Finansų ministerijai ruošiant siūlymus dėl kai kurių mokesčių keitimo, su ministru Rimantu Šadžiumi pastaruoju metu susitikę verslo asociacijų vadovai teigia išgirdę, kad svarstomi gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto ir galbūt pelno mokesčių pakeitimai. Anot jų, didinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) neplanuojama.

Verslo atstovai pabrėžia, kad didesni mokesčiai gali mažinti naujas investicijas, neigiamai paveikti visą verslą.

„Susitikome (su R. Šadžiumi – BNS), kalbėjome dėl mokesčių, supratome, kad orientacija bus galimai į gyventojų pajamų mokestį, nekilnojamojo turto mokestį ir, matyt, lies pelno mokestį irgi“, – BNS sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas teigė, kad labiau nei nekilnojamojo turto mokestį jis palaikytų PVM didinimą, tačiau ministerija, pasak jo, šiuo keliu eiti neplanuoja.

„Kalbėjom ir apie visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, bet mūsų siūlymas buvo PVM didinti, tai Vyriausybė kaip tik šiuo keliu neis“, – BNS sakė „Lietkabelio“ generalinis direktorius S. Gailiūnas.

„Mes kaip tik siūlėme, kad galbūt pridėtinės vertės mokestis būtų paprastesnis, greitesnis, skaidresnis sprendimas, bet šitoje vietoje jie (ministerijos atstovai – BNS) sakė, kad jo neteiks, nes jis tiesiog nepraeis Seime“, – tikino V. Janulevičius.

Anot asociacijų atstovų, ministerijos atstovai kalbėjo apie planus didinti PVM mokesčio surinkimą, o ne patį mokestį.

„Žinau, kad ir profsąjungos pasakė, kad raudona linija jiems yra PVM didinimas, nors mes kaip ir palaikytume jo didinimą kaip vartojimo mokesčio, bet mes pakalbėjome, kad reiktų didinti jo surinkimą, kad nebūtų (atotrūkio – BNS). Kodėl estai surenka, o mes ne? Čia būtų didelis (lėšų – BNS) šaltinis, jei mažėtų tas atotrūkis“, – BNS pasakojo asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Jos teigimu, asociacija palaiko visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, tačiau be įvairių išimčių.

„Mes kadangi jau šimtą metų palaikom tą turto mokesčio normalaus įvedimą, tai mes jau pasakėm, kad mes šitą palaikysim, tik kad nebūtų ten tų socialdemokratinių kliūčių, kad tai garažas neapmokestinamas, tai sodas neapmokestinamas ir apskritai, kad ne per daug išimčių, normalų tokį padaryti“, – BNS teigė R. Skyrienė.

Be to, anot jos, 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas aukštos kvalifikacijos specialistams yra per didelis, todėl siūlo jį mažinti bent penkiais procentiniais punktais.

„Kitas dalykas, kurį mes pasakėme, kad 32 procentai (GPM – BNS) darbo pajamoms žmonėms profesionalams irgi yra per daug, nesąžininga prieš visus. Nesakom, kad grįžkit į 20, kaip pas visus, bet bent jau 27 proc. tegu būna“, – sakė R. Skyrienė.

„Mes palaikom ir turto bet kokius mokesčius, ir automobilių, bet jie turi būti protingi“, – pridūrė Investuotojų forumo vadovė.

Svarbu išlaikyti stabilumą ir konkurencingumą

Asociacijų atstovai pabrėžia, kad verslui svarbus mokesčių sistemos stabilumas, iš dalies lemiantis ir naujų investuotojų pritraukimą ar jau esamų išlaikymą.

V. Janulevičiaus teigimu, Lietuva jau nebėra pigių mokesčių šalis, Vakarų Europos įmonėms pigiau produkciją gaminti Kinijoje ar kitose šalyse.

„Jeigu žiūrėti per pramonininko, mano prizmę, tai stojant į Europos Sąjungos pramonę, Vokietijoje ir Prancūzijoje matome, dar turėjom viltį, kad jie ieškos vietų, kur pigiau gaminti ir atkeliaus čia su investicijomis savo, bet šiandien Lietuva jau nėra pigi šalis, ji jau brangi šalis ir tikėtis, kad čia kažkas ateis gaminti, statys kažką, tai ir taip jau Lietuva neturi palankios mokesčių sistemos, tos rožinės svajonės mūsų bliūkšta“, – BNS kalbėjo V. Janulevičius.

S. Gailiūnas pabrėžė, kad mokesčių sistema turi būti ne tik tvari, bet ir stabili.

„Mūsų noras būtų, kad Lietuvos mokesčių sistema būtų kuo stabilesnė, kad įmonės galėtų prognozuoti savo ir biudžetus, ir darydamos savo investicijas į ilgalaikius projektus“, – aiškino S. Gailiūnas.

R. Skyrienės manymu, padidinus mokesčius ar kitaip sukūrus nepalankią mokestinę aplinką įmonės gali iškelti savo būstines iš Lietuvos ir steigtis kitose, labiau palankiose šalyse.

„Jiems pakelti sparnus ir deklaruoti savo rezidenciją kitoj šaly, kur palankiau, tai aš jau žinau kiek pavyzdžių, kurie Singapūre sėdi ar dar kur nors. Jei jie ten perlenks lazdą, tai…“, – BNS teigė ji.

Asociacijų atstovai sakė susidarę įspūdį, kad galutinės pozicijos dėl mokesčių ministerija kol kas neturi.

„Sutarėm, kad tais klausimais dar diskutuosim, juos aptarsime“, – sakė S. Gailiūnas.

Ministras pasiūlymus žada iki vasario vidurio

R. Šadžius šią savaitę sakė, kad mokesčių pakeitimų rengimas kiek vėluoja ir koalicijos partneriams jie turėtų būti pristatyti pirmoje vasario pusėje, o vėliau vyks platesnė diskusija.

Svarstomų pakeitimų ministras nekomentavo, anot jo, bendros idėjos ir pasiūlymai dabar aptariami su socialiniais partneriais, verslo asociacijomis.

R. Šadžius anksčiau sausį sakė, kad mokesčių pakeitimai išlaikys visos sistemos stabilumą, o premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad mokesčių didinimas turėtų būti derinamas su lengvatomis investicijoms į inovacijas.

G. Palucko Vyriausybės programoje progresiniais tarifais planuojama apmokestinti didžiausias pajamas, nepriklausomai nuo jų rūšies, o GPM tarifą ketinama susieti su pajamų dydžiu, taip pat nepriklausomai nuo šaltinio.

R. Šadžius gruodį interviu BNS pripažino, kad gali būti sudėtinga realizuoti naują gyventojų pajamų apmokestinimą, kai GPM tarifas būtų susietas su pajamų dydžiu, nepriklausomai nuo jų šaltinio.

Savo ruožtu G. Paluckas gruodį sakė, kad nuo šių metų įsigaliojęs 16 proc. pelno mokestis galėtų būti padidintas dar vienu procentiniu punktu – anot jo, tai neturėtų pakenkti įmonių finansams ir konkurencingumui.

Tuo metu įvesti visuotinį NT mokestį premjeras teigė nematantis pagrindo. Pasak jo, augant NT vertei vis daugiau būsto savininkų apmokestinama jau galiojančiu mokesčiu. Savo ruožtu R. Šadžius kiek anksčiau sakė, kad sprendimai dėl būsimo NT mokesčio bus priimti išsiaiškinus, kokį variantą labiau rems visuomenė.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. vairuotojai, laiku nepasitikrinę sveikatos, nebegali dalyvauti eisme. Nors apie šį pokytį buvo informuota iš anksto, vis dar apie 60 tūkst. asmenų nėra atsinaujinę savo medicininės pažymos. Tai reiškia, kad jų vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra sustabdytas.

Laiku neatlikus privalomo sveikatos patikrinimo ir pasibaigus pažymos galiojimui, stabdomas vairuotojo pažymėjimo galiojimas arba teisė vairuoti tam tikras transporto priemones, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pavyzdžiui, jei galioja B kategorijos pažyma, tačiau pasibaigusi C kategorijos pažyma, vairuotojas netenka teisės vairuoti sunkiasvores transporto priemones.

AM, A1, A2, A, B1, B, BE kategorijų (I grupė) vairuotojams iki 65 metų sveikatos pažyma galioja 10 metų, 66–79 metų – 5 metus, o nuo 80 metų – tik 2 metus.

Profesionaliems vairuotojams (C, C1, C1E, CE, D, D1, D1E, DE, T kategorijų) iki 55 metų sveikatos patikrą reikia atlikti kas 5 metus, o nuo 56 metų – kas 2 metus.

Vairuotojams, kurie nepasitikrino sveikatos, numatyta bauda nuo 30 iki 50 eurų. Policija pažymėjimų galiojimą tikrins tik sustabdžius vairuotoją dėl kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau išmaniosios sistemos taip pat gali automatiškai fiksuoti pažeidimus.

Statistika rodo, kad vangiausiai sveikatos pažymas atnaujina 25–30 metų vairuotojai, o atsakingiausi šiuo klausimu yra 40–55 metų asmenys. Taip pat pastebėta, kad vyrai dažniau pamiršta šią prievolę nei moterys – tarp pradelstų pažymų turėtojų 58 proc. sudaro vyrai, 42 proc. – moterys.

„Regitros“ duomenimis, prieš metus vairuotojų, kuriems būtina atlikti sveikatos patikrą iki 2025 m. sausio 1 d. buvo daugiau nei 442 tūkst., gruodžio pabaigoje tokių asmenų buvo likę apie 70 tūkst. Taigi per 2024 metus sveikatą pasitikrino apie 370 tūkst vairuotojų.

Pasitikrinti sveikatą būtina ne tik dėl teisės vairuoti, bet ir dėl saugumo kelyje. Vairuotojai, turintys tam tikrų sveikatos sutrikimų, gali kelti pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.

Ekspertai primena, kad tai nėra vienkartinė prievolė – nuo šiol medicininė pažyma turi galioti nuolat, tad svarbu sekti jos galiojimo datą ir laiku atlikti patikrą.

Valstybės saugumo departamento (VSD) nepatikima pripažinta viena didžiausių spaustuvių Lietuvoje „Garsų pasaulis“ tarptautiniame arbitraže ketina inicijuoti bylą prieš Lietuvą.

Bendrovė ruošiasi kreiptis į Tarptautinį investicinių ginčų sprendimo centrą (angl. International Centre for Settlement of Investment Disputes, ICSID) Vašingtone, nurodoma Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtame Vyriausybės nutarimo projekte.

Pasak ministerijos, įmonei atstovaujanti advokatų kontora „Motieka ir Audzevičius“ pernai gruodžio 17 dieną informavo, jog „Garsų pasaulis“ ketina inicijuoti arbitražą dėl VSD pernai rugsėjį priimto sprendimo panaikinti įmonės patikimumo pažymėjimą.

Po šio sprendimo sutartį su įmone dėl pasų gamybos nutraukė Asmens dokumentų išrašymo centras, todėl įmonė nebegali dalyvauti sandoriuose, kuriuose naudojama įslaptinta informacija.

VRM prašo Vyriausybės įpareigoti ją ir VSD iki 2028-ųjų atstovauti Lietuvai teisiniuose procesuose su „Garsų pasauliu“.

Buvusi Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, reaguodama į „15min.lt“ skelbtą žurnalistinį tyrimą apie „Garsų pasaulio“ atstovų galimus ryšius su Baltarusijos režimu, pernai kreipėsi į VSD, prašydama atlikti pakartotinį įmonės patikimumo vertinimą.

VSD rugsėjo pabaigoje „Garsų pasaulį“ pripažino nepatikima. Įmonė šį sprendimą teigė skųsianti teismui.

Portalo „15min“ ir Baltarusių tyrimų centro (BIC) žurnalistinis tyrimas pernai pavasarį atskleidė, kad įmonė susijusi su Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos „pinigine“ tituluojamo verslininko Viktoro Ševcovo bei Baltarusijos hologramų monopolininkės „Golografičeskaja industrija“ verslu Lietuvoje.

2011 metais „Garsų pasaulį“ valdžiusi įmonė kartu su V. Ševcovu ir „Golografičeskaja industrija“ įsteigė bendrą įmonę „GP Holographics“. Prasidėjus karui Ukrainoje 2022 metų vasarą „Garsų pasaulis“ turėtas „GP Holographics“ akcijas per tarpininką pardavė V. Ševcovui, kuriam ES šiais metais pritaikė sankcijas – patvirtinta, kad jo valdomas hologramų gamybos verslas gauna naudą iš A. Lukašenkos režimo.

Tyrimas atskleidė, kad „Garsų pasaulį“ ir „GP Holographics“ sieja ne tik bendra praeitis – įmonės Vilniuje iki šiol yra įsikūrę tame pačiame „Garsų pasaulio“ pastate, dalijasi tuo pačiu kontaktu, administratore ir buhalteriu.

„15min“ duomenimis, po 2014 metų „Garsų pasaulis“ laimėjo visus tris asmens dokumentų išrašymo centro skelbtus pasų gamybos konkursus.

Panevėžio, Jonavos ir Joniškio rajono merų rinkimų kampanijos dalyviams iš ketvirtadienio į penktadienį vidurnaktį baigėsi terminas rinkti parašus, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Reikalavimas paremti parašais buvo netaikomas toms politinėms partijoms, kurios prieš tai vykusiuose eiliniuose mero rinkimuose buvo kėlusios kandidatą į merus. Tai reiškia, kad juos savivaldybių rinkimų komisijoms pristatyti turėjo tik „Nemuno Aušros“ kandidatai bei komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ į merus keliama atstovė.

Panevėžio miesto savivaldybės rinkimų komisijai būsimi kandidatai rinkėjų parašų rinkimo lapus pristatė anksčiau nustatyto termino.

Jonavos ir Joniškio rajonų savivaldybių rinkimų komisijos parašų rinkimų lapų sulaukė paskutinę termino dieną. Šiuo metu savivaldybių rinkimų komisijos atlieka parašų patikrinimą.

VRK patikrinus parašus ir nustačius, kad būsimi kandidatai nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo parašų skaičiaus, jie toliau rinkimuose dalyvauti nebegalės.

Pirmalaikiuose Panevėžio miesto savivaldybės mero rinkimuose siekia dalyvauti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Panevėžio skyriaus pirmininkė Solveiga Dagė, konservatorius, buvęs švietimo viceministras Ignas Gaižiūnas, Liberalų sąjūdžio keliamas advokatas Algimantas Kolpertas, „Nemuno aušros“ teikiamas verslininkas Julius Limantas, politinio komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ kandidatė, miesto tarybos narė Loreta Masiliūnienė ir socialdemokratas Sporto centro direktorius Saulius Raziūnas.

Dėl Jonavos rajono mero posto nori varžytis dabar laikinai mero pareigas einantis socialdemokratas Povilas Beišys, konservatorių keliama Seimo narės Dalios Asanavičiūtės padėjėja Jolita Peleckienė, „valstiečių“ keliama miesto ligoninės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė Renata Sorakienė bei „Nemuno aušros“ siūlomas verslininkas Romanas Steponavičius.

Pirmalaikiuose Joniškio rajono savivaldybės mero rinkimuose Liberalų sąjūdis kelia savivaldybei nuo 2011-ųjų iki 2019-ųjų vadovavusį Gediminą Čepulį, Socialdemokratų partija – buvusį Seimo narį Liudą Jonaitį, „Nemuno aušra“ – parlamentaro Sauliaus Bucevičiaus patarėją Saulių Kužmarskį, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – ūkininką Benjaminą Rimdžių.

Kandidatai į Jonavos merus turėjo surinkti ne mažiau kaip 280 rajono savivaldybės rinkėjų parašų, Joniškio – ne mažiau kaip 150, Panevėžio – ne mažiau kaip 540 parašų.

Rinkėjai savo parašais kandidatus galėjo paremti tiek elektroniniu būdu, tiek popieriniuose parašų rinkimo lapuose.

Galutinis registruotų kandidatų sąrašas VRK interneto svetainėje bus skelbiamas iki rinkimų likus ne mažiau kaip 30 dienų, tai yra – ne vėliau kaip vasario 14 dieną.

Pirmalaikiai mero rinkimai Panevėžio mieste, Jonavos ir Joniškio rajonuose vyks kovo 16 dieną.

Panevėžyje ir Jonavoje nauji merai bus renkami, nes pernai į šias pareigas išrinkti Rytis Mykolas Račkaukas ir Mindaugas Sinkevičius teismų buvo pripažinti kaltais baudžiamosiose bylose, o Joniškio meras Vitalijus Gailius buvo išrinktas į Seimą.

Kauno rajone ieškomas avarinę situaciją sukėlęs „BMW“ vairuotojas.

Situaciją Kauno rajone, Garliavoje, Marijampolės pl., netoli Rinkūnų kaimo, užfiksavo mokykliniame mikroautobuse sumontuotas vaizdo registratorius. Pamatyti vaizdo įrašą galite čia.

Įraše matyti, kaip artėjantį krovininį automobilį pavojingai lenkia „BMW“. Vengdami susidūrimo su juo, kitų automobilių vairuotojai turi trauktis į kelkraštį. Mokyklinis mikroautobusas priklauso Prezidento Antano Smetonos gimnazijai. Jos direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Saulius Pečkauskas teigia, kad „BMW“ vos nepražudė mokyklinio mikroautobuso keleivių.

Tai nutiko trečiadienį, apie 17 val., kai vairuotojas, išvežiojęs moksleivius, grįžo namo. Ten pagal įstaigos nustatytą tvarką laiko mokyklinį autobusiuką. Su šiuo mikroautobusu išvežiojama 120 moksleivių į sodus, Vaišvydavą, Karkazus.

Deja, prastos kokybės įraše nematyti BMW numerių, todėl policijai apie įvykį dar nepranešta. S. Pečkauskas ragina atsiliepti krovininiu automobiliu važiavusius darbininkus, juos BMW taip pat stūmė į kelkraštį.

Įvykio liudytojai raginami paskambinti telefonu 060608935.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė kauniečio, pasipiktinusio vieno didžiausių šalies mobiliųjų tinklų operatoriaus – „Tele2“ – kainų pokyčiais, laiškas. Vyro teigimu, dvejiems metams žadėta kaina pavyko pasinaudoti vos metus, vėliau įkainis kilo, tačiau kodėl – neaišku.

„2024 metų sausį „Tele2“ pradėjo didelę reklamos kampaniją siekdama pervilioti klientus iš „Pildyk“ ir kitų tinklų. Žadėjo „SUPER“ kainą 24 mėnesiams pasirašant naują sutartį. Mes su žmona pasirašėm. Deja, bet pagal naujas sąlygas (8,50 eurų kas mėnesį) pavyko naudotis nepilnai metus.

Šiandien gavau laišką iš „Tele2“, kad jie brangina mano planą 25 proc. nuo 8,50 eurų (kuriuos aš turėjau) iki 10,70 eurų, ką dabar siūlo „Tele2“, – rašoma kauniečio atsiųstame laiške.

Su naujienų portalu „Kas vyksta Kaune“ susisiekęs vyras tikėjosi sulaukti atsakymų, kodėl taip plačiai reklamuota akcija staiga pakito – pasikeitė įkainiai.

„Ar tai yra tikrai legalu? Spėju, kad bus daug žmonių „pasimovusių“ ant šios „akcijos“, – klausimus kėlė vyriškis.

„Tele2“ metiniai rezultatai: įmonė išlaikė stabilų augimą

Kaip rašoma sausio 29-ąją įmonės išplatintame pranešime, 2024 metais mobiliojo tinklo operatorius „Tele2“ išliko didžiausiu šalyje.

Įtakos įmonės rezultatams praėjusiais metais, pasak „Tele2“ atstovų, turėjo augantis verslo klientų segmentas ir didėjantis mobiliųjų duomenų vartojimas Lietuvoje ir užsienyje.

Įmonės atstovų teigimu, 2024 metais „Tele2“ modernizavo ryšio tinklą, taip pat, siekdamas užtikrinti dar geresnę klientų patirtį, tobulino ir aptarnavimo procesus.

„Išlaikome didžiausią mobiliojo ryšio klientų dalį Lietuvoje, ją nuosekliai plečiame. Ir toliau sieksime efektyvumo savo veikloje, kad išliktume greita ir lanksti mobiliojo ryšio rinkos lyderė“, – pranešime teigė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.

Kaip rašoma pranešime, 2024 metais „Tele2“ paslaugomis naudojosi kiek daugiau nei 2 mln. klientų, o paskutinįjį metų ketvirtį reikšmingai augo ir laisvo interneto klientų ratas. „Tele2“ duomenimis, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius išaugo 17,5 tūkst., tai sudaro 7,2 proc. augimą.

Mobiliųjų duomenų vartojimas taip pat didėjo, ypatingai užsienio šalyse. „Per praėjusius metus užsienyje buvo išnaršyta 8,8 mln. GB duomenų – tai beveik 1 mln. GB arba 12,1 proc. daugiau nei per visus 2023-uosius“, – rašoma „Tele2“ pranešime.

Nuosekliai, įmonės atstovų informacija, augo ir operatoriaus verslo klientų dalis.

Kaip informuojama „Tele2“ pranešime žiniasklaidai, 2024-aisiais bendrovės pajamos siekė 357,4 mln. eurų ir buvo 4 proc. didesnės nei praėjusiais metais, o į tinklo plėtrą ir 5G ryšio diegimą bei paslaugų kokybės gerinimą buvo investuota daugiau nei 29,46 mln. eurų.

Įkainių vartotojams pokyčiai

Savo ruožtu apie kauniečio nurodytus kainų pokyčius naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ pasiteiravo minimo mobiliojo tinklo operatoriaus.

Pasak „Tele2“ viešųjų ryšių vadovės Astos Buitkutės, paslaugų kainos peržiūrimos vertinant kaštus ir sąlygas rinkoje.

„Kainų pokyčiai paveikė nedidelę dalį vartotojų, priklausomai nuo jų pasirinktų paslaugų“, – situaciją nedaugžodžiaujant komentavo A. Buitkutė.

Jos teigimu, klientai, kuriems šie pokyčiai taikomi, buvo apie tai informuoti, o pats „Tele2“ į galimus vartotojų klausimus yra pasirengęs atsakyti asmeniškai.

Lenkijoje nuo šių metų pradžios užfiksavus 14 labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) protrūkius komerciniuose ūkiuose, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ragina neįsivežti paukščių iš šios šalies.

„Dėl didėjančio LPPG židinių skaičiaus raginame Lietuvos piliečius neplanuoti įsivežti naminių paukščių: vienadienių viščiukų, vištaičių, ančių, žąsų, kalakutų ir jų jauniklių ar kitų naminių ir laukinių paukščių. Neatsargus elgesys gali kainuoti labai rimtas pasekmes visai šaliai“, – penktadienį pranešime sakė tarnybos vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas.

Pasak jo, tai ne tik didžiuliai ekonominiai nuostoliai, tačiau ir rimtas signalas kaimyninėms šalims, Lenkijoje žaibiškai plintantys protrūkiai kelią grėsmę ir Lietuvos paukštininkystei.

Anot VMVT, paskutiniai protrūkiai užfiksuoti Lenkijos Pulavų, Tarnovske Gurų, Kliučborko, Liublineco ir Goros regionuose, ten esančiuose ūkiuose jau sunaikinta daugiau nei 617 tūkst. paukščių. Užkrėstuose Lenkijos ūkiuose įgyvendintos kontrolės priemonės.

V. Kiudulas teigė, kad du pastarieji protrūkiai Lenkijoje nustatyti ūkiuose, kuriuose buvo laikoma virš 200 tūkst. paukščių.

BNS primena, kad Žemės ūkio produktų prekybos grupės „Groward Group“ Vilkyčių paukštyne šios savaitės pradžioje taip pat buvo nustatytas paukščių gripo protrūkis, visos ten laikomos – beveik 250 tūkst. vištų – utilizuojamos.

V. Kiudulas trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete teigė, kad paukščių gripo užkratas į Lietuvos ūkį galėjo patekti iš Lenkijos, tačiau neatmetamos ir kitos versijos.

Šilutės rajono valdžia dėl paukščių gripo protrūkio trečiadienį dviem savaitėms paskelbė lokalią ekstremalią padėtį.

Po dar vienų nesėkmingų rungtynių bei patirto pralaimėjimo prieš Miuncheno „Bayern“ ekipą, apie komandos patiriamus iššūkius pasisakė ir „Žalgirio“ gerbėjų organizacija „Green White Boys“.

Socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį pasidalintame įraše sirgaliai kreipėsi ne tik į komandos fanus, tačiau ir pačius „žalgiriečius“ bei komandos trenerius.

„Ar mums patinka matomas vaizdas šiuo metu aikštėje? Tikrai ne, tačiau tai nereiškia, kad turime nusisukti nuo komandos“, – įrašą pradėjo „Green White Boys“.

Jie tikina manantys, kad problemas, kurias reikia spręsti, suvokia tiek patys žaidėjai, tiek treneriai ar vadovai.

„Tikime, kad vis dar galime kautis dėl visų šio sezono tikslų ir bandysime sukurti komandai maksimaliai stiprų užnugarį jau artimiausiose kovose“, – viltimis įraše dalijosi „Žalgirio“ sirgalių klubas.

„Tuo pačiu tai nereiškia, kad esame akli ir nematome subyrėjusios chemijos komandos viduje“, – rašė „Green White Boys“.

„Green White Boys“ teigimu, žaidėjai privalo rasti motyvacijos savo jėgas atiduoti maksimaliai, kai gauną tokį sirgalių palaikymą.

„Vakar to maksimumo mes tikrai nematėme, tačiau tikimės, kad išvados bus padarytos. Varžovai negali norėti laimėti labiau, negu nori „Žalgiris“, – pastabomis klubui dalijosi jie, pabrėždami, jog tai yra momentas, kuris šiuo metu kliūva labiausiai, ir kuris norisi, jog būtų taisomas komandos viduje.

Jų teigimu, sirgalių palaikymas mačo prieš „Bayern“ ekipą metu išliko aukštame lygyje net ir komandai pralaimint. „Iš esmės tokia ir yra organizuoto palaikymo idėja, tačiau norisi didesnės reakcijos į tą palaikymą, kuris yra kuriamas“, – mintis liejo Kauno „Žalgirio“ fanai.

„Tikrai nesuprasime, jeigu dvigubos savaitės metu vėl matysime komandą, nuleidusias rankas ir pasiduodančią anksčiau laiko. Mums nereikia gražių žodžių konferencijų metu po rungtynių. Mums reikia degančių akių aikštėje ir šalia jos bei vieningos komandos. Komandos, kuri visų pirma stovi vienas už kitą, o ne badosi pirštais ir kratosi atsakomybės“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalintame įraše kirto fanai.

„Jeigu jūs stovėsite vienas už kitą aikštėje, jeigu jūs išliksite komanda net ir sunkiausiu metu, neabejokite – mūsų palaikymas bus maksimalus ir visas kliūtis bei negandas anksčiau ar vėliau įveiksime kartu“, – įraše žinutę Kauno „Žalgirio“ krepšininkams siuntė „Green White Boys“.

Organizacija taip pat nepraleido progos ir padėkoti visiems, vakar prisidėjusiems prie paramos Ukrainai. Pasidalinta informacija, vakar vykusių rungtynių metu paramai buvo surinkti 1405 eurai. „Ačiū už solidarumą!“, – dėkojo jie.

„Kas vyksta Kaune“ primena, jog kitos rungtynės Kauno „Žalgirio“ laukia vasario 4 dieną – namų aikštelėje „žalgiriečiai“ susidurs su dar viena Vokietijos Eurolygos ekipa – Berlyno „ALBA“.

Gyventojai vėl sulaukia melagingų skambučių, kurių metu sukčiai apsimeta „Sodros“ darbuotojais. Šie skambučiai niekaip nėra susiję su „Sodra“, todėl labai svarbu jokiu būdu neteikti asmeninės informacijos telefonu.

Sukčiai bendrauja rusų kalba. Šią savaitę gyventojai pranešė apie atvejus, kai paskambinę sukčiai informavo apie tariamą įsilaužimą į asmeninę „Sodros“ paskyrą, taip pat apie duomenų išklotinių užsakymą. Sukčiai siekė sužinoti gyventojų asmens duomenis, rašoma „Sodros“ pranešime.

Primename, kad „Sodros“ darbuotojai niekada neprašo pateikti asmens duomenų telefonu. Jei kyla įtarimų, padėkite ragelį ir savarankiškai susisiekite su „Sodra“ numeriu +370 5 250 0883 arba el. paštu info@sodra.lt.

Jei sukčiai atsiuntė nuorodą ar nurodė apsilankyti svetainėje, jos neatsidarykite. „Sodra“ nesiunčia pranešimuose asmeninės gyventojų informacijos susijusios su įmokų mokėjimu ar kitais duomenimis.

Visa „Sodros“ klientams skirta informacija atsiduria asmeninėse „Sodros“ paskyrose sodra.lt/gyventojui arba draudejai.sodra.lt. Prie paskyrų jungiamasi saugiu ryšiu, naudojantis elektroninio parašo, elektroninės bankininkystės priemonėmis.

Apie bet kokius bandymus sukčiauti kviečiame pranešti „Sodrai“.

Penktadienio vakarą socialinius tinklus apskriejo liūdna žinia – mirė gydytojas oftalmologas Algirdas Šidlauskas.

Apie tai „Facebook“ pasidalintame įraše informavo Lietuvos akių gydytojų draugija.

„Su liūdesiu pranešame, kad netekome gydytojo oftalmologo Algirdo Šidlausko – kolegos, mokytojo, bičiulio, draugo, nuoširdaus, pareigingo, veiklaus, šilto ir gero žmogaus“, – rašoma išplatintame įraše.

Kaip informuoja Lietuvos akių gydytojų draugija, Algirdas Šidlauskas gimė 1952 gegužės 30 d. Gydytojo oftalmologo kelią vyras pasirinko ir juo žengė baigęs Kauno medicinos institutą. 1976 m. pradėjo dirbti LSMUL KK Akių ligų klinikoje.

„Nuo pat darbo pradžios įsijungė į akių ligų gydytojų chirurgų gretas. Operuodamas, grąžino tūkstančiams pacientų akių šviesą. Algirdas turėjo išskirtinių gebėjimų bendravime su ligoniais, kolegomis, rezidentais, savo profesionalią patirtį besąlygiškai ir su meile perduodamas jaunajai kartai“, – įraše dalijosi mirusiojo kolegos.

Nuo 2001 iki 2005 metų Algirdas Šidlauskas buvo Lietuvos akių ligų gydytojų draugijos pirmininku – skaitė pranešimus ir dalyvavo mokslinėse konferencijose.

„A. Šidlauskas buvo darbštus gydytojas, charizmatiškas, įžvalgus, gebantis prognozuoti ligos eigą, numatyti operacijų baigtį, sutelkti apie save bendraminčius“, – rašoma Lietuvos akių gydytojų draugijos įraše.

Pasak jų, 2023 metais už nuopelnus sveikatos sistemai ir jaunosios medicinos profesionalų kartos ugdymą A. Šidlauskui suteiktas ir Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas.

„Algirdas nepaprastai didžiavosi šeima, savo meilę ir šilumą skyrė vaikams ir anūkams. Prisiminsime jį kaip supratingą, inteligentišką, nuolat siekiančią tobulėti asmenybę, galinčią patarti ir paguosti. Trūks jo prasmingų, teisingų ir nuoširdžių patarimų. Algirdo Šidlausko nueitas gyvenimo kelias yra ryškus pavyzdys rezidentams, kolegoms, draugams.

Reiškiame gilią užuojautą ir palaikymą gydytojo Algirdo artimiesiems, netekus jiems brangaus žmogaus“, – prisiminimais apie mirusįjį su užuojauta įraše dalijosi jie.

Atsisveikinimas su anapilin iškeliavusiu Algirdu Šidlausku vyks laidojimo namuose „Rekviem“ (Jonavos g. 41A, Kaune) Angelų salėje šeštadienį, vasario 1 dieną, 11–21 val. ir sekmadienį, vasario 2 dieną, nuo 9 val.

Velionio karstas bus išnešamas sekmadienį, vasario 2 d., 14 val. A. Šidlauskas bus laidojamas šeimos kapavietėje Tabariškių kapinėse (Akademijos mstl., Kauno rajonas).

„Tūkstančio mylių kelionė prasideda mažu žingsneliu,“ – teigia kinų patarlė. Kas slypi už pasirinkimo tapti policijos pareigūnu ir nuo ko prasideda ši kelionė? Kas padeda išlikti tvirtam net ir pačiose sudėtingiausiose situacijose? Atsakymų į šiuos klausimus ieškome pokalbyje su buvusia Lietuvos policijos mokyklos (toliau – LPM) kursante, kuri šiandien ne tik sėkmingai atlieka tarnybą, bet ir įkūnija vertybes, įdiegtas būtent LPM. Jos kelias į policijos tarnybą – tai ne tik teorijos ir praktikos sintezė, bet ir nuolatinis asmeninis tobulėjimas, lyderystės, kūrybiškumo bei atjautos ugdymas.

„Tai buvo kažkas vidinio – pajutau, kad tai mano kelias“, – LPM pranešime žiniasklaidai teigia Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė Mantilė Abramavičiūtė.

Sulaukusi šio klausimo, M. Abramavičiūtė mėgsta pajuokauti, kad šis pasirinkimas buvo paremtas vidiniu pajautimu. Tačiau tikroji motyvacija – didelis noras prisidėti prie geresnio rytojaus. Jos teigimu, policijos profesija ir yra būtent apie tai – apie galimybę būti šalia ir padėti, kai to labiausiai reikia. Nors ji pripažįsta, kad tikslus ir siekius turėjo nuo pat pradžių, LPM suteikė tai, ko netgi pati nesitikėjo – tvirtą pagrindą ir gilų supratimą apie atsakomybę bei pareigas.

„Mokykla tikrai nebuvo tik apie teoriją ir profesinę taktiką. Joje supratau, kad žinios, kurių negali įgyti bet kur, gali tapti tavo sėkmės pagrindu. Būtent ten aš išmokau ne tik kaip būti pareigūne, bet ir kaip būti žmogumi.“

Sunkiausi išbandymai ir didžiausi pasiekimai dažnai ateina su atsakomybe. M. Abramavičiūtė prisimena:

„Turėjau galimybę būti savo būrio vade. Tai buvo viena įsimintiniausių patirčių. Pirmą kartą pajutau, ką reiškia atsakomybė už kitus, ką reiškia vadovauti ir kartu siekti bendro tikslo. Būtent ten išmokau, kad lyderystė – tai ne tik komandos valdymas, bet ir nuolatinis asmeninis augimas, o mokykla šį procesą paspartino.“

Mokydamasi LPM būsima pareigūnė ne tik atliko būrio vadės pareigas, stropiai ir sėkmingai mokėsi, bet ir aktyviai dalyvavo mokyklos gyvenime.

„Tai ne tik profesinės žinios, bet ir mokymasis, kaip suburti komandą, kaip organizuoti veiklas, renginius, ugdyti asmenines savybes. Ši patirtis buvo neįkainojama. Tikrai nesitikėjau, kad laikas praleistas LPM suteiks man tiek daug – ne tik asmeniškai, bet ir profesine prasme“ – dalijasi Kauno AVPK Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė Mantilė Abramavičiūtė.

M. Abramavičiūtės iniciatyvumas ir pastangos neliko nepastebėti. Dar būdama kursante ji gavo savo pirmąjį oficialų įvertinimą už atliktą darbą – LPM viršininko padėką už pavyzdingą tarnybą, sąžiningą, atsakingą būrininko pareigų atlikimą, policijos profesijos populiarinimą bei aktyvų dalyvavimą organizuojant renginius.

Nepraėjus nė trims mėnesiams tarnybos, M. Abramavičiūtės darbas buvo pastebėtas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado. Naujajai policijos pareigūnei Angelų sargų dienos proga buvo įteiktas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado padėkos raštas už sėkmingą bendradarbiavimą, dvišalių santykių plėtojimą, nuolatinę geranorišką pagalbą ir nuopelnus Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

„Tai buvo ypatingas momentas, nes dar tik pradėjau tarnybą, o jau gavau įvertinimą. Buvau tik nepilnus tris mėnesius tarnyboje, tačiau su kolegomis greitai ir efektyviai reagavome į pranešimą apie galimai nelegalius migrantus vežančią transporto priemonę. Šis įvertinimas man buvo labai svarbus ir įsimintinas,“ – prisimena M. Abramavičiūtė.

„Kiekviena diena tarnyboje – skirtinga. Kiekvienas iššūkis atneša naują patirtį, naujų žinių. Tai ir yra pagrindinė motyvacija. Svarbiausia nepamiršti savo tikslo ir išlaikyti vertybes: žmogiškumą, empatiją, supratingumą. Tai, kas galbūt iš pradžių atrodė kaip „paprasta teorija“, LPM tapo praktiniais įgūdžiais, kurie dabar leidžia sugebėti ne tik atlikti pareigas, bet ir veikti su didele atsakomybe bei pasitikėjimu savimi. Tai buvo mokykla, kurioje aš išmokau išlaikyti balansą tarp profesinio ir asmeninio gyvenimo, ir ši pamoka man labai svarbi iki šiol. Prisimenant LPM, taip pat, pasiilgstu savo būrio, nes mes kartu sukūrėme daugybę prisiminimų, užsimezgė tikros draugystės. Pakeisti nieko nenorėčiau – tai buvo nuostabūs metai. Norėčiau, kad LPM ir toliau augtų ir tobulėtų bei daugiau jaunų žmonių pasirinktų šią profesiją,“ – atvirauja policijos pareigūnė.

Šiuo metu M. Abramavičiūtė yra taip pat ir pirmo kurso teisės bakalauro studentė, tačiau jau dabar planuoja pabaigusi studijas nesustoti ir toliau tobulėti. Šiandien ši policijos pareigūnė, prisimindama mokymosi LPM laikotarpį, ne tik dėkoja už įgytas žinias, bet ir pabrėžia, kaip svarbu buvo formuoti vertybes, kurios dabar padeda kasdienėje tarnyboje.

Tikros žiemos Lietuvoje vis dar nėra, pasitaikė vos keliolika šaltesnių dienų. Tebevyrauja vėlyvam rudeniui arba ankstyvam pavasariui būdingi orai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) meteorologas Gytis Valaika pasakė, kuo ypatinga ši žiema ir ar sulauksime savo baltos pasakos.

Žiemos šiltėja

„Jau daug metų stebima ryški tendencija, kad žiemos Lietuvoje šiltėja. Auga vidutinė žiemos oro temperatūra, traukiasi dienų skaičius su sniego danga ir t. t.

Ir nors skirtingi metai atneša nevienodai šaltas žiemas, tendencijos daugiau nei aiškios: per pastaruosius 10 metų beveik visos žiemos buvo šiltos ar netgi labai šiltos“, – pasakoja G. Valaika.

Anot jo, prie šilumos tiek pripratome, jog įsivyravus artimiems daugiametei normai orams daugeliui atrodo labai šalta.

„Kita vertus, neteisinga būtų manyti, jog dabar visos žiemos bus kaip ši. Tarpmetiniai svyravimai niekur nedingsta“, – pabrėžia G. Valaika.

Pašnekovas primena, kad ir 2019–2020 m. žiema buvo besniegė, labai šilta.

„Tuomet dalis žmonių prakalbo net apie palmių sodinimą Lietuvoje, tačiau po to ėjusi 2020–2021 m. žiema buvo truputį šaltesnė už 1991–2020 m. vidurkį, bet kur kas šaltesnė už buvusią prieš tai. Po jos vėl buvo labai šiltos žiemos. Taigi, nors šiemet labai šilta, tačiau jau 2025–2026 m. žiema gali būti ir vėl šaltesnė“.

Šilta ne tik Lietuvoje

Pasak kalbinto specialisto, vertėtų paminėti, jog labai šilta ne tik Lietuvoje, bet ir didelėje Europos dalyje.

Tokius šiltus orus lemia vyraujanti atmosferos cirkuliacija: stiprūs oro srautai dažniausiai atkeliauja iš pietvakarių, o iš ten beveik visada jie būna labai šilti. Jeigu dažniau vėjai pasisuktų iš šiaurės ar rytų, tuomet sulauktume kur kas žiemiškesnių orų.

„Sausio 29-ąją, mūsų šalyje, fiksavome jau ketvirtą šilumos rekordą šį mėnesį. Šiandien bei sausio 31 d. irgi bus šilta todėl gali būti, jog bus išmatuotas dar vienas ar du šilumos rekordai. Metai tik prasidėjo, bet rekordų išties daug. Per visus 2024 metus tokių buvo 18, 2023 m. – 16, 2022 m. – 13, o 2021 m. – 6. Štai šalčio rekordų beveik nepasitaiko“, – statistiką apžvelgia G. Valaika.

Meteo.lt taip pat pateikiami duomenys apie sausio mėnesio absoliučius aukščiausios temperatūros rekordus, fiksuotus pagrindinėse šalies meteorologijos stotyse.

Absoliutus šilumos rekordas buvo pasiektas vos prasidėjus 2023 m. sausiui, kuomet Druskininkuose termometro stulpelis pakilo net iki 14,9 laipsnių.

Turi įtakos viskam

Anot pašnekovo, dėl besniegių ir šiltų žiemų išgyvena daugiau įvairių parazitų. Taip pat vandens telkiniuose vis dažniau nesusidaro ledas, kuris pavasarį atšilus orams išvalo upės vagų dugną ir pakrantes nuo perteklinės augmenijos, dumblo (ledas atlieka savotišką valymo funkciją).

„Dar besniegės ir šiltos žiemos dažnai lemia tai, jog pavasarį lengviau gali susiformuoti sausringos sąlygos, dirvoje anksčiau gali pradėti trūkti drėgmės, anksčiau nusenka vanduo šuliniuose ir pan. Tai nepalanku žemės ūkiui, didesnė kyla ir miškų gaisrų rizika“, – šiltų žiemų keliamas grėsmes įvardina G. Valaika.

Vasaris mažai skirsis

Paklaustas, kokio galime tikėtis vasario, meteorologas teigia, kad pirmosiomis mėnesio dienomis prognozuojamas atšalimas su šlapdriba ir sniegu, tačiau ilgalaikės tendencijos šaltos žiemos įsivyravimo nežada.

„Skaičiuojama, jog vasaris turėtų būti labai šiltas (panašiai kaip sausis), o kritulių iškris bent trečdaliu mažiau nei vidutiniškai. Šaltuoju metų laiku pasitaikantys šilti orai dažnai lemia pilkus orus, todėl tikėtina, jog ir vasarį saulę išvysime ne taip dažnai.

Štai per praėjusią 2024-2025 m. žiemos dalį, dėl vyravusių šiltų orų, saulė Lietuvoje švietė maždaug dvigubai trumpiau, lyginant su daugiamečiu vidurkiu“, – prognozėmis dalinasi G. Valaika.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Kelių remonto darbai – turbūt daugeliui nemalonias asociacijas sukeliantys žodžiai. Nors visi nori važinėti naujais, patogiais keliais, tačiau laikas, kai tampa sudėtinga pasiekti namus, parduotuves ar kitas vietas, kainuoja dažnai sugadintą nuotaiką ir laiką. Su nepavydėtina situacija dėl nepravažiuojamo kelio šį kartą susidūrė Kaune, H. ir O. Minkovskių gatvėje gyvenantys žmonės – šaukiasi pagalbos ir nežino, ko imtis, kad situacija pasikeistų. Kauno miesto savivaldybė atsakė, kokių veiksmų imtasi.

Kauniečiai: esame palikti likimo valioje

H. ir O. Minkovskių gatvės gyventojai kreipėsi į „Delfi“ redakciją, prašydami pagalbos: šioje gatvėje gyvenantys žmonės ir dirbantys darbuotojai susiduria su nepravažiuojamais keliais, o statybos darbai, pasak jų, kelia didelį chaosą visiems.

„Minėtoje gatvėje vykstantys statybos darbai sukėlė rimtų problemų tiek gyventojams, tiek įmonių darbuotojams. Kelias tapo praktiškai nepravažiuojamas, transporto priemonės gadinamos, o pėsčiųjų saugumas ignoruojamas. Nepaisant daugybės skundų, atsakingos institucijos neranda sprendimų, o situacija blogėja kasdien. Gyventojai ir dirbantieji priversti kentėti“, – buvo rašoma laiške.

Gyventojus ši situacija išties neramina, jie neslepia nusivylimo.

„Į namus grįžti beveik neįmanoma, o žmonėms, dirbantiems šioje gatvėje, kiekviena diena tampa išbandymu. Kelias yra apverstas aukštyn kojomis, jokios alternatyvos nesuteikta, o rangovai nesirūpina nei eismo organizavimu, nei saugumu,“ – teigia vietos gyventojas.

„Esame palikti likimo valiai“, – rašė kitas gyventojas.

„Kiekvieną dieną važiuojame per purvą, duobes ir statybininkų paliktus nešvarumus. Kelias visiškai netvarkomas, o alternatyvaus pravažiavimo nėra. Mūsų transporto priemonės gadinamos, o vaikus nuvežti į mokyklą ir patiems vykti į darbus tampa tikras iššūkis“, – sako viena Nemunaičių gyventoja.

Gyventojai ir dirbantieji kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, tačiau liko nieko nepešę.

„Ši teigia, kad atsakomybė už kelių būklę tenka rangovams. Deja, rangovai neatsako į gyventojų skundus, o susidariusi situacija ne tik trikdo kasdienį gyvenimą, bet ir kelia pavojų“, – buvo rašoma laiške.

Pagrindiniai kauniečių prašymai:

1. Skubiai pagerinti kelio būklę, kad būtų užtikrintas normalus eismas;

2. Sudaryti aiškų planą dėl eismo organizavimo statybų metu, įskaitant alternatyvius maršrutus;

3. Užtikrinti, kad atsakingos institucijos bendradarbiautų su gyventojais ir įmonių atstovais sprendžiant problemą.

Kauno miesto savivaldybė: darbus planuojama užbaigti šiais metais

Nors laiško autoriai teigė, kad į Kauno miesto savivaldybę jau kreipėsi, mes dar kartą paklausėme, kaip savivaldybės atstovai vertina minėtąją situaciją.

„Pasitarimai apie darbų eigą vyksta su H. ir O. Minkovskių gatvėje įsikūrusio daugiaaukščio gyventojais bei kitomis įmonėmis, bendrijų pirmininkais. Jeigu kažkas pasikeičia, apie tai informuojame el. paštu. Taip tartasi dar prieš darbų pradžią. Į gyventojų nusiskundimus reaguojame. Dėl prastų oro sąlygų pablogėjus pravažiavimo būklei, rangovai užsakė greiderį.

Šiuo metu gatvėje tvarkomi požeminiai tinklai. Darbuojasi „Kauno vandenų“ rangovai. Įrengus lietaus, nuotekų ir vandentiekio tinklus, darbus pradės pagrindinis rangovas – AB „Kauno tiltai“.

Pagrindinius gatvės atnaujinimo darbus planuojama užbaigti dar šiais metais.

Suprantame gyventojų rūpestį. Gatvių remontas, o ypač rekonstrukcijos, neapsieina be laikinų trikdžių. Tačiau viskas daroma tik dėl didesnio patogumo ateityje. Kilus daugiau klausimų, visada galima kreiptis į Miesto tvarkymo skyrių el. paštu: miesto.tvarkymo.skyrius@kaunas.lt“, – komentavo Kauno savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Užsienio žiniasklaidai skelbiant apie Europos Sąjungos (ES) pareigūnų svarstymus atnaujinti rusiškų dujų pirkimą kaip galimą veiksnį siekiant baigti karą Ukrainoje, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad toks sprendimas būtų didelė klaida ir taptų politinio šantažo įrankiu.

„Man atrodo, kad visi Europoje suprato, jog yra kitos alternatyvos, ir grįžti prie tų senų alternatyvų būtų didžiulė klaida, žinant, kad tai taptų politinio šantažo įrankiu ir mes tokiu būdu vėlgi stiprintume karo pramonę Rusijoje, kuri šiandien jau dirba maksimaliais pajėgumais“, – LRT laidoje „Dienos tema“ penktadienį sakė Seimo pirmininkas.

Pasak S. Skvernelio, toks scenarijus yra įmanomas dėl besiskiriančio kelių ES šalių požiūrio į Rusiją, tačiau Europa turėtų „išmokti pamokas“.

„Matome bent dvi sostines iš Europos bendrijų, kurios tikrai turi kitokį požiūrį į Rusiją, Putiną ir karą. Tai tokios grėsmės yra, bet, man atrodo, reikia išmokti pamokas, kad Europa negali, kaip buvo, būti priklausoma nuo tokios valstybės iškastinio kuro resursų, kurie naudojami ne tik ekonomikoje, bet ir politikoje, darant įtaką“, – teigė jis.

„Tau bet kada gali užsukti tą vamzdį, atjungti kažkokį jungiklį ir panašius dalykus“, – akcentavo politikas.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad šiuo metu apie tokius scenarijus neturėtų būti kalbama.

Tuo metu prezidento patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Ramūnas Dilba teigia, kad svarstant atnaujinti rusiškų dujų pirkimą ES neturėtų iš naujo „užlipti ant grėblio“, nes Rusija niekada neatsisako energetikos naudoti savo geopolitiniais tikslais ir tą daro siūlydama energetikos produkciją mažomis kainomis.

Apie Briuselyje svarstomą galimybę atnaujinti rusiškų dujų pirkimą ketvirtadienį paskelbė leidinys „Financial Times“. Pasak jo, tokios idėjos šalininkai tvirtina, kad tai sumažintų aukštas energijos kainas Europoje, paskatintų Maskvą sėsti prie derybų stalo ir suteiktų abiem pusėms priežastį įvesti ir palaikyti paliaubas.

Rusiškų dujų importą, išskyrus tranzitą į Kaliningradą, Lietuva visiškai nutraukė 2022-ųjų balandį. Tačiau kai kurios rytinės ES narės, nepaisant Bendrijos pastangų sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, dėl geografinių ir politinių priežasčių ir toliau liko nuo jų priklausomos.

Nuo tada, kai 2022-ųjų rudens pradžioje dėl virtinės povandeninių sprogimų buvo sugadintas dujotiekis „Nord Stream“, kuriuo dujos per Baltijos jūrą buvo pumpuojamos į Šiaurės Vokietiją, Rusija dujas į Europą tiekė tranzitu per Ukrainą, taip pat dujotiekiu „TurkStream“, nutiestu Juodosios jūros dugnu, ir jo žemyninė tąsa „Balkan Stream“.

Ukrainai nepratęsus dujų tranzito susitarimo su Rusija, jis liovėsi galiojęs Naujųjų metų dieną. Taip Kyjivas siekė apriboti Maskvos pajamas savo kariuomenei finansuoti ir tęsti plataus masto karą, kurį rusai pradėjo 2022-ųjų vasarį. Tačiau dėl šio žingsnio nutrūko rusiškų dujų tiekimas į Vengriją ir Slovakiją.

2023 metais rusiškos sudarė mažiau nei 10 proc. visų Europos Sąjungos importuojamų gamtinių dujų, tuo tarpu 2021-aisiais, prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, ši dalis viršijo 40 procentų.

Vis dėlto, nors rusiškų dujų importas vamzdynais smarkiai sumažėjo, kelios Europos šalys perka daugiau rusiškų SGD, kurios transportuojamos jūra.

Kauno rajono savivaldybė siekdama įgyvendinti naujus reikalavimus vaikų maitinimui, užtikrinti visavertę ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų mitybą, nuo vasario 1 dienos didina mokestį už vaikų maitinimą. Šiam sprendimui pritarė savivaldybės taryba.

Vaiko tėvai už 1 lankytą dieną (3 maitinimus) lopšelio grupėse mokės 0,40 Eur daugiau, darželio, mišriose ir priešmokyklinio ugdymo grupėse – 0,60 Eur daugiau. Realus mokesčio padidėjimas bus mažesnis, nes galima pasirinkti maitinimų skaičių, be to, dalis tėvų turi mokestinių lengvatų, jie nemoka už vaiko nelankytas dienas, rašoma Kauno rajono savivaldybės pranešime žiniasklaidai.

Maitinimo paslaugos brangimą lėmė ne vienas veiksnys. Kauno rajone sparčiai plečiamos ikimokyklinio ugdymo paslaugos, steigiamos naujos ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir grupės, todėl maitinimo organizavimas tampa sudėtingesnis, didėja jo kaštai.

Taip pat augant sveikatai palankios ir ekologiškos vaikų mitybos poreikiui, keičiasi ir tėvų reikalavimai maisto kokybei, stebimas produktų kainų augimas. Be to, 2025 metais didinamos mokinių nemokamo maitinimo finansinės maitinimo normos.

Siekdamas sužinoti darželių bendruomenių nuomonę ir pasiūlymus, Kultūros, švietimo ir sporto skyrius atliko visų Kauno rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų apklausą. Apklausos rezultatai parodė, kad dauguma ugdymo įstaigų rekomenduoja didinti vaikų maitinimo dienos finansines normas apie 20 proc.

Nieko nėra amžino. Net ir šimtamečiai Ąžuolyno galiūnai anksčiau ar vėliau miršta. Kas sulaukę garbaus amžiaus natūralia mirtimi, kas palaužti audrų. Vienas jų jau kurį laiką „bado akis“ Parodos gatvės kalno papėdėje.

Didžiausiame Europoje miesto teritorijoje esančiame Kauno Ąžuolyne ošia apie 770 ąžuolų, o unikaliausia šio parko vertybė yra 100-300 metų ąžuolai, kurių skersmuo siekia 100-160 centimetrų.

Specialistai dendrologai jau prieš kelerius metus apžiūrėjo brandžius ąžuolus – tik daugiau nei 150 buvo geros būklės. Ąžuolyne yra ir keliolika dėl įvairių priežasčių numirusių ąžuolų, kurie palikti gulėti, ar stovintys ten, kur augo. Tačiau dauguma tų, jau atgyvenusių savo amželį, ąžuolų, lyg tam tikri gamtos paminklai, yra toliau nuo žmonių akių, prie Dainių slėnio ar kitose nuošalesnėse vietose.

Palikti dėl retų gyvių veisimosi

Šie jau buvę galiūnai palikti dėl vabzdžių ir kitų gyvių veisimosi. Tarp jų ir dėl garsiojo Kauno vabalo – niūriaspalvio auksavabalio, kuris yra įrašytas ne tik į Lietuvos bet ir Tarptautinę raudonąją knygą.

Šis vabalas didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia brandžių lapuočių medžių viduje, gal todėl jo beveik niekas arba tik labai nedaugelis yra matęs.

Gamtosaugininkai teigia, kad jam sukūrus palankias sąlygas, pagerės sąlygos ir kitiems nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams.

Kamieno apačia visa išpuvusi

Jau apie metus laiko kauniečiai važiuodami Parodos gatve, dauboje link Kauno apskrities Ąžuolyno viešosios bibliotekos, mato nulūžusį senolį ąžuolą. Jo, gulinčio skersai šlaito, nepamatyti tiesiog neįmanoma. (Aišku, jei kelionės metu akys neįbestos į mobilųjį telefoną – M.P.)

Neseniai pro šalį važiuojant maršrutiniu autobusu jį išvydę keli keleiviai pradėjo net karštą diskusiją, neva miesto valdžia visai nesirūpina Ąžuolynu bei senoliais medžiais. Nors jei atvirai, apžiūrint šį nugriuvėlį iš arčiau, net ne specialistui aišku, kad jis baigė savo dienas po stipresnio vėjo dėl visiškai sutrūnijusios kamieno apačios.

Lyg tiksinčios bombos

„Nejaugi atsakingi už šiuos ąžuolus specialistai prieš keletą metų nepastebėjo tos ligos požymių? Nejaugi lauksim, kol atsitiks nelaimė ir koks ąžuolas užgrius ant galvų. Nors skaičiau, kad patys ataskaitose teigė, jog įvertino kiekvieno seno ąžuolo sveikatos būklę“, – piktinosi visai netoli nugriuvusio ąžuolo esančiame daugiabutyje gyvenanti moteris.

Šįkart šis senolis Parodos gatvės pašonėje atsigulė ant žemės be skaudesnių žmonėms pasekmių, tačiau ar tai nenutiks ateityje, kitose vietose?

Ypač matant, kiek tokių senolių dar stovi Ąžuolyne bei jo šlaituose – Parodos, K. Būgos, Vaižganto bei kitose gatvėse, kur namus nuo šlaite augančių senų medžių skiria tik keliolika ar dar mažiau metrų.

„Gyvename lyg šalia tiksinčios bombos. Reikia atlikti išsamų medžių patikrinimą. Aišku gaila visiems medžių, tačiau reikia pagalvoti ir apie šalia gyvenančius žmones“, – pagrįstai nuogąstavo
į biblioteką kulniavęs K. Būgos gatvės gyventojas Jonas Sabaliauskas.

Jis guodėsi, kad kai kurie prie jo namų pavojingai pasvirę ąžuolai laikosi tik ant dalies savo šaknų.

Likimas paaiškės pavasarį

Bet grįžkim dar prie to nugriuvėlio Parodos gatvės šlaite… Ar jis taip ir liks gulėti, ar kažkas su juo bus daroma?

Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė paaiškino, kad nulūžusiam ąžuolui pavasarinio tvarkymo metu bus atlikti kamieno genėjimo darbai.

Taip pat specialistai įvertins ar kamieną nevertėtų „paguldyti“ išilgai griovos, o medieną palikti vabzdžių, paukščių, kerpių ir kitos biologinės įvairovės gausinimui.

P.S. nors Kauno ąžuolus žadėta tvarkyti tik pavasarį, po „Kas vyksta Kaune“ žurnalisto kreipimosi į savivaldybę, Parodos gatvės kalno papėdėje ilgą laiką gulėjęs krituolis buvo aptvarkytas-apgenėtas sausio pabaigoje.

Greičiausiai, šį barzdotą veidą savo šaltu prakaitu permerktuose košmaruose regėjo ne vienas bolševikas, grobikiškais kėslais atklydęs į 1918 m. nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą.Šis barzdočius ir nesikratė jam pradėtos klijuoti „bolševikų siaubo“ etiketės. Taigi, šiandien, 135-ųjų gimimo metinių proga, prisimename dviprasmiškas diskusijas iki šiol keliantį, išskirtinai tvirto charakterio, autoritetingos drąsos, balansavusios ant nusikalstamumo ribos, generolą Povilą Plechavičių – karį, kurį žymiai geriau turėti savo gretose nei regėti priešininkų tarpe.

Pirmosios košmarų varginamos siaubo naktys kamuoti bolševikus turėjo pradėti jau 1917 m., kai P. Plechavičius su jais pradėjo kovoti dar tarnaudamas carinės Rusijos armijoje. Nieko nuostabaus, kad pastarojoje imperijoje tokio veržlaus ir pašėlusio būdo jaunuolis pasirinko šioms savybėms artimą ginklų rūšį ir 1914 m. baigė Orenburgo kavalerijos karo mokyklą.

Sugrįžęs į Lietuvą, Nepriklausomybės kovų metu organizavo Žemaičių partizanų rinktinę kovai su jau pažįstamu tuo pačiu priešu, o ir pats priešui buvo net per daug puikiai pažįstamas. Pažįstamas kaip neįveikimas ir nesugaunamas… Todėl nenuostabu, kad 1919 m. pradžioje bolševikai žadėjo 300 tūkst. aukso rublių tam, kuris nušaus ir jiems pristatys P. Plechavičių. Šiose kovose riba, skirianti veikimą karo sąlygomis ir nusikalstamumą, itin suplonėjo, todėl galima suprasti bolševikus krėtusį siaubą. Jaunasis karininkas pasižymėjo brutaliu elgesiu su priešais, dėl ko jam net saviškiaiiškėlė bylą už per žiaurų elgesį. Gindamas savo poziciją teisme, kaltinamasis pasiuntė trumpą, bet aiškią žinutę: „Gerbiamas Teisme, jei tuo metu ten nebūtų buvę manęs ar kito panašaus asmens, tamstos šiandien čia nesėdėtumėte“. Tokia laikysena šį kavaleristą tarsi sugretina su niekaip nepažabojamu eržilu, nelinkusiu paklūsti bandantiems jį suvaldyti. Galiausiai šis taip pat kovų su bermontininkais ir lenkais dalyvis buvo išteisintas.

Taikos metais karininkas tarnavo savo mylimoje kavalerijoje, vadovavo Pirmajam husarų Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos pulkui. Taip pat baigė Aukštuosius karininkų kursus ir Čekoslovakijos generalinio štabo akademiją.

Daugiausiai diskusijų kelia jo vaidmuo Gruodžio septynioliktosios perversme, kuriam jis vadovavo, atverdamas sugrįžimo kelią į valdžią Antanui Smetonai, nors vėliau gana greitai buvo paleistas į atsargą. Bet pabaigai sugrįžkime prie to, nuo ko pradėjome šią minėjimo apžvalgą.

Verčiame naują Raudonosios armijos ir P. Plechavičiaus santykių skyrių. Šįkart kraugeriška jėga grįžo stipresnė, nešina okupacinėmis grandinėmis, ir generolui teko atsitraukti į Vokietiją. Taip lengvai atverti vartus antrajai sovietinei okupacijaiVyčio Kryžiaus kavalierius nebeketino ir kvietė kovoti pasiryžusius tautiečius į savo vadovaujamą Vietinę rinktinę. 1944 m. vasario 16 d. radijo bangomis nuaidėjo ryžtingas lyderio balsas, sutelkęs apie 20 tūkstančių kovotojų. Ir nors tuo metu krašte viešpatavusi nacistinė valdžia siekė šią iniciatyvą paversti eiliniu SS legionu, tvirta kaip užsispyrusio eržilo P. Plechavičiaus pozicija neleido to padaryti. Šis ryžtas uždirbo Vietinės rinktinės vadui siuntimus į vokiečių koncentracijos stovyklas, bet, tuo pačiu, ši patirtis nubloškė jį į pačią karą pralaimėjusią Vokietiją, iš kurios pavyko persikelti į Jungtines Amerikos Valstijas, kur 1973 m. ir sulaukė savo spalvingų, pašėlusių ir drąsių dienų pabaigos.

Ir nors generolo charakteris, veiksmai ir tam tikri gyvenimo momentai išlieka dviprasmiškais, 135-ųjų gimimo metinių metu dar kartą atsigręžkime į cituotus šios dienos herojaus žodžius, ištartus teisme. Nors jie gali skambėti šiek tiek arogantiškai, bet juose daug darbais pagrįstos tiesos – P. Plechavičiaus asmenybė karo metu buvo vienas kertinių laisvės pamatų.

Kauno rajone šeštadienio rytą kilo gaisras sąvartyne „Ekobazė“, pranešė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.

Skelbiama, kad 5.30 val. gautas pranešimas, kad Dievogalos kaime, Stiklo gatvėje dega sąvartynas „Ekobazė“.

Kaip šeštadienį paskelbė „Ekobazė“, kilęs nedidelis gaisras užgesintas per pusvalandį, pavojaus aplinkai ir aplinkinių gyventojų sveikatai nėra, žmonės įvykio metu nenukentėjo.

Gaisras kilo nedidelėje betoniniais blokais atitvertoje 15 kvadratinių metrų ploto atliekų laikymo vietoje, esančioje 850 kvadratinių metrų ploto gamybinėse patalpose.

Užsidegusioje atliekų laikymo vietoje prieš išrūšiavimą buvo sandėliuojama 3,5 kv. m. iš pakuočių konteinerių surinktų perdirbimui skirtų atliekų.

Pasak bendrovės, 5.20 val. gaisrą pastebėjo netoliese gyvenanti „Ekobazės“ darbuotoja, iš karto iškvietusi priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą.

Pirmieji ugniagesiai įvykio vietoje buvo po dešimties minučių, o 6 val. gaisras jau buvo užgesintas, kita gamybinių patalpų dalis nenukentėjo.

„Ugnis užgesinta, priežasčių nerimauti dėl galimos aplinkos taršos nėra, pastatas, kuriame kilo gaisras, įrengimai ir kitas turtas nenukentėjo. Įmonės teritorijoje esame sumontavę paviršinių nuotekų sistemą, kurios sklendes kilus gaisrui iš karto uždarėme, tad visas gesinimui naudotas vanduo buvo surinktas ir bus utilizuotas pagal galiojančius aplinkosauginius reikalavimus, teršalai į aplinką nepateko“, – pranešime cituojama „Ekobazės“ vadovė Marina Curko-Notkuvienė.

Pasak jos, labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl tarp pakuočių atliekų patekusios ir užsiliepsnojusios ličio jonų baterijos, nors tiksli gaisro priežastis dar nustatinėjama.

„Panašūs savaiminiai užsidiegimai pastaruoju metu vis dažniau vyksta daugelyje šalių ir to pagrindinė priežastis yra netinkamas rūšiavimas, nes įvairūs elektronikos prietaisai ir žaislai su įkraunamomis ličio jonų baterijomis dažnai yra išmetami į pakuotėms skirtus konteinerius“, – teigė bendrovės vadovė.

Šeštadienio naktį per Lietuvą praslinkęs šaltasis atmosferos frontas pastūmė į šalį saulėtus ir šiltus orus, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Vis dėlto dieną pragiedrulių dar sulauksime, daugiausia jų bus pietvakariniuose šalies rajonuose. Šiaurės rytų Lietuvoje debesų bus daugiau. Ten iš dangaus kris nedidelė šlapdriba, vietomis ir truputį pasnigs. Vėjas bus gana stiprokas, pūs iš šiaurės vakarų ir pasieks 9–14 m/s. Šiaurinėje šalies dalyje ir pajūryje sustiprės iki 15 m/s. Šilumos rekordų šią dieną jau nenusimato, oras sušils tik iki 0–4 laipsnių šilumos.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį nedidelio sniego gali tikėtis rytiniai šalies rajonai. Vėjas šiaurės vakarų, vakarų, 7–12 m/s. Oro temperatūra naktį jau gali nukristi iki 2 laipsnių šalčio. Daug kur bus apie 0–2 laipsnius šilumos.

Sekmadienio dieną nedidelis sniegas ir toliau tikėtinas tik Rytų Lietuvoje. Vėjas vakarinių krypčių, toliau išliks 7–12 m/s. Temperatūra tik vos aukštesnė nei naktį, bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 šilumos.

Kitos savaitės pradžia didelių pokyčių nežada, tačiau naktimis numatoma jau keliais laipsniais žemesnė temperatūra.

Paskutinę sausio dieną paskelbtos centralizuoto šildymo kainos vasarį iš didžiųjų miestų kauniečiams per pinigines smogs labiausiai. Nepaisant to, kad Kauno miestas ilgą laiką didžiavosi plačiausiu nepriklausomų šilumos tiekėjų tinklu, panašu, kad dabartinė konkurencija negali užtikrinti žemos šilumos kainos, o šildymą į kauniečių namus teikiančiai „Kauno energijai“ beliko tik guostis, kad itin pabrango biokuro kaina biržoje.

Nors šią žiemą kauniečiai su vilniečiais, lyginant didžiuosius Lietuvos miestus, mokėjo daugiausiai, vasario mėnesiui suderintos ir nustatytos kainos kauniečiams dar padidėjo. „Kauno energija“ klientai mokės 8,49 ct/kWh (be PVM). Vilniečiams ši kaina sieks 8,20 ct/kWh.

Kaip skelbia AB „Kauno energija“, vasarį, palyginti su sausiu, didžiausią įtaką (+3,5 proc.) šilumos kainos pokyčiui Kaune turėjo 5,8 proc. pabrangusi iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) aukciono būdu superkama šiluma ir 12,8 proc. padidėjusi šilumos gamybai „Baltpool“ biržoje Kauno regione perkamo biokuro kaina.

Mažiausias kainas vasarį, lyginant visas šilumą teikiančias įmones, vartotojams sugebės pasiūlyti Utenos, Šilutės, Mažeikių ir Jonavos šilumos tinklai, kurių nustatyta kaina bus tarp 6-7 ct/KWh.

Vasario mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 8,02 ct/kWh (be PVM) – skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Palyginus su sausio mėn., kilovatvalandės kaina (7,95 ct/kWh) didėja 0,88 proc. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu (2024 m. vasario mėn. – 7,47 ct/kWh) kilovatvalandės kaina didėja 7,36 proc.​