daugiau nei 23 metai.

Pagal pakeistus įstatymus iki gyvos galvos nuteisti asmenys, praleidę už grotų ne mažiau kaip 20 metų, turi teisę prašyti nustatyti terminuotą laisvės atėmimą nuo 5 iki 10 metų.

Teismai įkalimų įstaigų teikimus dėl bausmės H. Daktarui sušvelninimo atmesdavo ir anksčiau. Buvo konstatuota, kad mafijos vadeiva tebėra pavojingas visuomenei.

Kauno mafijos šulo „kūrinys“ – nusikalstamas susivienijimas, kurio narių daryti nusikaltimai ilgą laiką baugino visuomenę.

Nuosprendžiai – ir sėbrams

Dėl paskutinių nusikaltimų už grotų H.Daktaras atsidūrė 2009 metais.

Belangėje iki gyvos galvos jis atsidūrė už kito Kauno mafiozo, Rimanto Ganusausko-Mongolo nužudymą ir kitus žaurius nusikaltimus.

Henytė vadovavo ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, kuris vykdė žmogžudystes, plėšimus, užsiėmė reketu.

Klaipėdos apygardos teismas 2013 metų birželio 14 dieną už vadovavimą organizuotam ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, žmogžudystę ir kitus nusikaltimus nusprendė įkalinti H. Daktarą iki gyvos galvos.

Be Henytės, šioje byloje nuosprendžius išgirdo dar keliolika įvairias pakopas mafijos hierarchijoje užimančių asmenų.

Iš anksto iškasė duobę

R.Ganusauskas-Mongolas buvo nužudytas dar 1993 metų gruodžio 25 dieną.

Susidorojimą su R.Ganusausku suplanavo H.Daktaras, niršdamas, kad Mongolas atsiskyrė nuo gaujos ir nenori dalytis pelnu. Henytė įtarė, kad R.Ganusauskas yra susijęs su 1993 m. spalį surengtomis žudynėmis Kauno restorane „Vilija“, kurių metu buvo pasikėsinta ir į H.Daktarą.

1993 m. gruodžio 25 d. H. Daktaras, Egidijus Abarius-Goga ir jų sėbrai rado Mongolą name, kuriame jis slėpėsi, ir nuvežė į mišką, kur buvo iš anksto iškasę duobę.

E. Abarius nukreipė pistoletą R. Ganusauskui į galvą, bet ginklas užsikirto, tada ginklą stvėrė H. Daktaras – auka krito nuo dviejų šūvių.

Mongolo kūnas iki šiol nerastas. H. Daktaras tikino, kad R.Ganusauskas neva yra gyvas ir slapstosi užsienyje, tačiau šie žodžiai nepasitvirtino.

Daugiau skaitykite čia.

Lietuvoje antradienį užfiksuotas dar vienas šilumos rekordas, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Remiantis preliminariais duomenimis, buvo išmatuotas sausio 28-osios aukščiausios oro temperatūros rekordas. Kalvarijoje oras sušilo net iki 11,0 laipsnių šilumos.

Ankstesnis šios dienos rekordas buvo užfiksuotas lygiai prieš 42 metus (1983-01-28) Lazdijuose, tuomet sušilo iki 8,4 laipsnių (t. y. net 2,6 laipsnio mažiau nei šiandien).

Šiais metais tai jau 3-as aukščiausios oro temperatūros rekordas. 2024 metais tokių buvo 18, 2023 m. – 16, 2022 m. – 13, o 2021 m. – 6.

Kaip rodo dabartiniai skaičiavimai, likusiomis darbo dienomis toliau vyraus neįprastai šilti orai, todėl bus išmatuotas dar bent vienas šilumos rekordas. Na o savaitės gale prognozuojamas atšalimas.

Primename, jog meteorologai artimiausiomis dienomis taip pat numato šiltus orus, taigi gali būti pagerintas dar vienas šilumos rekordas.

Teismui dar kartą atsisakius priimti nagrinėti rinkėjo ieškinį Lietuvos socialdemokratų partijai dėl pažeistų jo ir kitų rinkėjų teisėtų lūkesčių laimėjus Seimo rinkimus, šį skundą padavęs advokatas Tomas Bagdanskis žada kreiptis į tarptautinius teismus.

Kauno apygardos teismas antradienį konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti šio rinkėjo ieškinį, tinkamai taikė Civilinio proceso kodekso normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų ir padarė teisingą išvadą, jog ieškovo reikalavimas nėra susiję su jo (ieškovo) konkrečiomis materialiosiomis teisėmis bei pareigomis, o pasirinktas teisės gynimo būdas negali sukurti materialiųjų teisinių padarinių.

Todėl teismas apelianto atskirąjį skundą atmetė kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį paliko nepakeistą.

Socialdemokratų rinkėjas, kelis dešimtmečius advokato praktika darbo teisės srityje užsiimantis T. Bagdanskis teismui skundėsi, kad buvo pažeisti jo ir kitų rinkėjų teisėti lūkesčiai, kai Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė, žadėjusi vadovauti Vyriausybei, po rinkimų šio pažado netesėjo.

Rinkėjas taip pat teismui skundėsi, kad buvo netesėtas socialdemokratų pažadas, kad jie neis į koaliciją su politine partija „Nemuno aušra“.

„Manau, pažeistas interesas. Bet teismas sako: Tomas kišasi į valdžios formavimą. Bet aš tiesiog sakau, kad politinė partija apsimelavo ir suklaidino rinkėjus. Teismas sako, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos kompetencija, vertinsim politinę reklamą. Aš manau, kad VRK tegu dirba savo darbą, o aš, kaip rinkėjas, kreipiuosi į teismą.

Jeigu darbe prieš darbuotoją smurtaujama, aš, kaip darbuotojas, galiu parašyti skundą Darbo inspekcijai, ji gali nubausti. Be to, ir aš galiu eiti į teismą su ieškiniu. Jeigu mano teisės pažeistos, aš galiu kreiptis į teismą. Teismas sako, kad teisėti ar neteisėti buvo rinkimai gali pasakyti tik Konstitucinis Teismas. Mano manymu, tai nepagrįstas argumentas – aš nekvestionuoju rinkimų teisėtumo, aš keliu klausimą dėl rinkimų pažado, kuris buvo akivaizdi politinė reklama pritraukti balsų, neįgyvendinimo, kas yra akivaizdus suklaidinimas. Manęs teismo argumentai neįtikino. Kita instancija – dėl teisės į teisminį gynimą pažeidimo. Atsitiko taip, kad aš net į teismą nepatekau. Jeigu net negaliu patekti į teismą, tada bandysiu patekti į Strasbūrą – Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių laisvių apsaugos konvencija pažeista, net negaliu pareikšti ieškinio teisme. Teismas turėjo išklausyti mano argumentus ir vertinti, o dabar byla net nepateko į teismą“, – Eltai sakė T. Bagdanskis.

Antradienį priimta Kauno apygardos teismo nutartis tikriausiai neskundžiama.

„Galvoju, kad galbūt kreiptis ir į Konstitucinį Teismą, bet tarptautinis teismas rimčiau pažiūrėtų. Galbūt patirsiu fiasko, bet dar pakovosiu“ – sakė teisininkas.

ELTA primena, kad prieš rinkimus į koaliciją neiti su antisemitiniais pasisakymais garsėjančio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ žadėję socialdemokratai dėl pasikeitusio sprendimo susilaukė visuomenės ir užsienio partnerių kritikos.

Antisemitiniais pareiškimais pagarsėjusio R. Žemaitaičio vedamos partijos dalyvavimas koalicijoje sulaukė ir tarptautinės kritikos. Kritika ir savo pozicija dėl priimto sprendimo išreiškė Vokietijos, Lenkijos ir JAV politikai.

„Čia klausimas, ar politikai, siekdami valdžios ir agituodami aiškiais teiginiais balsuoti už juos, kai teiginiai buvo labai svarbūs – kas bus premjerė ir kad nesijungs į koaliciją su „Nemuno aušra“, elgėsi sąžiningai. Jie pasakė dalykus, kurie, manau, tikrai padarė įtaką rinkėjų apsisprendimui, o po rinkimų buvo pasakyta, kad čia nieko tokio. Teismas mano, kad nebuvo neteisėtos veikos, mano manymu, buvo neteisėta veika, nes pažeistas sąžiningų rinkimų principas. Teismas pasakė, kad man nebuvo padaryta žalos. Tačiau aš, kaip rinkėjas, pasirinkdamas pagal tuos teiginius balsuoti, manau, esu suklaidintas ir pažemintas. Jeigu jie būtų pasakę atvirkščiai – mes nežinom, kas bus premjerė ir mes nežinom, ar jungsimės su „Nemuno aušra“ ar nesijungsim. Įsivaizduokit, kaip jie būtų remiami prie sienos! Kas būtų išdrįsęs prieš rinkimus pasakyti, kad čia nieko tokio, mes jungsimės su „Nemuno aušra“, kai kalbama apie tarptautinę Lietuvos reputaciją. Prezidentas kaip sureagavo, kad iš tos partijos negali būti skiriami ministrais“, – Eltai sakė T. Bagdanskis.

Jis mano, kad teismo argumentai yra nepagrįsti.

„Teismas turėjo išklausyti mano argumentus ir vertinti, o dabar byla net nepateko į teismą. Teismas turėtų būti valdžių atsvaros principas, tam ir yra teismai, kad prižiūrėtų, ar įstatymų vykdomoji ar leidžiamoji valdžia tinkamai vykdo savo funkcijas“, – sako rinkėjas.

Advokatas sako, kad partija turi jausti atsakomybę ir jis kelia neeilinę problemą.

„V. Blinkevičiūtė po rinkimų pasakė – nieko čia tokio, čia tokia politinė retorika. Man atrodo, kad čia jau teisinės atsakomybės klausimas, jie turėjo realius šansus įgyvendinti pažadus. Jeigu politikas sako, kad minimali alga 4 tūkst. eurų, sveiko proto žmogus, kad taip neįmanoma, nuo politiko tai nepriklauso. Mes kiekvienas atsakom už savo žodžius, ir kokio lygio atsakomybė – ne krepšinio komandos kapitono rinkimai. Bet čia atsakomybė siekiant įgyti valdžią, valdyti valstybę, nežinau, koks aukštesnis interesas gali būti“, – Eltai sakė T. Bagdanskis.

ELTA primena, kad tai ne pirmas atvejis, kai socialdemokratų elgesiu po rinkimų nusivylę rinkėjai kreipėsi į VRK, kreipimųsi yra sulaukę ir teismai Vilniuje.

Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos socialdemokratų partijos lyderės V. Blinkevičiūtės sprendimas nebūti premjere papiktino vieną rinkėją ir pernai rudenį jis kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją, prašydamas inicijuoti rinkimų rezultatų panaikinimą.

Apie šio piliečio skundą buvo diskutuojama per posėdį lapkritį jis buvo sušauktas tvirtinti Seimo rinkimų rezultatus.

„Kadangi tvirtiname rinkimų rezultatus, turime apie tai pasisakyti. Jis nurodo, kad priežastis – melaginga informacija, kurią skleidė Socialdemokratų partija prieš rinkimus, įgyvendindama sisteminę dezinformacijos schemą. Apie tai, kad Vilija Blinkevičiūtė žadėjo būti premjere“, – per posėdį komisijos pirmininkė Lina Petronienė, pristatydama piliečio skundą. Ji minėjo, kad pilietis surašė nemažos apimties kreipimąsi į VRK.

VRK komisijos narys Andrius Vaišnys tada teigė, kad rinkėjo skunde nėra priežastis naikinti rezultatus, bet komisija turi atsakyti piliečiui, kuris įžvelgia nesąžiningą konkurenciją.

Antradienio vakarą naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ grupėje pasirodė skaitytojo pranešimas apie netoliese nuo „Mega“ prekybos centro įvykusią avariją.

Skaitytojo teigimu, policijos pareigūnai avarijos vietoje uždarė eismą.

„Tiltas ties „Mega“ į Marijampolę uždarytas, policija nukreipia aplinkkeliu“, – teigė apie eismo įvykį pranešęs kaunietis.

Jam antrino ir kitas įvykio liudininkas, kuris paminėjo, jog automobiliai po susidūrimo buvo stipriai apdaužyti.

„Porsche Cayenne“ stipriai įvažiavo į kitos mašinos galinę dalį. Galinė dalis ir „Porsche“ priekis deformavosi stipriai“, – teigė avarijos pasekmes matęs vyras.

Susisiekus su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budinčiu pareigūnu paaiškėjo, jog pranešimas apie įvykį buvo gautas 19:24 val.

„Ant Sargėnų viaduko susidūrė „Porsche“ ir „Acura“ markių automobiliai. Vairuotojai nesilaikė saugos atstumo ir šiuo metu pildosi eismo įvykio deklaracijas, kaltininkas aiškus“, – teigė budintis pareigūnas.

Pirminiais duomenimis, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Patikrinus vairuotojų blaivumą nustatyta, jog avarijos metu abu vairuotojai buvo blaivūs.

Anot policijos atstovo, į susidūrimo vietą buvo iškviesti „Kauno švara“ darbuotojai, kurie pasirūpins kelio dangos išvalymu nuo iš automobilių išbėgusių skysčių.

Dėkojame kauniečiams už tai, kad praneša apie aktualius įvykius. Jei ir jūs norite pasidalinti savo informacija ar nuomone apie Kauno aktualijas, rašykite pasinaudoję spec. forma „Pranešti naujieną“ arba per „Facebook“ puslapio privačias žinutes.

Trečiadienio dieną Lietuvos orai išliks pavasariški, nors bus kiek niūresni. Saulės spinduliais retkarčiais galės pasimėgauti pietvakariniai šalies rajonai, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Su šaltuoju atmosferos frontu kai kur palis, didesni kritulių kiekiai iškris rytiniuose šalies rajonuose. Nors pietų, pietvakarių vėjai bus stiprūs 9–14 m/s, jie nenupūs šilumos, ir aukščiausia temperatūra sieks 5–9 laipsnius, Pietų Lietuvoje gali net pasiekti 10 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį daugelyje rajonų palis, daugiausia šiaurės vakariniuose rajonuose. Tiek naktį tiek dieną pūs pietų, pietvakarių krypties vėjas, kuris sustiprės iki 8–13 m/s. Nakties metu temperatūra dar išliks teigiama, oras atvės iki 0–5 laipsniai šilumos.

Dieną pavasariška šiluma dar išsilaikys ir termometro stulpeliai pakils iki 4–8 laipsnių, o kai kur gali pasiekti ir 9 laipsnių šilumą.

Savaitės pabaigoje pavasariška šiluma iš lėto ims trauktis ir žiema primins apie save. Sekmadienį pagal dabartines prognozes turėtume sulaukti ir sniego, o temperatūra tik keliais laipsniais kils virš nulio.

Kauno „Žalgirio“ arenoje trečiadienį vyks 22-oji Lietuvos „Aukštųjų mokyklų mugė 2025“.

Šiemet esamiems ir būsimiems abiturientams bei jaunesnių klasių mokiniams savo siūlomas studijų programas pristatys 37 švietimo įstaigos.

„Tinkamai apgalvotiems ir teisingiems sprendimams priimti, itin didelę reikšmę turi informacijos prieinamumas. Būtent toks ir yra jau 22-metus organizuojamos mugės tikslas – informuoti jaunuolius apie karjeros ir studijų galimybes Lietuvoje (…)“, – sako mugę organizuojančios įmonės „Ekspozicijų centras“ generalinis direktorius Erikas Piskunovas.

„Džiaugiamės, kad kasmet mūsų organizuojama studijų mugė per vieną dieną į Kauno „Žalgirio“ areną pritraukia beveik 14 tūkst. lankytojų iš visos Lietuvos. (…). Tikimės, kad ir šiais metais turėsime progą studijų Lietuvoje galimybes pristatyti ne mažiau gausiam lankytojų skaičiui“, – pabrėžia jis.

2025-ųjų mugėje universitetai, kolegijos, profesinės mokyklos būsimiesiems studentams pristatys studijų programas programų, gretutinių studijų pasiūlą.

Studijų mugės atidarymo metu sveikinimo žodžius tars Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas profesorius Rimantas Benetis, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentė Lina Girdauskienė.

Mugėje taip pat vyks diskusijos, bus skaitomi pranešimai.

Daugiau apie mugę čia.

Keliančiais grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai praėjusiais metais pripažinti 598 Baltarusijos ir 125 Rusijos piliečiai, trečiadienį pranešė Migracijos departamentas.

Pasak pranešimo, keliančiais grėsmę užsieniečiai pripažinti įvertinus surinktą viešą ir neviešą informaciją bei duomenis, gautus iš Valstybės saugumo departamento.

Visiems šiems užsieniečiams yra uždrausta atvykti į Lietuvą.

Minėti skaičiai, Migracijos departamento duomenimis, yra mažesni nei užpernai, kuomet keliančiais grėsmę iš viso buvo pripažinti 1 tūkst. 428 baltarusiai ir 352 rusai.

Iš 598 grėsmę keliančių Baltarusijos piliečių 179-iems buvo neišduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, 232–iems nepratęstas šis dokumentas, kuomet užsieniečio turėtas leidimas baigė galioti.

Migracijos departamento iniciatyva panaikinti 175 Baltarusijos piliečių turėti ir vis dar galioję leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Dar trims baltarusiams atsisakyta išduoti leidimus nuolat gyventi Lietuvoje, o devyniems tokie dokumentai panaikinti.

Taip pat pernai 35-iems rusams atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, 36-iems atsisakyta juos pratęsti. Dar 24-iems Rusijos piliečiams panaikinti anksčiau jų turėti tebegalioję leidimai laikinai gyventi, o 29 rusai neteko leidimų nuolat gyventi šalyje.

Neišduoti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, kai asmuo dėl jo kreipiasi pirmą kartą, nuspręsta 16-ai Rusijos piliečių.

Anot Migracijos departamento, 2022-ųjų pabaigoje įvesta prievolė užpildyti specialų klausimyną taikoma visiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nuo 18 metų amžiaus, kai jie teikia prašymus išduoti ar pakeisti leidimus gyventi Lietuvoje arba pageidauja įforminti naują leidimą laikinai gyventi šalyje.

Užsieniečiai klausimyne privalo pateikti informaciją apie savo išsilavinimą, ankstesnes darbovietes, tarnybą ginkluotosiose pajėgose, kontaktus su NATO bei Europos Sąjungai nepriklausančių šalių valstybinėmis institucijomis, taip pat – išdėstyti požiūrį į Rusijos agresiją Ukrainoje.

Mano pirmagimė Liana pradėjo lankyti mokyklą. Iš pradžių ji paniškai bijojo mažųjų raidžių, tarsi jos galėtų suvalgyti arba išsilakstyti po namus ir negrįžti į vientisą pasakojimą. Nors namų lentynos pilnos knygų, o už lango stiebiasi bibliotekos saugyklos bokštas, tačiau Liana vis vien nedrąsiai žengia į skaitančiųjų pasaulį. Pamilti knygas, kai tarp jų gyveni, viena, bet su jomis užmegzti tikrą draugystę – kas kita. Šiandien literatūros pasaulis visiškai pasikeitęs. Skaitymo įpročius labiau veikia socialiniai tinklai ir nuomonių formuotojai nei profesionalų recenzijos. Kai kurie knygų klubai ar skaitymo nuomonės formuotojai savo literatūrinę reputaciją kuria vedami kiekybės ir socialinio kapitalo, o ne kokybės. Šiame tekste aptarsiu ne tik, kas akivaizdu, kas baugina, bet ir teikia vilties, kad skaitymas išgyvena renesansą, o knygos, Lianos teigimu, nemiršta niekada.

Kiek šiandien „suvartojote“ tekstų?

Dar 2007 m. Leonidas Donskis Delfi.lt skelbtame straipsnyje „Alternatyva: lėtojo skaitymo atgimimas“ apie greitąjį skaitymą rašė: „Šiandien pasaulyje išsilavinusių ir skaitančių žmonių yra gerokai daugiau nei kada nors anksčiau. Pakanka apsilankyti didžiosiose knygų mugėse (Geteborgo, Jeruzalės ar Vilniaus), kad suprastum, jog gedulinga muzika knygos erai XX amžiuje nuskambėjo per anksti.“ Gausią asmeninę biblioteką sukaupęs profesorius buvo lėtojo skaitymo šalininkas, o „nuovargio ir pasiekimų visuomenėje“ tokio lėto, reflektyvaus santykio su knygomis labai trūksta. Kai mus kankina dėmesio deficito epidemija, literatūros kritikos laukas pasidarė fragmentuotas ir veikia įtakingų knygų mylėtojų neprofesionalų rinkodara, sunku suprasti, kas iš tiesų vertinga, o kas tik užkemša greitais žodžiais. Kadaise rašiau, kad žodžiuose galima sutikti tikrą žmogų, bet dabar atrodo taip netikra. Viskas matuojama KPI (angl. Key Performance Indicator) – t. y. kiekybiniais rodikliais, – sekėjais, bet išliekamosios vertės klausimas kybo ore…

Prancūzų filosofas, rašytojas, kino kūrėjas ir vienas iš situacionizmo judėjimo įkūrėjų Guy Debord’as 1967 m. knygoje „Spektaklio visuomenė“ („Kitos knygos“, 2006, vertė Dainius Gintalas) pristatė kritinę teoriją apie šiuolaikinę visuomenę, kurioje kasdienis gyvenimas vis labiau tampa medijų ir kapitalizmo kuriamu spektakliu. Jo požiūriu, spektaklis yra ne tik pramogų ar vaizdinių rinkinys, bet ir visa socialinių santykių struktūra, susiformavusi aplink dominuojančius vaizdus, prekes bei vartojimą. Panašu, vis giliau pasineriame į šį vartojimo spektaklį. Leidyklos konkuruoja dėl skaitytojų dėmesio, knygų mugėse lentynos lūžta nuo žodinės kultūros, mugės lankytojai medžioja rašytojų parašus. Visi masiškai buriasi knygų „graužimo“ vakarėliuose.

Šiandien vis labiau įsigali skaitymo spektakliai (kai demonstruojamos literatūrinės veiklos, siekiant socialinio pripažinimo, o ne autentiško ryšio su tekstu), bendruomeninis ir įtinklintas skaitymas. Socialinių tinklų paskatinti įsitraukiame į minėtus spektaklius, užpildome knygų lentynas išliekamosios vertės neturinčiais tekstais. O gal užtenka kritinės masės, elitinių knygų klubų, kad jie sukurtų tokią skaitymo kultūrą, kuria galėtų didžiuotis Nobelio literatūros premijos laureatai?

Bendruomeninis skaitymas, arba „skaituomenė“

Skaituomenė – į gilų, prasmingą skaitymą orien­tuota bendruomenė. Ji remiasi ne trumpalaikiais skaitymo iššūkiais ar sekėjų skaičiumi, o autentišku, reflektyviu ryšiu su literatūra ir skaitymo malonumu.

Lietuvoje skaitymo rodiklius vis dar bandome kelti kiekybiškai. Gerinant juos, įtakos turi augantis susidomėjimas knygų klubais. Jie yra tikrieji knygų ambasadoriai, tiesiogiai prisidedantys prie skaitymo kultūros formavimosi. Bet vis dar kyla klausimas: ar socialinis arba bendruomeninis skaitymas virsta socialiniu skaitymo ekshibicionizmu? O gal taip yra dėl daugiau nei 20 metų besiplečiančios mediatizacijos, kai įvairios socialinės, politinės, kultūrinės ar ekonominės veiklos vis labiau priklauso nuo medijų, turinio bei komunikacijos kanalų? Tu neskaitai, jeigu nepasižymi knygos „Goodreads“, neįkeli istorijos į instagramą ir nenurodai leidyklos, bibliotekos, rašytojo, knygų klubo. Tarsi užburtas ratas, varomas rinkodaros, o ne moralinės ir socialinės atsakomybės dėsnių. Čia egocentriškai, bet nealtruistiškai klausiame: „Ką esame skolingi vieni kitiems?“ Ši filosofinė diskusija apie tai, kad mūsų atsakomybė vienas kitam gali kilti iš įvairių šaltinių – teisingumo, etikos, rūpesčio, tarpusavio priklausomybės ir bendruomeniškumo. Pareigos ir įsipareigojimai apima rūpinimąsi kitų gerove, socialinio teisingumo siekį bei pagarbą žmogaus orumui.

Deja, esu šio burbulo dalis. Malonu žiūrėti į skaitančius, malonu, kai mane stebi skaitančią. Aš ir pati skubu pasižymėti, kad šiuo metu skaitau, ką, kaip ir su kuo. Vaidiname šį spektaklį, tik realių plojimų nesulaukiame. Adaptuojame turinį savo galvose, dalyvaujame skaitymo maratonuose. O kas išlieka ir kas toliau, kai metų iššūkis įveiktas?

XXI a. skaitome daugiau nei bet kada anksčiau, tačiau literatūrologė Jūratė Čerškutė pabrėžia, kad „vis dažniau tekstų paviršiumi tik prabėgame, užkliūvame tik už to, kas akivaizdžiausia“, o giluminis skaitymas tampa retenybe, keliančia grėsmę kokybiškos literatūros suvokimui. Lėtasis skaitymas ir skaituomenė galėtų formuoti gerus skaitymo įpročius. Galbūt taip reikėtų kurti ne vartojimu grįstą santykį su tekstu? Ar šiandien tai įmanoma?

Skaitymas neprisijungus (ne)įmanomas ir kiti skaitymo rinkodaros triukai

Įdomus šiuolaikinis fenomenas – skaitymo kartu maratonai – vyksta socialiniame tinkle „TikTok“. Primena postmodernų Andy Warholo „mėsainio valgymą“. Kas nors save įrašinėja skaitantį, o kiti prisijungia prie šios simuliacijos.

Šiandien stebima tendencija, kad žmonės bando atsijungti nuo socialinių tinklų bent tol, kol skaito. Tačiau išryškėja dviprasmybė: atsijungusių skaitytojų klubai (angl. offline book club), pvz., „Silent book club“ bendruomenė, turinti daugiau nei 1000 skyrių 50 pasaulio šalių, arba tylieji skaitymo vakarėliai (šią vasarą Vilniuje pradėta iniciatyva, kai žmonės susiburia skaityti knygas viešosiose erdvėse) viešina savo veiklą socialiniuose tinkluose. Vadinasi, ir vėl atsiduriame užburtame rate: norėdami atsijungti, turime mokėti duoklę metavisatai, nes tik taip kaupsime socialinio kapitalo taškus. O konkuruoti šioje rinkoje yra su kuo. Konkuruojame ir patys su savimi. Viena knygų klubo narė šiuolaikinį skaitymą apibūdino kaip „skaitymo bulimiją“, kai mes persisotiname knygomis ir vėliau kenčiame pasekmes. Todėl prieš pradedant skaityti rekomenduojame pasikonsultuoti su literatūrologu.

Skaitymo tendencijos ir knygų rekomendacijos algoritmų visuomenėje

Tendencijos banguoja, jas, kaip ir apskritai šiuolaikinę kultūrą, stipriai veikia FOMO (angl. Fear of missing out – baimė pražiopsoti ką nors svarbaus), rinkos dėsniai. Sukuriame dūzgesį viešojoje erdvėje, o gal jį kuria komunikacijos specialistai? Vienu ir kitu atveju sunku suvokti, ar mums taikomas teisingas algoritmas.

Nerimą kelia, kiek realios literatūros dar liks ne tik dėl tokių rinkos dėsnių, bet ir dėl dirbtinio intelekto. Juk vis dažniau susimąstome, ar rašytojas nėra robotas, o gal robotas – irgi rašytojas? Iš naujo vertiname literatūrą, sukurtą iki dirbtinio intelekto. Kiek daug netikėtumo, autentiškumo, rašymo stiliaus ieškojimų buvo priešdirbtiniuose, humanistiniuose tekstuose. Juose tikrai atpažindavome žmogų, jo autentišką balsą. O dabar, posthumanizmo eroje, neramu, ar tai, ką skaitome, tik sklandžiai sudėlioti anksčiau sukurtų tekstų fragmentai. Žinoma, net ir be šiuolaikinių technologijų praėjusio amžiaus rašytojai vieni kitus citavo, plagijavo, kultūriškai apropriavo. Viskas jau, rodos, išrašyta, pasakojimuose gausu alternatyvių balsų, pvz., antikinė istorija perrašyta moterų balsais Pat Barker knygoje „Mergelių tyla“ („Baltos lankos“, 2022, vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė). Visuose tekstuose tos pačios struktūros, archetipai, net ir kontekstai. Kas šiandien formuoja literatūros lauką? Kas rekomenduoja knygas? Chatbotai, literatūros kritikai, mėgėjai skaitytojai? Ar dar pasitikime literatūros lauko autoritetais? Kas jie tokie, kur juos sutinkame?

O kokia yra skaitymo prasmė?

Ar tam, kad skaitymas būtų prasmingas, reikia kito? Su „Ąžuolyno skaitytojų klubo“ Kaune narėmis bandėme atsakyti į šį klausimą: kas jums yra skaitymas? Valerijai tai yra meditacija, Gied­rei – kalbos turtinimas ir žmonių pažinimas, Aistei – pomėgis, Evelinai – žinios, Akvilinai – vaizduotė ir galimybė gyventi tūkstančius gyvenimų, Jurgitai – augimas, Živilei – kelionė.

L. Donskis knygoje „Paralelinės tikrovės“ („Versus aureus“, 2013) rašo: „Kiekviena knyga yra tylaus dėkingumo forma – dėkingumo ją susiformavusioms idėjoms, žmonėms ir susitikimams“ (p. 71). Todėl nenuostabu, kad beveik kiekvienoje knygoje, ypač įžangoje, rasite kito autoriaus kūrinio citatą, taip ir yra išreiškiamas dėkingumas. L. Donskis pats daug rašė, todėl knyga jam buvo ne tik fizinis objektas, bet ir bendrystės, žinių, kurias įgijo per santykį su kitais, rezultatas. O ir skaitymo prasmė juk ne tik santykis su kitu, bet ir su pačia knyga. Ji tik įrankis, prisidedantis prie visuomenės augimo.

Atvėręs knygą, atveri ir save. Įkvepi žodžius, kuriais kas nors kitas alsavo diena po dienos, kol gimė istorija. Jauti, kaip augi pats, stiebiesi, sulapoji, keiti spalvas. O tada pradedi keisti ir kitus. Susipini su kitų šaknimis. Taip iš vieno daigo išauga visas miškas, iš vieno skaitytojo išauga bendruomenė.

Kai kurios vizijos ir strategijos gražiai atrodo ant popieriaus, o kas vyksta praktiškai? Nauja era knygų klubuose ir skatinant skaitymą turėtų būti (galbūt jau yra) orientuota į giluminį skaitymą, knygų bei temų kuratorystę. Profesionali knygų kuratorystė tampa vis svarbesnė formuojant skaitymo kultūrą, turinčią išliekamosios vertės.

Nassimo Nicholaso Talebo į lietuvių kalbą dar neišverstoje knygoje, „The Black Swan: The Impact of the Highly Improbable“ („Juodoji gulbė: labai neįtikėtinų įvykių poveikis“, 2007) pristatyta sąvoka „antibiblioteka“, kurią inspiravo Umberto Eco asmeninė biblioteka. Šios sąvokos gimimą knygos pirmoje dalyje autorius pristato taip: „Rašytojas Umberto Eco priklauso nedidelei enciklopediškų, įžvalgių, nenuobodžių mokslininkų grupei. Jis turi didelę asmeninę biblioteką (joje – 30 tūkst. knygų) ir lankytojus skirsto į dvi kategorijas. Į tuos, kurie reaguoja: „Oho! Signore, professore dottore Eco, kokią biblioteką turite! Kiek iš šių knygų perskaitėte?“, ir į kitus – labai maža dalį, – kurie supranta, kad asmeninė biblioteka yra ne ego didinantis aksesuaras, bet mokslinių tyrimų įrankis. Perskaitytos knygos yra daug mažiau vertingos nei neperskaitytos. <…> Su amžiumi sukaupsite daugiau žinių ir daugiau knygų, o didėjantis skaičius neperskaitytų knygų lentynose žvelgs į jus grėsmingai. Iš tiesų kuo daugiau žinote, tuo ilgesnės bus neperskaitytų knygų eilės. Šią neperskaitytų knygų kolekciją pavadinkime antibiblioteka“ (p. 1).

Ši U. Eco antibiblioteka įkvepia, nors primena miesto legendą, tačiau galimybė rinktis iš didelių duomenų bibliotekos mus ir išlaisvina, ir įkalina. Galime būti laimingi, kad knygos nebėra deginamos arba cenzūruojamos, o socialiniai tinklai arba realios bendruomenės tampa vieša dalyvavimo erdve, kurioje patys tampame gyvosiomis knygomis. Žinoma, viskas turi savo kainą, o ypač įsijungimas į skaitytojų tinklaveiką.

Vietoj išvadų

Žmogiškasis faktorius, intuicija – vis dar svarbūs, net jeigu socialiniai burbulai, algoritmai mums diktuoja, ką ir kodėl skaityti. Dirbtinis intelektas mokosi iš mūsų sukurtų tekstų, bet mes į šį procesą taip pat galime įsiterpti, kurdami profesionalius rekomendacinius tekstus, kuriuose būtų ne tik pavieniai žodžiai, bet ir gyvybė.

Prozininkas Jeanas-Claude’as Carrière’as ir U. Eco knygoje „Nesitikėkite atsikratyti knygų“ („Žara“, 2013, vertė Elena Macevičiūtė, Adas Macevičius) rašo: „…internetas grąžino mus į raidyno erą. Jei kažkada patikėjome įžengę į vaizdo civilizaciją, kompiuteris mus sugrąžino į Gutenbergo galaktiką, ir visas pasaulis nuo šiol privalo skaityti“ (p. 14).

Esame priversti išmokti skaityti, tik klausimas, kas išmokys giluminio skaitymo šiuolaikinėje bėgančioje visuomenėje? Ar dėmesį fragmentuojantys socialiniai tinklai? Mes – tikri bėgūnai, atsitraukiame nuo gyvenimo ir į jį grįžtame per knygą ir santykį su kitu. Vis dėlto dienos pabaigoje vis vien rūpi, ar tavo dukra išmoko skaityti?

Šis straipsnis pirmą kartą publikuotas kultūros ir meno žurnale „Nemunas“ (2024, Nr. 12).

Bendradarbiaudami su legendiniu „Nemuno“ žurnalu, skatiname kauniečius domėtis kultūros ir meno pasaulio asmenybėmis. Daugiau turinio skaitykite čia. 

Vasario 8-ją Kauno miesto simfoninis orkestras surengs šventinį 20-ojo gimtadienio koncertą, Kauno valstybinėje filharmonijoje. Orkestras, prisimindamas ir norėdamas įprasminti savo veiklos istoriją, į šį koncertą sukvietė buvusius orkestro vyriausiuosius dirigentus – pasaulinį pripažinimą pelniusį smuikininką ir dirigentą Pavelą Bermaną, maestro iš Latvijos Imants Resnį ir Lietuvos publikai puikiai pažįstamą dirigentą Modestą Pitrėną.

Koncerto dieną prie dirigento pulto taip pat stos dabartinis orkestro vyriausiasis dirigentas, keturių prestižinių „Grammy“ muzikos apdovanojimų nominantas Constantinas Orbelianas. Šią solidžią vyrišką kompaniją papildys nuostabaus balso savininkė, kylanti jaunosios kartos operos solistė sopranas Tatev Baroyan.

Kartu jie atliks fantastiško grožio kūrinius. Tačiau koks gimtadienis be staigmenos? O šio koncerto staigmeną kuria legendinis kompozitorius Giedrius Kuprevičius, kurią žiūrovai išgirs orkestro gimtadienio koncerte. Orkestras prižada, kad žiūrovų laukia ir daugiau ne tik muzikinių staigmenų.

Per du dešimtmečius šis kolektyvas įgyvendino daugybę reikšmingų projektų, intensyviai plėtojo leidybinę veiklą. Ne kartą klausytojus kvietė į pasaulinio garso žvaigždžių koncertus.

Orkestro diskografiją sudaro daugiau nei trys dešimtys kompaktinių plokštelių. Muzikiniai albumai buvo paskelbti geriausiais pasaulyje ir net tris kartus nominuoti prestižiniams „Grammy“ bei Tarptautiniams klasikinės muzikos apdovanojimams.

Praėję keleri metai orkestrui buvo neįtikėtinai sėkmingi, kūrybingi bei pilni pasaulinių įvertinimų.

Kauno miesto simfoninis orkestras įgyvendino didelio žiūrovų susidomėjimo ir atgarsių visame pasaulyje sulaukusius projektus – operos primadonos Renée Fleming koncertą Žalgirio arenoje, pasaulinę kompozitorės Leros Auerbach simfonijos, skirtos Čijunei Sugiharai, premjerą, bendradarbiaujant su didžiausiu Europoje kultūros ir meno kanalu „ARTE“, šventinių koncertų filmavimą Kauno arkikatedroje bazilikoje. 2023 metais vykusiame specialiame šventiniame koncerte kartu su orkestru ir Kauno valstybiniu choru pasirodė latvių operos primadona Kristine Opolais bei Europos teatrų scenose žibantis armėnų tenoras Liparit Avetisyan. Gausiam atlikėjų būriui dirigavo maestro Constantinas Orbelianas. Šiais metais orkestras taip pat dalyvavo šiame neįtikėtino grožio projekte.

Koncerte pasirodė ne kartą geriausia operos soliste pasaulyje pripažinta sopranas Asmik Grigorian, tarptautinio žinomumo sulaukęs ukrainiečių tenoras Dmytro Popov, violončelės virtuoze vadinama Kristina Reiko Cooper bei Kauno valstybinis choras. Dirigavo maestro Constantinas Orbelianas. Šių koncertų įrašai transliuojami „ARTE“ kanalu daugiamilijoninei Europos bei viso pasaulio auditorijai, specialioje šventinių koncertų programoje, į kurią atrenkami garsiausi atlikėjai bei įspūdingiausi projektai.

Kolektyvas, vadovaujamas Algimanto Treikausko, 2022 m. buvo įvertintas „Auksinio disko“ apdovanojimu už aukštą meninį lygį ir intensyvią koncertinę veiklą.

Trečiadienio popietę pranešama apie masinę avariją prie prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“. Islandijos plente į eismo įvykį pateko ir policijos ekipažas – pranešama, kad sužalotos dvi pareigūnės.

„Didelė avarija prie „Megos“, – naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ trečiadienį apie 13 val. pranešė skaitytojas.

Kauniečio pasidalintoje medžiagoje matyti, kad nelaimės metu smarkiai apgadintos dvi transporto priemonės bei policijos pareigūnų tarnybinis automobilis. Greta su įjungtais avariniais signalais stoviniuoja ir sunkvežimis bei kitas automobilis.

„Panašu, kad 4 transporto priemonės susidūrė: du lengvieji, fūra ir policijos ekipažas“, – aiškino skaitytojas.

Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Kauno apskr. VPK) atstovė Reda Zarauskienė, Islandijos plente iš tiesų fiksuoti du eismo įvykiai.

„Apie 12.18 val. susidūrė sunkvežimis ir automobilis „Volkswagen Passat“, į įvykio vietą nuvykus policijos pareigūnams, jų transporto priemonę kliudė kitas automobilis“, – sakė R. Zarauskienė.

Pirminiais duomenimis, eismo įvykio metu nukentėjo dvi pareigūnės. „Viena pristatyta į gydymo įstaigą, kitą vietoje apžiūri medikai“, – pridūrė Kauno policijos atstovė.

Informacijos apie kitus eismo įvykio dalyvius kol kas nėra, policija dar aiškinasi nelaimės aplinkybes.

Papildyta 14.04 val.

Kauno apskr. VPK suteikė papildomos informacijos apie eismo įvykio dalyvius:

„Šiandien 12.18 val. Kaune, Islandijos pl., šalia prekybos centro „Mega“, po viaduku, susidūrė sunkvežimis, vairuojamas vyro (gim. 1965 m.), ir automobilis „VW Passat“, vairuojamas vyro (gim. 1972 m.).

Atvykęs Kauno apskr. VPK pareigūnų ekipažas aiškinosi įvykio aplinkybes, kuomet į tarnybinį automobilį atsitrenkė automobilis „VW Golf“, vairuojamas vyro (gim. 1984 m.).

Eismo įvykio metu nukentėjo ir į gydymo įstaigą apžiūrai pristatytos dvi Kauno apskr. VPK pareigūnės (gim. 2000 m. ir 1997 m.) bei „VW Golf“ vairuotojas.

Turimais duomenimis, visi eismo dalyviai blaivūs.“

A1 kelyje ir Islandijos pl. tebesiformuoja spūstis. Apie tai informuoja ir navigacijos programėlė „Waze“. Programėlės duomenimis, vidutinis transporto priemonių greitis raudonoje atkarpoje – 3.41 km/h.

Dėkojame kauniečiams už tai, kad praneša apie aktualius įvykius. Jei ir jūs norite pasidalinti savo informacija ar nuomone apie Kauno aktualijas, rašykite pasinaudoję spec. forma „Pranešti naujieną“ arba per „Facebook“ puslapio privačias žinutes.

Prekybos tinklo „Maxima“ lojalumo kortelės „Ačiū“ turėtojams vasaris – paskutinis mėnuo išnaudoti per 2024 metus sukauptus pinigus.

Atkreipiamas pirkėjų dėmesys, kad laiku neišnaudojus sukaupto likučio, jis bus anuliuotas pirmąją pavasario dieną. Kad pirkėjai neprarastų progos sutaupyti, „Maxima“ primena – lojalumo kortelėje sukauptus pinigus vertėtų išleisti iki vasario 28 dienos.

„Maxima“ pranešime žiniasklaidai pažymima, kad kiekvieno apsipirkimo metu naudojant „Ačiū“ kortelę sukaupiamas 1 proc. nuo pirkinių sumos.

„Per kalendorinius metus sukaupti „Maximos“ pinigai galioja iki kitų metų paskutinės vasario mėnesio dienos. Taigi, per 2024 metus sukauptus „Maximos“ pinigus verta išleisti iki vasario 28 dienos, nes kitu atveju, kaupti pinigai anuliuosis ir bus pradėti kaupti iš naujo.

Svarbu pabrėžti, kad tai negalioja nuo 2025 metų sausio „Ačiū“ kortelėje kaupiamiems „Maximos“ pinigams – jie šių metų vasario paskutinę dieną nebus nurašomi ir bus kaupiami toliau, iki kitų metų žiemos paskutinės dienos“, – sako „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Ji taip pat priminė, kad pasitikrinti, koks yra einamuoju periodu sukauptas lojalumo taškų likutis, galima apsipirkimo kvite. Taip pat šią informaciją gali suteikti ir kasininkas, pasitikrinti galima ir asmeninėje „Ačiū“ paskyroje bei mobiliojoje „Maximos“ programėlėje.