Filmas sujaudino. Visų pirma pats filmas, dvi su puse valandos besitęsiantis Ternerio paveikslas. Nuostabi, iki smulkmenų tikroviška devyniolikto amžiaus pirmos pusės aplinka, gelsvai rusvas filmo koloritas. Siužetas man nepasirodė toks įdomus, kiek jaudino neįtikėtina dailininką suvaidinusio aktorius Timothy Spallo vaidyba. Jis toks geras, kad negali atitraukti nuo jo akių. Džiugino ir stebino daug to laikotarpio elgesio detalių, gražūs tėvo ir sūnaus santykiai, spontaniškos meilės scenos… Filmas gurmaniškas, netgi snobiškas, nenorintis nieko įrodyti, nebent pasakyti, kad ir devynioliktame amžiuje aistringai gyveno […]
↧