Nežinau kaip Jūs, bet aš noriu būti senamadiškas. Bent kartą per pusmetį užpirkti mišias bažnyčioje už a.a. tėvus, vėlinių dieną atlikti mažąją piligriminę kelionę po visą Lietuvą, aplankant anapilin išėjusių artimųjų ir draugų kapus. Tiesa su draugais sunkiau, dalis jų liko ten, kur nebeaplankysi, dulkėtuose ir raudonuose nuo kraujo Afganistano kalnuose. Todėl kam galiu atiduodu pagarbą, uždegdamas atminimo žvakę vėlinių vakarą, pastovėdamas ir prisimindamas juos prie kapo. Nežinau kas labiau šildo anapilin išėjusius: mūsų mintys apie juos ar uždegtų žvakių […]
↧
