Sausio viduryje į nuotykį „Planetos viršūnės“ leidęsis Aurimas Valujavičius 29 dieną pasiekė pirmąjį tikslą – įkopė į Akonkagvą. Nors ant viršukalnės apėmė euforija, keliautojas neslėpė, kad šis žygis pareikalavo milžiniškų jėgų. „Sunkiausia diena mano gyvenime“, – apie šturmo dieną sakė jis.

Aurimas socialiniuose tinkluose skelbė, kad sausio 29 dieną, 19:50 val. Lietuvos laiku, jis pasiekė Akonkagvos viršūnę.

„Tai turbūt buvo viena sunkiausių dienų gyvenime. Akonkagva (6962 m) viršūnė pasiekta vakar (01.29) 14:50h (19:50h LT laiku). Iš 8 komandos narių mums tik su Raimonds pavyko pačiupinti aukščiausią Pietų Amerikos kalno viršūnę! 11 dienų prireikė, kol su komanda pasiekėm tinkamą aukštį bei aklimatizacijos lygį ir sausio 29 dieną iš palapinių pajudėjom 4:40.

Buvo daug emocijų, nuovargio, džiaugsmo, nusivylimo, išsekimo, bet turbūt viską sudėt geriausia bus į vlogą, kuris greitai pasirodys.

Didžiulis AČIŪ JUMS VISIEMS už palaikymą ir galimybę iškelti trispalvę su jūsų vardais! 1/3 viršūnių pasiekta! Laukia Ojos del Salado ugnikalnis ir Everestas! Iki greito draugai!!! AČIŪ!“ – džiaugėsi A. Valujavičius.

Kiek vėliau Aurimas pasidalino vaizdo įrašu, kuriame įamžino visą šturmo dieną. Priartėjęs prie 6700 m aukščio virš jūros lygio, keliautojas prisipažino, kad yra nelengva.

„Turbūt sunkiausia diena gyvenime. Kartais atrodo, kad ne kažką darai, o sapnuoji. Toks keistas jausmas. Sakė, jog tai normalu, gali ir galva pradėti svaigti, būti haliucinacijos. Man tiesiog atrodo, kad aš ne realybėje, o sapne“, – pasakojo A. Valujavičius.

Situacija nebuvo lengva ir likusiems komandos nariams – lipti į viršų nebeįstengė net komandos vadovas Tadas, tą daręs ne kartą.

„Dar nėra buvę, kad Tadą nuleistų nuo kalno. Komplikuota situacija truputį. Kol čia užlipome, realiai visi praradome jėgas. Pavelas, latviukas, stipriausias, o mes visi kiti, net Tadas, truputį iškritę. Mūsų vietinis gidas nori leisti visą komandą žemyn. Sugrįžimo laikas yra 15 val., dabar jau 12:30, o iki viršūnės dar kokios 2–3 valandos. Reikalų yra.

Tadas sakė, kad jau yra lavonėlius leidęs nuo viršūnės, tai nenori kartoti. Aišku, būtų apmaudu, bet, iš kitos pusės, ta viršūnė dar toli ir atiduoti visas jėgas iki jos… Čia sraigtasparnių nėra, tik žmogaus jėga gali tave nuleisti, tai irgi nekažką.

Kinijai reikia Akonkagvos viršūnės, kad gaučiau leidimą kopti į Everestą. Iš kitos pusės, gal Kinija sutiktų ir su Ochos del Salado, kuris tik keliasdešimt metrų žemesnis. Čilėje turėčiau daugiau laiko sulipti“, – kalbėjo A. Valujavičius.

Visgi jau netrukus padėtis pasikeitė – kaip sakė Aurimas, atkeliavo gidas Tomis, kuris išgelbėjo dieną.

„Tadas sako, kad Raimonds iš Latvijos ir aš esame tie, kurie galėtų bandyti lipti į viršų bei išlaikyti tą tempą, jog nebūtų per vėlu grįžti. Tomis sutiko leisti mums lipti kartu su juo, tik jei išlaikysime jo greitį, o jeigu ne, leisimės žemyn“, – teigė A. Valujavičius.

Likus vos keliasdešimt metrų iki viršūnės, Aurimas sakė, kad dar niekada nėra patyręs tokio jausmo, kai atrodo, jog yra sapne.

„Eina sau, sunkiausia diena mano gyvenime, – pasiekęs viršūnę kalbėjo A. Valujavičius. – Labiausiai noriu padėkoti jums, mano sekėjams, šeimynai, rėmėjams, kurie tiki manimi.“

Pranešė apie naują kvapą gniaužiančią kelionę

„Delfi“ primena, kad pusmetį truksiančioje kelionėje Aurimas leisis į tris ekspedicijas – sieks įkopti į Akonkagvą, Ochos del Salado ugnikalnį (6893 m) ir Everestą (8849 m).

„Atėjo laikas, kada jums reikia atskleisti naują kelionę. Žvelgiant atgal į baidarių keliones ar tą patį dviratį, kuriuo ne viename žemyne puškavau kilometrus, tai atsiminimų yra daug ir smagių. Buvo daug diskusijų iš šeimynos, bičiulių, jūsų pusės, kur bus kita kelionė – ar bus tos pačios transporto priemonės, ar kažkas naujo.

Kaip sakoma, visą laiką yra noras grįžti ir padaryti tuos dalykus, kurių nepavyko padaryti. Tie, kas mane sekė 2021 metais, žino, kad Čilėje aš kopiau į ugnikalnius. Per 2,5 mėnesio man pavyko įkopti į 12 ugnikalnių, išskyrus vieną. Nuo čia turbūt prasideda naujos kelionės idėja, gal labiau kova su savimi.

Sausio 14 d. skrendu su kolegomis į Mendosą, Argentiną, kur bandysime šturmuoti ir pasiekti aukščiausią Pietų Amerikos kalną – Akonkagvą. Čia būsiu ne vienas, su lietuvių komanda. Tai bus, jei viskas sėkmingai, aukščiausia viršūnė mano gyvenime. Tai yra tik visos kelionės pradžia“, – vaizdo įraše pasakojo A. Valujavičius.

Tuomet Aurimas susirinks daiktus, turimą įrangą bei keliaus į netoliese esantį Santjagą.

„Čilėje 2021 metais man buvo nesėkmingas kopimas į Ochos del Salado. Tai yra aukščiausias planetos ugnikalnis, vos žemesnis už Akonkagvą. Tuo metu, kai kopiau, man pavyko pačiupinėti tik papėdę. Supratau, kad jei noriu nusileisti gyvas ir sveikas, turiu tą daryti dabar – dėl to man nepavyko pasiekti viršūnės, pritrūko aklimatizacijos. Dabar laiko yra daugiau.

Planas yra sukovoti su savimi ir pasiekti aukščiausio ugnikalnio viršūnę. Kadangi laiko Čilėje dar turėsiu, tai po to, jei viskas sėkmingai, su automobiliu pavyks pakeliauti, gal ir į Peru nuvažiuosiu. Paturistavimo tikrai bus iš Pietų Amerikos.

Čia tik užsibaigia šios kelionės pirmas etapas, nes ji susideda iš dviejų etapų. Kovo 3 d. turėčiau grįžti į Lietuvą, o tada prasidės antras etapas“, – aiškino A. Valujavičius.

Anot Aurimo, galiausiai lauks etapas, kuris turbūt bus vienas sunkiausių ir pareikalaus daugiausia emocijų.

„Everestas, – pristatė jis. – Antras etapas prasidės nuo kovo pradžios, nes mes pradėsime aklimatizuotis jau Lietuvoje, specialiose palapinėse – kiekvieną naktį šešias savaites jose reikės miegoti po truputį keičiant slėgį. Planas yra maždaug balandžio viduryje palikti Lietuvą ir išvykti į Tibetą, Kiniją.

Daugiau nei per mėnesį laiko norime pasiekti Everesto viršūnę per šiaurinę pusę. Jei viskas sėkmingai, tada prieš pat vasarą, gegužės pabaigoje, mes grįžtume į Lietuvą.“

Daugiau skaitykite čia.

Pirmadienį laikinojoje sostinėje prasidėjo kasmetiniai futbolo apdovanojimai. Į „Mokslo salą“ sugužėjo visas būrys sportininkų.

Renginyje taip pat dalyvavo treneriai ir kiti garbūs svečiai, kurie susirinko pagerbti geriausius šalies futbolo atstovus.

Ceremonijos metu buvo įteikti apdovanojimai įvairiose kategorijose, tokiose kaip geriausio Lietuvos futbolininko, geriausios Lietuvos futbolininkės, geriausio Lietuvos vyrų futbolo trenerio.

Taip pat geriausio Lietuvos moterų futbolo trenerio, geriausio Lietuvos jaunojo futbolininko, geriausio Lietuvos metų futsal žaidėjo ir geriausios Lietuvos jaunosios futbolininkės.

Iškilmingas renginys suteikė galimybę pagerbti išskirtinius pasiekimus bei skatinti tolesnį sporto vystymąsi šalyje.

Daugiau skaitykite čia.

Pirmadienio vakarą naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ sulaukė skaitytojų pranešimų apie specialiųjų tarnybų sujudimą Žemuosiuose Šančiuose.

Su redakcija susisiekusio kauniečio teigimu, gausios tarnybų pajėgos pastebėtos Nemuno krantinės gatvėje.

„Sveiki, Nemuno krantinėj, ties 11 krantu, gausus ugniagesių, policijos ir greitosios ekipažų sujudimas. Kažkas atsitiko“, – informavo kaunietis.

Jam antrino ir kitas įvykio liudininkas, kuris paminėjo, jog pagalbos prireikė upėje skendusiai moteriai.

„Sveiki, norėčiau pranešti, kad šiandien apie 20:00 val. vakaro galimai skendo žmogus Nemune“, – teigė tarnybų sujudimą užfiksavęs vyras.

„Kas vyksta Kaune“ susisiekus su Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato budinčiu pareigūnu paaiškėjo, jog iš tiesų buvo gautas pranešimas apie upėje skęstantį žmogų.

„19:44 val. gautas pranešimas, kad Nemune skęsta moteris. Medikai ir pareigūnai puolė jai į pagalbą“, – tikino Kauno apskr. VPK atstovas.

Budinčio pareigūno teigimu, drąsių medikų bei pareigūnų dėka, nelaimėlė buvo ištraukta į krantą.

Pirminiais duomenimis, pavojus moters gyvybei šiuo metu negresia ir ji yra perduota į medikų globą.

Dėkojame kauniečiams už tai, kad praneša apie aktualius įvykius. Jei ir jūs norite pasidalinti savo informacija ar nuomone apie Kauno aktualijas, rašykite pasinaudoję spec. forma „Pranešti naujieną“ arba per „Facebook“ puslapio privačias žinutes.

Delfi TV laidoje „Jūs rimtai?“ apsilankęs Martynas Tyla plačiau papasakojo apie M.A.M.A. apdovanojimus ir juose nuskambėjusius skandalus. Atlikėjų prodiuseris teigė, kad kitais metais į renginį ir vėl pakvies DJ nevykėlę, tiesa, neslėpė, kad šiemet apdovanojimai buvo vieni iš sudėtingesnių. Negana to, laidos gale svečias prabilo ir apie kitų metų renginio pokyčius.

Kalbėdamas su laidos „Jūs rimtai?“ vedėja Kristina Pocyte, M. Tyla pastebėjo, kad M.A.M.A. apdovanojimuose kiekvienais metais yra daugiau ar mažiau skandalų, kurie vėliau dar ilgai aptarinėjami viešumoje.

„Kalbama, kas patiko, kas nepatiko, kas atrodė blogai, gal kažkas vedė blogai, šnekėjo blogai. Kiekvienais metais taip yra. Kaip bebūtų, Lietuva nėra tokia ir maža. Apdovanojimus žiūrėjo daug žmonių, daug kas juos matė ir kiekvienas turi savo nuomonę. Čia, kaip ir rinkimuose, vieni balsuoja už vienus, kiti – už kitus“, – sakė M. Tyla.

Paklaustas apie socialinį tinklą „TikTok“ ir ar matė, kas jame buvo viešinama po metų renginiu vadinamų apdovanojimų, prodiuseris neslėpė nerimo.

„Pats neturiu „TikTok’o“, bet kolegos, kai kurie mano šeimos nariai, turi. Man parodė, kaip elgiasi jaunosios kartos vaikai, kuriems 15 ar 17 metų. Kraupu, ką jie išdarinėja, ką jie kalba, kaip jie reiškiasi. Tai yra kažkas baisaus. Reikėtų labai rimtai daug kam susirūpinti: tėvams, kažkokioms institucijoms. Tai, kas ten vyksta, ne tai, kad patyčios, o engimas. Baisu“, – kalbėjo M. Tyla.

Tiesa, pasidomėjus, ar DJ nevykele atsiprašė po savo netinkamo elgesio su kitais M.A.M.A. dalyviais, M. Tyla pastebėjo, kad šaudoma iš žaislinio šautuvo buvo ne tik į Vaidą Baumilą.

„Buvo šaudoma ir į Stonkų. Suprantu, atvyko atlikėja. Anksčiau būtų sakoma, kad ji – pankuojanti, dabar – maištaujanti, bet juk reikia į save kažkaip atkreipti dėmesį, bet, žinote, kada žmogus dirba ir jam į nugarą baksnoja, turbūt visiems trukdytų, tuo labiau, kai dirbi televizijoje. Iš pradžių nekreipėme dėmesio, galvojome, pažais, ir viskas. Vėliau gavo Vaidas, tada dar kartą Stonkus. Jo ir Samo paprašytas priėjau prie jos, ji iš karto pasakė: „Aš galiu išeiti“.

Sakau: „Niekur tau nereikia išeiti, tu, paprasčiausiai, netrukdyk žmonėms dirbti, nes tai neleidžia susikoncentruoti“. Viskas buvo apgalvota, ji ėjo tam, kad atkreiptų į save dėmesį, tačiau gali būti rami, viskas gerai su jos tuo nauju albumu. Taip, nepastebėjo šiemet, neužakcentavo, gal neina taip muzikinė karjera, kaip su „Aerobika“, bet nereikia skubėti. Tu, dar jauna esi, Ugne, bet „TikTok’e“ ji pasireiškė maksimaliai, o Vaidas susirinko papildomai labai daug gerbėjų. Tuo ir džiaugiamės“, – šypsodamasis neslėpė M. Tyla.

Jis teigė nežinantis, ar atlikėja buvo išprašyta iš salės už tokius savo veiksmus, šio klausimo, anot M. Tylos, reikėtų klausti pačios DJ nevykeles.

„Man sakė paskui, vėliau ji lyg turėjo vandens šautuvą. Buvo taip, ar ne, reikėtų irgi jos paklausti. Laistėsi ant tetų, kurios buvo su sijonais ir suknelėmis, tai gal ir išlydėjo. Tikrai nežinau, man niekas nepasakė, kad buvo išlydėta iš arenos“, – pastebėjo M. Tyla.

Tiesa, jis neslėpė, kad kitais metais atlikėja tikrai gaus kvietimą į apdovanojimus, jei tik nusipelnys muzikos srityje.

„Jei įrašys albumą, visiškai nenustebsime, jei papuls ir į nominaciją, taigi niekas už tai jos nepeikia. Paprasčiausiai, nurašome viską jaunatviškumui. Gal ir prisikalbėjau sakydamas, kad pasiilgau rokenrolo. Ačiū, turime“, – juokėsi M. Tyla.

Laidos metu buvo užsiminta ir apie vedėjų laidomus juokelius, pastebėta, kad kai kurie prašė, kad apie juos nei Laura Dragūnaitė, nei Mantas Stonkus, nieko nesakytų.

„Manau, yra tame tiesos. Vieniems skausmingiau tai girdėti apie save, kitiems ne, bet girdėjau, kad Monika Liu kažko paprašė. Aš paprašiau kelis per senus juokus išmesti, kurie jau buvo kažkada pasakyti. Žinoma, paskutinę dieną pažiūrime scenarijų, televizija jį irgi privalo pati peržiūrėti, visi prodiuseriai peržiūri. Mums tai neatrodė baisu, tuo labiau, esame sveiki žmonės, mokame iš savęs pasijuokti, kas nemoka, atleiskite, jūsų problemos. Kaip sakoma, pagal tai ir intelektas nustatomas“, – sakė M. Tyla.

O prakalbus apie užsirūkytą suktinę, prodiuseris pastebėjo, kad šiam veiksmui apibūdinti puikiai tinka vienas žodis – muzika.

„Visomis prasmėmis. Net televizija sako: „Mes negalime atsakyti už tuos žmones, kurie atsiima apdovanojimus. Tai yra neįmanoma, mes gi ne Baltarusija ar Rusija“, ir, ačiū Dievui, už tai nesodina į kalėjimus. Mano supratimu, tokie pareiškimai, kurie yra skandalingi, įsimena, bet pavyzdžiui, ar kas nors įsidėmėjo, kokia buvo nuostabi Andriaus Kaniavos kalba, kai jis įteikė apdovanojimą? Mes dar neišmokome vieno dalyko – skandalai pirmoje eilėje, bet pabandykime išrūšiuoti, kas ten buvo gero, įdomaus, aktualaus pasakyta. Suprantu, kad žmonės gerą naujieną sunkiau supranta nei skandalingą, bet norisi, kad protas šviesėtų ir pas žmones“, – sakė M. Tyla.

Be to, jis neslėpė, kad šiemet M.A.M.A. apdovanojimų transliaciją teko stebėti įsitempus, norėjosi, kad viskas būtų atlikta nepriekaištingai.

„Su Sauliumi Urbonavičiumi kalbėjome, kad buvo viena iš sunkesnių M.A.M.A. pastaraisiais metai. Turėjome įtampos. Ar ji buvo pagrįsta? Peržiūrėjus televizinį įrašą supratome, kad ne. Čia – vidiniai techniniai dalykai, kur nori, stengiesi, kad jie nesikartotų ir kitais metasi geriau sektųsi“, – sakė M. Tyla.

M.A.M.A. – ne sausį, kaip įprasta

Laidos pabaigoje M. Tyla pridūrė, kad kitais metais laukia ir šiokios tokios naujienos. M.A.M.A. apdovanojimai nebevyks sausio mėnesį.

„Čia visi kalbėjo, kad labai futbolas nukentėjo nuo muzikos Lietuvoje. Pagaliau futbolas spyrė įvartį į muziką. Kitais metais M.A.M.A bus nebe sausio mėnesį, kaip buvo visus 14 metų, o vasario 20 dieną, nes Kauno „Žalgirio“ arenoje vyks uždaro futbolo Europos čempionatas. Štai ir išskyrė mus futbolas pagaliau“, – sakė M. Tyla.

Greitkelyje prie Kauno įvykdytas kraupus nusikaltimas – važiuojamojoje dalyje rastas 40 metų vyras, kuriam pagrobėjas uždėjo antrankius ir nustūmė į plentą. Tamsiame kelio ruože auka galėjo bet kuriuo momentu žūti, partrenktas pravažiuojančių automobilių.

Pagrobtasis pirmadienį, apie 22 val. 15 min. buvo aptiktas kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 66-jame kilometre (Kaišiadorių r.).

Įtariama, jog nusikaltėlis jį atvežė į šią vietą automobiliu ir nustūmė ant kelio.

Pro šalį vykę eismo dalyviai suspėjo laiku iškviesti pagalbos tarnybas – vyriškis buvo nukeltas nuo plento ir perduotas medikams, kurie pristatė jį į Kauno klinikas.

Greitosios pagalbos brigada ant pagrobtojo kaklo išvydo nemenką žaizdą – manoma, kad jis buvo smaugiamas. Buvo matyti ir kitų sumušimo žymių.

Atvykus medikams ir policijai, vyras buvo sąmoningas, tačiau apie tai, kas atsitiko, pasakoti nenorėjo.

Neatmetama, kad išpuolis gali būti susijęs su nusikalstamo pasaulio atstovų tarpusavio nesutarimais. Motyvai dar nustatinėjami – tai gali būti kerštas, skolos, įsisenėję konfliktai.

Tokiais atvejais net ir nukentėjusieji nelinkę bendrauti su pareigūnais, santykius paprastai spręsdami jėgos metodais.

Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos centre teko kviesti ugniagesius, kurie metalinėmis žirklėmis nukirpo pagrobtajam antrankius.

Suteikus pagalbą, pirmadienio vakarą jis buvo paguldytas į šią ligoninę.

Tą patį vakarą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai sulaikė pagrobimu įtariamą 32 metų vyrą. Reaguojant į pranešimą, Vilniaus apskrities gyventojo automobilis „VW Passat“ buvo sustabdytas ties Žiežmariais.

Pasak Kauno AVPK Komunikacijos poskyrio vedėjos Odetos Vaitkevičienės, šį įvykį aiškinasi padalinys, užsiimantis tyrimais, susijusiais su organizuotu nusikalstamumu.

Abu vyrai teisėsaugos pareigūnams žinomi – anksčiau teisti.

Antradienį, prieš vidurdienį buvo pranešta, kad pagrobtas vyras iš ligoninės jau yra išleistas į namus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pareiškė, kad keturių darbo dienų savaitė – ateities modelis, todėl ji žada tarpininkauti siekiant darbdavių ir profesinių sąjungų susitarimo dėl to.

„Keturių darbo dienų savaitę palaikau ir manau, kad tai yra tikrai ateities modelis“, – antradienį Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijoje teigė I. Ruginienė.

„Mes neateiname su įstatymų projektais. Bet ir toliau sieksiu, būdama kaip moderatorė tarp darbdavių ir profesinių sąjungų, kad jie susėstų, jie jau tą procesą ir pradėjo, kad sistemiškai peržiūrėtų visas poilsio dienas, atostogas ir pasižiūrėtų galimybes, ką galime padaryti“, – kalbėjo ministrė.

I. Ruginienė anksčiau interviu BNS yra sakiusi neįsivaizduojanti, kas turėtų atsitikti, kad ji nepalaikytų keturių darbo dienų savaitės idėjos. Pasak jos, po truputį darbdaviai jau mato šito modelio pliusus ir pradeda diegti.

Ministerija nurodo, kad dabar Darbo kodeksas leidžia darbuotojams ir darbdaviams susitarti dėl trumpesnio darbo laiko ar kitokio jo režimo, pavyzdžiui, dėl individualaus darbo laiko – keturių dienų per savaitę po 10 valandų.

Viešajame sektoriuje jau taikoma 32 valandų darbo savaitė tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, o kai kurioms profesijoms (mokytojams, sveikatos priežiūros specialistams) jau taikoma trumpesnė darbo savaitė.

Praėjusių metų birželį Kauno rajono savivaldybės taryba patvirtino pirmojo Lietuvoje Melioracijos fondo nuostatus, kurie įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 d. Fondo veiklos užtikrinimui taryba melioracijos projektams skyrė 1 mln. Eur.

Lėšos bus naudojamos melioracijos statinių rekonstrukcijai, remontui ir priežiūrai, taip pat Europos Sąjungos (ES), valstybės ar kitomis lėšomis finansuojamų projektų bendram finansavimui.

Pirmadienį vykusio tarybos posėdžio metu vienbalsiai buvo pritarta Kauno rajone, Nemuno baseino Nevėžio pabaseinyje esančių, valstybei nuosavybės teise priklausančių blogos būklės melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo investicijų projekto rengimui ir jo įgyvendinimui, rašoma Kauno rajono savivaldybės pranešime žiniasklaidai.

2025-2026 metais įgyvendinamo investicijų projekto bendra vertė – 812 tūkst. Eur. Šias lėšas tikimąsi gauti iš valstybės biudžeto. Planuojama rekonstruoti apie 61 km griovių su jiems priklausančiomis pralaidomis ir žiotimis Babtų, Domeikavos, Užliedžių Vandžiogalos ir Panevėžiuko kadastro vietovėse.

Iš viso 2025-2026 m. laikotarpiu savivaldybė įgyvendins 3 ES ir valstybės lėšomis finansuojamus projektus, skirtus melioracijos sistemų rekonstrukcijai ir 3 projektus kartu su partneriais. Bendra šių 6 projektų vertė – per 3,1 mln. Eur.

Šiais metais savivaldybės kartu su valstybės skiriamomis tikslinėmis dotacijomis investicijos į melioracijos sistemas siekia per 4 mln. Eur.

Tai ženklios, bet nepakankamos lėšos 1950-1960 m. įrengtų ir nusidėvėjusių melioracijos sistemų atnaujinimui. Savivaldybė aktyviai kviečia ir skatina ūkininkus įsitraukti ir pasinaudoti galimybe pritraukti ES lėšas ir taip prisidėti prie bendros Kauno rajono melioracijos sistemų būklės gerinimo.

„Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose (NAVA) 2024“, vidutinių įmonių kategorijoje bendrovė „TeleSoftas“ („Helmes“ grupės dalis) pripažinta geriausia įmone „už įtraukios kultūros skatinimą, rūpestį darbuotojų gerove ir saugumu“. Įmonės vadovas Šarūnas Putrius neabejoja, kad šio pripažinimo ir apskritai visos įmonės sėkmės pagrindas yra dėmesys, atvirumas ir komunikacija su kiekvienu darbuotoju.

Įkurta prieš daugiau nei 20 metų, įmonė „TeleSoftas“ stipriai išplėtė savo veiklą ir tapo tarptautine IT paslaugų bei konsultavimo lydere grupės „Helmes“ sudėtyje. Jos vadovas Š. Putrius pabrėžia, kad bendrovės pamatas visuomet buvo ir yra IT inovacijos.

„Tais laikais, kai įmonė startavo, pagrindinė veikla buvo mobiliųjų sprendimų plėtra – mes buvome tie, kurie į „Google“ ir „Apple“ parduotuves kūrėme ir kėlėme pirmąsias mobiliąsias aplikacijas. Vėliau dėmesys nukrypo į įmonių skaitmeninę transformaciją, daiktų interneto sprendimus, o pastaruoju metu technologijų karaliais yra duomenys, duomenų mokslas ir dirbtinis intelektas“, – pasakoja „TeleSofto“ vadovas, pridurdamas, kad inovacijos ir buvimas pasaulinių IT tendencijų priekyje visada buvo įmonės DNR dalimi.

IT verslo iššūkiai

Kalbėdamas apie šiuo metu iškylančius iššūkius, Š. Putrius išskiria pasikeitusią Lietuvos ekonominę ir pasaulinę geopolitinę situaciją.

„Lietuvos IT paslaugų pramonė, konkuruodama Vakarų rinkose, gana ilgai turėjo kainos pranašumą. Tačiau dabar, pragyvenimo lygiui ir specialistų įkainiams Lietuvoje beveik susilyginus su vakarietiškais vidurkiais, atsirado iššūkis – kaip sukurti dar daugiau pridėtinės vertės klientui? Puikūs programinės įrangos kūrimo specialistai ir patirtis jau tapo baziniu lūkesčiu, tačiau klientai vertina ir konsultacijas bei pagalbą strateginiais verslo skaitmenizavimo klausimais, o darbuotojų „minkštieji“ ir vadybiniai įgūdžiai leidžia kurti pranašumą pasaulinėje rinkoje“, – pranešime žiniasklaidai pažymėjo Š. Putrius.

Jis pripažįsta, kad prie to, kaip Lietuvą mato užsienio partneriai ir potencialūs klientai, prisideda ir rytų kaimyno keliama grėsmė.

„Verslas visuomet vertina visas įmanomas rizikas ir stengiasi jas minimizuoti. Nors mūsų įmonė, kaip „Helmes“ grupės dalis, veikia ir Lenkijoje, ir Azijoje, ir Nigerijoje, Lietuvos geografinė padėtis tikrai lemia užsienio partnerių sprendimus, renkantis paslaugų tiekėjus, nors tiksliai šią įtaką išmatuoti gana sunku“, – pabrėžia „TeleSofto” vadovas.

Įveikti įmanoma visus sunkumus

Vis tik jis neabejoja, kad visus sunkumus įmanoma įveikti ir turi patarimų tiek pradedantiesiems, tiek tiems, kurie versle jau sukaupę nemenkos patirties.

„Yra daugybė literatūros, kalbančios apie cikliškumą organizacijose: pradžios, augimo, brandos, nuosmukio ir atsinaujinimo etapus (angl. startup, growth, maturity, decline, renewal). Šias stadijas, bandydamos išlikti nuolat kintančioje rinkoje, išgyvena absoliučiai visos verslo organizacijos. Mano nuomone, ilgalaikio, tvaraus verslo paslaptis – niekada neužmigti ant laurų ir suvokti, kad pavojus iškyla būtent tuomet, kai patenki į komforto zoną“, – pabrėžia Š. Putrius.

„TeleSofto“ vadovas įsitikinęs, kad, jei bet kokia įmonė kuria tai, ko reikia rinkai ir daro tai kokybiškai, klientai ne tik norės įsigyti prekes bei paslaugas, bet ir sugrįš patys bei rekomenduos kitiems.

„Be abejo, didžiulės reikšmės turi ne vien šis verslo principas, bet ir kiti pamatiniai organizacijos aspektai: įmonės komanda, žmonės, organizacinė kultūra ir procesai, kiek verslo strategija yra integrali su visa organizacija ir t. t. Būtent todėl taip didžiuojamės šiuo NAVA apdovanojimu – jis dar kartą patvirtina, kad einame teisingu keliu“, – džiaugiasi Š. Putrius.

Įmonės pagrindas: bendruomenė, drąsa ir profesionalumas

Jam antrina ir „TeleSofto“ Žmonių ir kultūros vadovė Vaida Vasilė, pabrėžianti, kad įmonė stovi ant tvirtų pamatų: bendruomenės, drąsos ir profesionalumo.

„TeleSofte“ dirba 200 žmonių, pusė jų – penkerius metus ir daugiau. Natūralu, jog bendruomenė stipriai prisideda prie to, kokia organizacija yra šiuo metu. Savo darbuotojams mes suteikiame gana daug laisvės, skatiname drąsiai augti ir tobulėti, išlaikome darbo ir asmeninio gyvenimo balansą. Mano pačios filosofija tokia, kad darbe mes praleidžiame pernelyg daug laiko, kad būtume jame nelaimingi“, – šypsosi V. Vasilė.

Žmonių ir kultūros vadovė džiaugiasi, kad visoje įmonėje juntamas bendruomeniškumas ir pasitikėjimas. Ji priduria tikinti, kad bet kokios įmonės darbo kultūra pirmiausiai priklauso ne nuo personalo skyriaus paruoštų tvarkų, bet nuo bendruomenės narių kasdienio bendravimo tarpusavyje.

„Svarbu suprasti, kad būtent tai, kaip bendraujame vienas su kitu, ir yra bet kokios įmonės darbo kultūros, teigiamos aplinkos bei geros savijautos pagrindas. Svarbu apie tai kalbėti garsiai, rūpintis vienas kitu ir skatinti tą elgesį, kokio norime matyti daugiau“, – darbuotojų gerovę ir saugumą skatinančios darbinės aplinkos kūrimo svarbiausius elementus pabrėžia V. Vasilė.

Lietuvoje šiuo metu vėžiu serga apie 110 tūkst. žmonių, tokią diagnozę kasdien išgirsta apie 50 pacientų.

„Lietuvoje šiuo metu vėžiu serga apie 110 tūkst. žmonių, – konferencijoje apie ankstyvosios diagnostikos programas antradienį sakė Pagalbos onkologinėmis ligomis sergančių asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė. – Per metus vėžio diagnozę išgirsta apie 18 tūkst. žmonių, kasdien, išdalinus į dienų skaičių, tai yra apie 50 žmonių.“

Pasak N. Čiakienės, vieni susirgimai yra labai reti – per metus diagnozuojamas vienas kitas atvejis, tačiau dalis susirgimų yra dažni, paliečiantys didelę visuomenės grupę.

„Visų siekis yra, kad vėžys būtų pagaunamas anksti, ikivėžinėse arba pradinėse stadijose. Tam veikia prevencinės patikros programos, Lietuvoj mes turim jas keturias“, – kalbėjo POLA direktorė.

Šalyje vykdomos gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos vėžio, storosios žarnos vėžio prevencinės programos.

Mažiau nei pusė tikslinės populiacijos dalyvauja programose

Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento vyresniosios patarėjos Agnės Liubeckienės teigimu, šalyje nepakankamai žmonių pasinaudoja galimybe sudalyvauti šiose programose.

„Nuo programų starto iki dabar, vertinant dalyvavimą asmenų pagal tikslinę populiaciją, jis tesiekia bendrai per programas apie 45 procentų“, – konferencijoje sakė specialistė.

A. Liubeckienės teigimu, atsižvelgiant į ekspertų ir tarptautinių organizacijų rekomendacijas, norint įvertinti programų efektyvumą, šis skaičius turėtų siekti ne mažiau kaip 70 procentų.

Nuo šių metų pasitikrinti, ar serga krūties vėžiu, gali moterys nuo 45 iki 75 metų. Iki šiol programa buvo skiriama tik moterims nuo 50 iki 69 metų.

Taip pat moterims, kurių krūties liaukinio audinio tankis didesnis, bus rekomenduoja atlikti ultragarsinį tyrimą.

Dėl gimdos kaklelio vėžio kviečiamos 25–59 metų amžiaus moterys.

Nuo praėjusio lapkričio laiškais, el. paštu ir SMS žinutėmis gyventojai taip pat asmeniškai kviečiami pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio.

Šioje ankstyvosios diagnostikos programoje kviečiami dalyvauti 50–74 metų amžiaus gyventojai, kuriems nėra patvirtintas storosios žarnos piktybinis navikas.

Kartu su kvietimo laišku atrinktas asmuo paštu gauna mėgintuvėlį, skirtą išmatų ėminiui surinkti, instrukciją, paaiškinančią, kaip teisingai paimti ėminį imunocheminio slapto kraujavimo išmatose tyrimui (iFOBT), ir voką su atgaliniu adresu, skirtu išmatų ėminiui išsiųsti atgal.

Vykdoma prevencinių programų centralizacija

Pernai įdiegta Sveikatos apsaugos informacine sistema (SAIS), kuri turėtų užtikrinti, kad gyventojai bus informuoti ir pakviesti pasitikrinti laiku.

Taip pat 2023 metais pradėtas vykdyti centralizuotas trijų ankstyvosios diagnostikos programų – storosios žarnos, gimdos kaklelio ir krūties vėžio modelis.

Išbandomas modelis leidžia centralizuotai vykdyti tikslinės populiacijos identifikavimą, atranką, informavimą ir kvietimų siuntimą dalyvauti prevencinėse programose, taip atlaisvinant gydymo įstaigas nuo šių administracinių darbų.

Kvietimai dalyvauti ankstyvosios diagnostikos programose išsiunčiami atsižvelgiant į gydymo įstaigų užimtumą ir prioritetinį pacientų sąrašą.

„Jeigu mes atrinksime ir patvirtinsim patikros rezultatus ir visus kvietimus suformuosime ir išsiųsime vienu metu, tai įsivaizduojame, kad tokiu atveju bus momentinis antplūdis ir tokiu atveju mes sulauksime nepasitenkinimo, – žurnalistams sakė A. Liubeckienė. – Atitinkamai pagal atrankos kriterijus, yra daugiau negu tik amžius, yra sudaroma prioritetinė eilė ir taip atitinkamai tą prioritetinę eilę formuojame ir yra siunčiami kvietimai sudalyvauti programoje.“

Bandomasis projektas truks iki 2025-ųjų pabaigos. SAM planuoja, kad nuo 2026 metų šis modelis pradės veikti visos šalies mastu.

Moteriški golfai yra viena iš nesenstančių klasikų. Nepriklausomai nuo metų laiko, jie yra puikus pasirinkimas įvairioms aprangos derinimo galimybėms. Dėl skirtingų kirpimų, spalvų ir medžiagų įvairovės golfai tapo daugelio garderobų pagrindu, derindami eleganciją su patogumu. Jei dar neturite šio drabužio savo spintoje, verta sužinoti, kaip pritaikyti golfus kuriant stilingus ir funkcionalius derinius.Moteriški golfai yra viena iš klasikų, kuri yra nesenstanti. Nepriklausomai nuo metų laiko, jie yra puikus pasirinkimas daugeliui stilizacijų. Dėl modelių, spalvų ir medžiagų įvairovės golfai tapo daugelio garderobų pagrindu, derindami eleganciją su patogumu. Jei dar neturite šio drabužio savo spintoje, verta sužinoti, kaip pritaikyti golfus kuriant stilingus ir funkcionalius derinius.

Moteriški golfai – tai viena iš nesenstančių klasikų

Golfai yra aprangos elementas, kuris lengvai prisitaiko prie skirtingų poreikių ir asmeninio stiliaus. Verta apžvelgti įvairius golfų tipus ir pasirinkti tuos megztiniai, kurie geriausiai atitinka jūsų stilių ir progą.

Ploni megztiniai su aukšta apykakle

Lengvi, prigludę golfai iš plonos trikotažinės medžiagos – tai klasikinis pasirinkimas, puikiai tinkantis kasdieniams deriniams. Jie pasižymi subtiliu, prigludusiu siluetu, kuris elegantiškai pabrėžia figūrą. Be to, plona trikotažinė medžiaga užtikrina oro pralaidumą ir patogumą, todėl tokie golfai idealiai tinka pavasariui ir rudeniui. Dažniausiai pasirenkami neutralių spalvų, tokių kaip juoda, pilka ar tamsiai mėlyna, jie lengvai derinami su įvairiais kitais garderobo atspalviais.

Oversize golfai

Mada, orientuota į laisvus, oversize drabužių modelius, neaplenkė ir golfų. Šie modeliai išsiskiria laisvu kirpimu, kuris suteikia judėjimo laisvę ir maksimalų komfortą. Iš minkštų medžiagų, tokių kaip medvilnė ar vilna, pagaminti oversize golfai puikiai dera su plačiomis kelnėmis ar tiesaus kirpimo džinsais. Tokie golfai idealiai tinka kasdieniams, neįpareigojantiems deriniams, tačiau taip pat gali atrodyti elegantiškai, jei juos derinsime su labiau prigludusiais garderobo elementais.

Golfai iš storesnio trikotažo

Storesnio trikotažo golfai, ypač vilnoniai modeliai, yra puikus pasirinkimas vėsesnėms dienoms. Jų tankesnė struktūra suteikia šilumą ir kartu išlaiko elegantišką išvaizdą. Iš storos medžiagos pagaminti golfai yra puiki alternatyva klasikiniams megztiniams – jie ne tik apsaugo nuo šalčio, bet ir suteikia rafinuotumo. Tokius golfus galima derinti tiek su klasikinėmis chino kelnėmis, tiek su pieštuko formos sijonais, todėl jie tampa universaliu garderobo elementu.

Golfai ilgomis rankovėmis

Ilgarankoviai golfai – tai klasikinis pasirinkimas šaltesniems orams. Jų pagrindinis privalumas – puiki apsauga nuo šalčio, išlaikant elegantišką išvaizdą. Priklausomai nuo medžiagos, iš kurios jie pagaminti, šie golfai gali būti tinkami tiek kasdienai, tiek ypatingoms progoms. Vilnoniai ar kašmyriniai modeliai yra idealus pasirinkimas formaliems renginiams, o medvilniniai variantai puikiai tiks kasdienėms stilizacijoms. Juos galima derinti su švarku ir elegantiškomis kelnėmis arba su laisvalaikio džinsais, kuriant patogius kasdienius derinius.

Golfai trumpomis rankovėmis

Trumpomis rankovėmis pasižymintys golfai yra puikus pasirinkimas šiltesnėms dienoms. Nors žiemą jie nėra tokie populiarūs, pavasarį ir vasarą tampa stilingu ir praktišku drabužiu. Dėl trumpų rankovių jie išlaiko lengvumą, tačiau vis dar suteikia būdingą golfui siluetą. Puikiai dera su elegantiškais pieštuko formos sijonais ar paprastais džinsais, taip pat gali būti naudojami kaip pagrindinis sluoksnis po lengvais švarkais ar striukėmis.

Stilizacijos su golfu – kaip derinti šį drabužį?

Moteriški golfai yra universalus drabužis, tinkantis įvairiems įvaizdžiams – tiek kasdieniams, tiek ypatingoms progoms. Štai keli būdai, kaip įtraukti golfus į savo garderobą ir sukurti skirtingus derinius įvairioms progoms.

Kasdienė stilizacija su golfu

Kasdienis derinys su golfu yra puikus pasirinkimas patogiam ir stilingam įvaizdžiui. Priderinkite golfą prie tiesaus kirpimo džinsų, o visumą papildykite klasikiniais sportiniais bateliais. Vėsesnėmis dienomis verta apsivilkti bomberio tipo striukę arba klasikinę džinsinę švarką, o prireikus apsigaubti trikotažiniu šaliku. Tokia stilizacija puikiai tiks tiek pasivaikščiojimams, tiek kasdieniams reikalams tvarkyti.

Elegantiška stilizacija su golfu

Moteriški golfai, ypač pagaminti iš storesnio trikotažo ar vilnos, puikiai tinka elegantiškiems deriniams. Derinant golfą su ilgu sijonu ir klasikiniu paltu, sukuriamas nesenstantis, rafinuotas įvaizdis. Prie tokio derinio verta pridėti elegantiškus aukštakulnius aulinukus bei subtilius papuošalus – tai ideali stilizacija tiek verslo susitikimui, tiek vakariniam išėjimui.

Stilizacija vėsesnėms dienoms

Pereinamuoju laikotarpiu arba žiemą golfai puikiai tinka kaip sluoksniuotos aprangos dalis. Derinkite juos su storomis kelnėmis, pavyzdžiui, odinėmis, o viršutiniam sluoksniui puikiai tiks ilgas paltas arba kardiganas. Visumą papildykite įdomiu raštuotu šaliku arba pirštinėmis, kad suteiktumėte įvaizdžiui šiek tiek ekstravagancijos. Prie tokios stilizacijos puikiai derės auliniai batai arba aukšti ilgaauliai, suteikiantys elegantišką akcentą.

Sportinė stilizacija su golfu

Jei mėgstate sportišką stilių, rinkitės oversize golfą ir derinkite jį su tamprėmis arba sportinėmis kelnėmis. Toks derinys ne tik užtikrins maksimalų komfortą, bet ir atrodys stilingai. Norėdami suteikti įvaizdžiui modernumo, pasirinkite šviesius sportinius batelius ir papildykite derinį bomberio tipo striuke.

Vakarinė stilizacija su golfu

Golfai puikiai tinka ir vakariniams įvaizdžiams, ypač derinami su elegantiškais sijonais ar kelnėmis. Golfas kartu su klasikiniu trenču ir elegantiškais aukštakulniais sukuria tobulą derinį vakariniam išėjimui. Norint suteikti stilizacijai ypatingą akcentą, verta papildyti ją subtiliais papuošalais.

Moteriški golfai – universalus garderobo elementas

Moteriški golfai yra itin universalus drabužis, tinkantis įvairioms progoms. Jų įvairovė – nuo plonų modelių iki storų vilnonių golfų – leidžia juos derinti tiek su kasdieniais, tiek su elegantiškais aprangos elementais. Dėl to golfai ne tik suteikia komfortą, bet ir pabrėžia individualų stilių. Nesvarbu, ar ieškote derinio kasdienai, biurui ar ypatingai progai – golfai visada bus puikus pasirinkimas, suteikiantis pasitikėjimo savimi.

Prieš antrąsias kontrolines rungtynes pasiruošimo stovykloje Kipre FK „Kauno Žalgiris“ sulaukė papildymo. Komandos gretas papildė gynėjas iš Austrijos – Nosa Edokpoloras.

28-erių kairiojo krašto gynėjas turi dvigubą Austrijos bei Nigerijos pilietybę ir iki šiol didžiąją karjeros dalį rungtyniavo būtent Austrijoje.

Austrijoje futbolo pagrindų mokęsis žaidėjas kuriam laikui buvo išvykęs į Italiją, kur rungtyniavo „Palermo“ jaunimo sistemoje.

Vėliau grįžęs į Austriją keletą metų naujasis žalgirietis žaidė žemesnėse šalies lygose, o nuo 2020-ųjų vilkėjo „Altach“ marškinėlius stipriausioje Austrijos lygoje.

Daugiau nei 80 rungtynių su „Altach“ marškinėliais sužaidęs N.Edokpoloras pernai vėl nusprendė pasukti legionieriaus keliu ir prisijungė prie Tbilisio „Dinamo“ ekipos stipriausioje Sakartvelo lygoje.

Per keletą mėnesių 14 rungtynių su „Dinamo“ marškinėliais sužaidęs futbolininkas spėjo pasižymėti rezultatyviu perdavimu, o po sezono tapo laisvuoju agentu.

N. Edokpoloras jau atvyko į Limasolio miestą Kipre ir prisijungė prie „Kauno Žalgirio“ kolektyvo, o šiandien jau galės debiutuoti kontrolinėse rungtynėse su „Lyngby“ ekipa iš Danijos.

Tuo metu, kai prezidentas ieško papildomo finansavimo krašto gynybai, Seimas įsigijo tris naujus limuzino klasės automobilius „Audi A6“.

Tiesa, jie buvo ne nupirkti įprastu būdu, kaip daro daugelis gyventojų ar įmonių, bet tiesiog išnuomoti trims metams.

Už įkraunamų hibridinių (PHEV) automobilių nuomą Seimas sumokės net 80 proc. dabartinės automobilių kainos, tačiau nuosavybės teisės į juos neįgis.

Centrinės viešųjų pirkimų sistemos duomenimis, Seimo kanceliarija sutartį dėl automobilių nuomos su bendrove „BMS technologijos“ sudarė prieš tris savaites – sausio 17 d.

Ji sudaryta trims metams. Bendra sutarties vertė – daugiau kaip 117 tūkst. eurų.

Per tris metus Seimas už kiekvienos naujos „Audi“ nuomą sumokės po daugiau kaip 39,1 tūkst. eurų.

Pagal rinkos klasifikaciją, „Audi A6“ priskiriama E2 klasei, į kurią įeina prestižiniai dideli automobiliai (pvz., „BMW“ 5 serija, „Mercedes-Benz“ E klasė ir kt.).

Šiuo metu oficiali „Audi“ atstovybė Lietuvoje tokį patį modelį, kokį nuomos Seimas, pardavinėja po 48,6 tūkst.

Taigi Seimas už automobilių nuomą sumokės 80 proc. jų pirkimo kainos – skirtumas bus vos 10 tūkst. eurų.

Sprendžiant iš skelbimų, šiuo metu 3 metų senumo „Audi A6“ kainuoja virš 30 tūkst. eurų.

Taigi, po trejų metų nuomos Seimui, perpardavusi jam nuomotus automobilius bendrovė galėtų neblogai uždirbti.

Šiuo metu Seimui nuosavybės teise priklauso 25 automobiliai „BMW“ ir „Mercedes-Benz“, pagaminti nuo 2004 m. iki 2014 m.

Iki kovo 7-osios Vytauto Didžiojo universitete (VDU) priimami dokumentai pretendentų, siekiančių užimti šios aukštosios mokyklos rektoriaus pareigas. Viešas konkursas šioms pareigoms paskelbtas likus dviem mėnesiams iki dabartinio rektoriaus darbo kadencijos pabaigos.

Pagal VDU Tarybos 2025 m. sausio 15 d. nutarimu patvirtintą Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašą, kandidatuoti į rektoriaus pareigas negali asmuo, kuris yra Tarybos arba rinkimų komisijos narys (jei tokia sudaroma rektoriaus rinkimams) narys.

Taip pat kandidatuoti negali tas asmuo, kuris dvi kadencijas iš eilės iki vykdomų rinkimų ėjo VDU rektoriaus pareigas. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai asmuo rektoriumi buvo ne visą kadenciją (kurią nors iš dviejų), išskyrus laikiną rektoriaus pareigų ėjimą Statute nustatyta tvarka“.

Šiuo metu VDU vadovauja profesorius Juozas Augutis – matematikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (akademikas). Pirmą kartą šio universiteto rektoriumi jis buvo išrinktas 2015 metais, o 2020-aisiais – perrinktas antrai penkerių metų kadencijai.

Prof. J. Augutis pirmininkauja Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Mokslo komitetui, yra tarptautinės rizikos analizės ekspertų asociacijos SRA narys, NATO programos „Mokslas – taikai ir saugumui“ Lietuvos nominuotas ekspertas bei Lietuvos inovatyvios ekonomikos tarybos narys.

Už darbus ir pasiekimus prof. J. Augutis drauge su kolegomis yra pelnęs aukščiausią mokslininkų įvertinimą – Lietuvos nacionalinę mokslo premiją. Jam 2017-aisiais buvo suteiktas Nacionalinio kalnakasybos universiteto (Ukraina) Garbės daktaro vardas, o 2019 m. – Prancūzijos Akademinių palmių ordino riterio insignijos. VDU rektorius 2022-aisiais apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Tarp kitų jo apdovanojimų yra ir tokių, kuriuos įsteigė Kauno rajono bei Kauno miesto savivaldybės.

Vytauto Didžiojo universitetas informuoja, jog rektorių penkerių metų kadencijai universitete renka VDU Taryba, vadovaudamasi LR mokslo ir studijų įstatymu, VDU statutu bei VDU Tarybos patvirtinta rinkimų organizavimo tvarka. Konkurse dalyvauti gali nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys mokslo (meno) daktaro laipsnį, arba pripažinti menininkai, turintys pedagoginės, mokslinės ir vadybinės patirties, mokantys užsienio kalbą (anglų) ne žemesniu nei C1 lygiu. Rektoriaus atlyginimas yra 9250 eurų.

Rinkimuose dalyvauti norintis pretendentas privalo pateikti dokumentus, įrodančius suteiktą mokslo laipsnį arba menininko pripažinimą, pedagoginę bei vadybinę patirtį, savo gyvenimo aprašymą ir penkerių metų programos koncepciją einant rektoriaus pareigas. Taip pat reikia pateikti pretendento deklaraciją dėl nepriekaištingos reputacijos ir interesų konflikto atskleidimo bei kitus reikalingus ir papildomus dokumentus, kuriuos, pretendento nuomone, tikslinga pateikti konkursui rektoriaus pareigoms eiti.

Atviras Senato posėdis, skirtas pretendentų prisistatymui, numatomas kovo 19 arba 20 d., taip pat numatomas jų prisistatymui skirtas Tarybos posėdis kovo 21 d. Rektoriaus rinkimai įvyks kovo 27 dieną jiems skirto VDU Tarybos posėdžio metu.

Antradienį, vasario 4 dieną, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pasirašė naują potvarkį „Dėl Kauno miesto priedangų ir jų poreikio sąrašo patvirtinimo“. Naujai sudarytame sąraše iš viso galima rasti 321 priedangą.

Teisės akte pažymima, kad nuolatinių Kauno miesto savivaldybės gyventojų skaičius – 304 177 žmonės. Skaičiuojama, kad gyventojų skaičius, kuriam nustatytas priedangų poreikis – beveik 183 tūkst. žmonių.

Dokumente taip pat pažymima, kad pasirinktose priedangose teoriškai galėtų tilpti tik apie 40 proc. Kauno gyventojų.

Priedangos išsidėsčiusios įvairiuose Kauno mikrorajonuose. Pasitikrinti, kuri priedanga yra arčiausiai gyvenamosios ar darbo vietos galite lentelėje įvedus adresą:

Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje pažymima, kad kolektyvinės apsaugos statiniai yra skirti tik laikinam gyventojų prieglobsčiui saugantis nuo žalingo aplinkos poveikio bei evakuotų gyventojų apsaugai ekstremaliųjų situacijų ar karo metu.

Sąraše minimi statiniai įprastai naudojami įvairiems visuomenės poreikiams, o ekstremaliųjų situacijų metu juos galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros, sporto centrai.

„Kas vyksta Kaune“ primena, kad prieš metus Kauno mieste buvo įrengtos 202 priedangos. Tąkart skaičiuota, kad jose galėtų pasislėpti tik 21,5 proc. miesto gyventojų.

Kaip pasiruošti?

Svarbu žinoti, kad gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, maisto ir vandens atsargos gali būti ribotos ir jų tiekimas gali būti sutrikęs, todėl reikia turėti pasiruošus maisto atsargų bent 72 valandoms, kol bus pradėta teikti pagalba.

Namie, sausoje ir tamsioje vietoje rekomenduojami laikyti šie produktai: mėsos, daržovių kiti konservai, birios kruopos, aliejus, cukrus, prieskoniai, medus, arbata ir kt.

Būtina pasirūpinti ir vandens atsargomis – vienam asmeniui 72 valandoms – 12 litrų vandens.

Specialistai ragina turėti ir išvykimo krepšį – iš anksto paruoštu svarbiausius dokumentus, jų kopijas, vaistus ir kitus daiktus, kurių prireiks, jei tektų evakuotis.

Apie gresiantį pavojų būtumėte perspėti:

– sirenomis;

– trumpaisiais perspėjimo pranešimais į mobiliuosius telefonus. Pranešimai gaunami, kai korinio transliavimo funkcija yra aktyvuota;

– per Lietuvos radiją ar televiziją;

– per gelbėjimo tarnybų ir savivaldybių atstovus, kur sirenos nėra girdimos.

Daugiau informacijos apie pasiruošimą ekstremaliai situacijai čia.

Antradienį popiet kauniečiai pranešė apie eismo įvykį Ateities plente esančioje sankryžoje, dėl jo sutriko eismas judria gatve, susiformavo spūstis.

„Ateities pl. avarija už „Emsi“ netoli nusukimo į Taikos pr. 3 mašinos susidūrė“, – „Kas vyksta Kaune“ grupėje 15.39 val. informavo vaizdo įrašu iš įvykio vietos pasidalinęs vairuotojas.

Grupėje pasidalintas ir kitas įrašas, užfiksuotas vaizdo registratoriumi. Jame matyti ne tik susirinkusios tarnybų pajėgos, tačiau ir ant kelio sustatyti įspėjamieji kelio bokšteliai.

Kaip naujienų portalą „Kas vyksta Kaune“ informavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) budintis pareigūnas, pareigūnai „e-call“ automatinį pranešimą apie galimą eismo įvykį gavo 15.04 val.

Sureagavus ir nuvykus į įvykio vietą paaiškėjo, jog šioje sankryžoje susidūrė trys automobiliai – „Mercedes-Benz“, „Volvo“ ir „BMW“ markių.

Į įvykio vietą skubėjo ir ugniagesiai-gelbėtojai, vaizdo įraše užfiksuoti net du jų automobiliai. Tiesa, budinčio pareigūno teigimu, ugniagesių pagalbos neprireikė – į vietą jie atvyko gavę automatinį iškvietimą, nes buvo neaišku, yra sužeistųjų ar ne.

Pasak Kauno apskr. VPK budinčio pareigūno, tai paprastas eismo įvykis, kurio metu niekas nenukentėjo. Vairuotojai, pirminiais duomenimis, buvo blaivūs.

Šiuo metu nelaimės vietoje dar dirba policijos pareigūnų ekipažas – eismo įvykis yra registruojamas.

Naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ pasiteiravus, kokia šiuo metu eismo situacija minimoje vietoje, pareigūnas informavo, jog automobiliai dar nėra patraukti nuo kelio, tad eismas Ateities plentu vyksta kiek lėčiau, nei įprastai.

Vilniaus rajone nušautos moters sūnūs nusprendė skųsti teismo nuosprendį, kuriuo policininkas buvo išteisintas dėl nužudymo tarnybos metu.

„Bus apeliacija tikrai, tikrai skųsim, rašysim apeliacinį skundą. Jie (sūnūs – ELTA) tikrai nepatenkinti tuo, ką išgirdo. Išteisinamasis nuosprendis policininkui turi būti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, policininkas turi būti pripažintas kaltu. Mes norim teisingumo. Bausmę siūlo prokuroras, mes tik norim teisingumo“, – Eltai antradienį sakė nukentėjusiųjų, mamos per įvykį netekusių sūnų advokatas Dainius Dargevičius.

Jis sako, kad yra tam tikros teisės normos, nustatančios pareigūnų elgesį.

„Turėjo aptarti situaciją, išklausyti medikų, pasikalbėti su galima įtariamąja ir tada priimti strateginį sprendimą. Buvo pažeisti visi teisės aktai, reglamentuojantys jų veiklą. Dėl to kilo konfliktas, buvo išlaužtos durys. Moteris, kai kalbėjosi su jais, nesuprato, kad kalba su pareigūnais, nes jie keikėsi, daužė langus ir laužė duris. Byloje yra nustatyta, kad tada moteris pasiėmė telefoną ir paskambino 112. Ji pasakė, kad pas ją atvyko netikri pareigūnai ir paprašė iškviesti tikrus. Anksčiau pas ją yra vykę ir medikai, ir policininkai“, – Eltai sakė advokatas.

Jo teigimu, moteris buvo ne parklupusi, o nukritusi.

„Pareigūnas prispaudė gulinčią moterį, ji rankoje turėjo peilį. Jis turėjo 10-15 sekundžių ją sulaikyti, kol ji buvo purtoma tazeriu. Jie to nepadarė. Reikėjo tik peršokti moterį ir užlaužti rankas, čia buvo kelių sekundžių reikalas. Jų veiksmai vėl buvo netinkami. Buvo pradėta šaudyti: du šūviai į vieną ir kitą koją, tada šūvis į pilvą – į gyvybiškai svarbų organą. Tada dar du šūviai į kiekvieną ranką. Pareigūnas pataikė į plaštaką, kur buvo peilis ir nutraukė tos rankos du pirštus. Pirštai nukrito, nukrito ir peilis. Moteris nukrito. Teismas paskelbė, kad tinkamai panaudojo ginklą. Jeigu pareigūnas gali pataikyti į ranką, kodėl šūvis buvo į pilvą, bet ne į rankas?“, – stebisi advokatas.

Jis mano, kad į pilvą buvo šauta sąmoningai ir tyčia.

„Teisme policininkas sakė, kad paslydo ir dėl to pataikė į pilvą. Tačiau centrui pranešdamas, jog panaudojo ginklą, nurodė, kad du šūvius šovė į kojas, vieną į pilvą ir du į rankas. Jis sąmoningai šaudė, jis tada nepasakė, kad paslydo ar iššovė netyčia, jis tą pasakė ir medikams“, – sako D. Dargevičius. Jis mano, kad aukštesnės instancijos teismas turi tai įvertinti.

ELTA primena, kad Vilniaus apygardos teismas penktadienį paskelbė nutraukiantis moterį nušovusiam policininkui Dariui Šerpyčiui iškeltą bylą dėl žmogaus nužudymo tarnybos metu, nustačius, kad jis veikė būtinosios ginties ribose.

Pareigūnas taip pat išteisintas ir dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Kadangi nuosprendis yra skundžiamas, jis dar neįsiteisėjo. Šalys jį gali apskųsti per 20 dienų.

D. Šerpytį į teismą palydėjo didžiulis būrys policininkų, kurie, išgirdę teismo verdiktą, sveikino išteisintą kolegą.

Nukentėjusiųjų advokatas sako, kad tokiu būdu buvo daromas spaudimas teismui.

Prokuroras D. Šerpyčiui siūlė skirti 2 metų trukmės laisvės apribojimą ir tiek pat laiko uždrausti dirbti darbą, susijusį su disponavimu šaunamuoju ginklu. Jo įsitikinimu, D. Šerpytis, šaudydamas į moterį, peržengė būtinosios ginties ribas.

Prokuratūra mano, kad policijos pareigūnai savo elgesiu išprovokavo moters puolimą – atvykę pareigūnai psichikos sutrikimų turinčiai A. T. tinkamai neprisistatė, nepaaiškino atvykimo tikslo ir reikalavimo atidaryti namų duris pagrindo, savo veiksmais sukėlė konfliktinę situaciją bei nulėmė agresyvų žuvusiosios elgesį, pastarajai peiliu puolant namo kieme buvusius pareigūnus ir medikus. Taip pat įrodinėta, kad nebuvo neišvengiamo būtinumo nedelsiant sulaikyti asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad sprendimas laužti duris ir nedelsiant sulaikyti žuvusiąją buvo pagrįstas ir teisėtas.

Atvykusiems pareigūnams medikai nurodė informaciją apie tai, kad žuvusioji sirgo psichikos liga, dar būdama namuose, mojavo peiliu, grasindama nužudyti, vėliau kastuvu išdaužė greitosios pagalbos automobilio priekinio lango stiklą, kastuvu ir peiliu puolė medikus, vienam iš jų sudavė.

„Medikų padarytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad iki pasirodant pareigūnams, žuvusioji, būdama namuose, mojavo peiliu prisidėjusi jį sau prie kaklo, peilį nukreipdavo ir į krūtinę. Tokių aplinkybių kontekste pareigūnų sprendimą laužti duris ir nedelsiant sulaikyti moterį teismas įvertino kaip pagrįstą ir teisėtą vykdant tarnybines pareigas sulaikyti galimus nusikaltimus padariusį asmenį, kuris kėlė grėsmę ir savo sveikatai bei gyvybei, buvo užsirakinęs namuose ir neįleido atvykusių medikų bei pareigūnų“, – paskelbė Vilniaus apygardos teismas.

Byloje surinkti ir įvertinti įrodymai patvirtino, kad žuvusiosios agresiją ir puolimą nulėmė būtent ligos paūmėjimas, dėl kurio ji visiškai nesuvokė reikšmingų aplinkybių, o ne tokį jos elgesį išprovokavo pareigūnų veiksmai.

Jau buvo sužalojusi žmones

Vilniaus apygardos teismas nurodo, kad nuosprendį priėmė atsižvelgęs į apklaustų asmenų parodymus, gausius medicininius duomenis, taip pat praeityje moteriai taikytą priverčiamąją medicinos priemonę už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą, kurios metu buvo apgadintas ne tik svetimas turtas, bet ir smurtauta prieš kelis asmenis.

Teismas konstatavo, kad veiksmai užpuolant kitus asmenis esant prasidėjusiai psichozei nebuvo atsitiktiniai.

„Bylos duomenimis aiškiai nustatyta, kad agresyvus elgesys, agresijos, taip pat ir fizinės, nukreipimas į kitus asmenis ligos paūmėjimo metu buvo dėsningas žuvusiajai, toks jos elgesys kartodavosi periodiškai visiškai nepriklausomai nuo kitų asmenų veiksmų bei jų elgesio“, – rašoma teismo pranešime.

Pasak teismo, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad išlaužus namo duris, panaudojus tiek specialiąsias priemones, tiek ir kitus taktinius veiksmus, pareigūnams nepavyko sulaikyti moters ir atimti iš jos rankų peilį.

Nustatyta, kad žuvusiosios iš esmės neveikė „Tasser“ prietaisai, poveikio neturėjo ir ašarinės dujos. Byloje turimi vaizdo įrašai patvirtino, kad atskiri moters smūgiai peiliu praskriedavo visai šalia pareigūnų kūnų, vieną jų kliudė.

„Galiausiai, situacija susiklostė taip, kad kaltinamasis, jo kolegoms atsitraukus į skirtingus šonus, iš esmės liko vienas priešais žuvusiąją“, – pažymi teismas.

Teismui vertinant moters veiksmus kėsinimosi pavojingumo, realumo ir akivaizdumo kontekste, nekilo abejonių, kad jos elgesys buvo agresyvus ir pavojingas, nukreiptas į siekį sužaloti, o taip pat galimai ir nužudyti.

„Čia reikšmingi yra tiek žuvusiosios nuolat besikartoję agresyvūs grasinimai papjauti, tiek ir faktiškai atlikti veiksmai – apgadinant medikų tarnybinį automobilį,  sužalojant mediką ir vieną iš pareigūną. Vertinant aplinkybes, daugkartiniai kryptingi žuvusiosios smūgiai peiliu, taikantis juo į įvairias pareigūnų kūno vietas, rodė prasidėjusį puolimą bei akivaizdų siekį sukelti pavojingus mirtinus padarinius, kurių dėl tokio prasidėjusio žuvusiosios puolimo pavyko išvengti, pirmiausia, dėl pareigūnų reakcijos, staigiais judesiais atsitraukiant nuo žuvusiosios, kitu atveju – dėl panaudoto tarnybinio ginklo. Vertinant prasidėjusio puolimo pavojingumą reikšminga pažymėti tai, kad taikytasi didelių matmenų peiliu, kuriuo pataikius padarinių sunkumas būtų buvęs akivaizdžiai ženklus. Prasidėjusio puolimo pavojingumui, nenuspėjamumui reikšminga ir tai, kad pareigūnus puolė psichikos liga sergantis asmuo, kad nustatytos ligos paūmėjimas žymiai padidino žuvusiosios jėgą, kuri kartu pasitelkiant ir didelių matmenų peilį, kėlė realią grėsmę įvykio vietoje buvusių asmenų gyvybei“, – nuosprendyje rašo Vilniaus apygardos teismas.

Teismas pažymėjo, kad svarbu tai, jog žuvusiosios veiksmai leido kaltinamajam ne įsivaizduoti, o pagrįstai manyti, kad bėgdama kryptingai tiesiai į kaltinamąjį su atkištu peiliu rankoje, žuvusioji turėjo ketinimų jį sužaloti ar nužudyti.

„Asmuo, pagrįstai manantis, kad jam gresia tiesioginis pavojus, kas ir nustatyta šioje byloje, iš esmės gali gintis, o dažnai ir privalo pradėti gintis, nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmas smūgis, nes jau po pirmojo puolančio asmens smūgio besiginantysis galimybės gintis gali ir nebetekti. Nagrinėjamu atveju besiartinanti žuvusioji buvo aiškiai įspėta, kad bus panaudotas ginklas – tai niekaip nesustabdė veiksmų, ji nė akimirkai nesustodama toliau judėjo link kaltinamojo, rankose turėdama didelį peilį“, – rašoma teisėjos Julitos Dabulskytės-Raizgienės nuosprendyje.

Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendė, kad gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmieji du šūviai iš esmės nedavė jokio rezultato, žuvusioji vis tiek puolė kaltinamąjį, dėl ko šiam neliko kitos galimybės apsiginti, kaip tik atlikti papildomus šūvius.

Teismo vertinimu, tokioje situacijoje pareigūnui nebuvo nei pagrindo, nei laiko ir galimybių svarstyti apie švelnesnių priemonių, kurios prieš tai jau buvo naudotos, pakankamumą puolimui atremti.

„D. Šerpyčio gynyba, iššaunant penkis šūvius, atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą ir jis susidariusioje situacijoje būtinosios ginties ribų neperžengė. Teismas padarė išvadą, jog kaltinamasis asmenį nužudė, gindamasis nuo pradėto pavojingo ir tiesioginio kėsinimosi į jo sveikatą bei gyvybę, veikdamas būtinosios ginties ribose ir jų neviršijo“, – teigia teismas.

Tragedija įvyko 2023 metų gruodį Vilniaus rajone.

Tų metų gruodžio 12 dieną agresyvi, psichikos sutrikimų turėjusi 1972-aisiais gimusi moteris su kastuvu puolė ir aptalžė pas ją atvykusius medikus bei greitosios medicinos pagalbos automobilį, po to su peiliu puolė atvykusius policijos pareigūnus. Pareigūnai įvairiais būdais bandė ją raminti, malšinti, bet moteris su peiliu puolė juos. Į moterį pareigūnas paleido kelis šūvius.

Agresyvią moterį Vilniaus rajone nušovusiam policijos pareigūnui D. Šerpyčiui buvo pareikšti kaltinimai dėl jos nužudymo viršijus įgaliojimus ir piktnaudžiavimo tarnyba.

Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas pripažino, kad 2023 m. gruodį Vilniaus rajone mėginant sulaikyti agresyvią moterį, kuri vėliau buvo nušauta, pareigūnai galėjo padaryti taktinių klaidų. Visgi, A. Paulausko vertinimu, ne dėl šių klaidų žuvo žmogus.

„Sutinku, kad taktinių klaidų buvo ir taktinių klaidų pasitaiko turbūt beveik kiekvienoje situacijoje, kuomet reikia sulaikinėti agresyvius asmenis, nes policijos pareigūnai yra tik žmonės, jie nėra robotai. Veikdami aukšto streso situacijoje klaidas gali padaryti bet kas. Taip, tam tikras klaidas mes matėme, bet tos klaidos nenulėmė žmogaus žūties. Žinoma, mes iš tų klaidų mokomės ir stengiamės jų išvengti“, – dėstė A. Paulauskas.

Jis teigė, kad per metus policijai tenka dešimtis tūkstančių kartu sulaikyti agresyvius žmones. A. Paulausko manymu, tai rodo, kad agresija prieš policija auga.

Naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojas pranešė, jog šiąnakt Vilniuje leistis turėjęs lėktuvas neplanuotai nutūpė Kaune. Tuo tarpu šiuo skrydžiu skridę žmonės ne tik nesuprato, dėl ko priimtas toks sprendimas, tačiau dalijosi ir ne itin malonia situacija po netikėto nusileidimo.

Apie neplanuotą lėktuvo maršruto pakeitimą „Kas vyksta Kaune“ informavęs skaitytojas dalijosi, jog „LOT Polish Airlines“ lėktuvas, į Lietuvą skridęs iš Varšuvos, negalėjo nusileisti Vilniuje, tad apie 2 val. nakties leidosi Kaune.

„Sakė kad dėl oro sąlygų ir dėl GPS trikdžiai buvo“, – informacija dalijosi kaunietis.

„Kas skrendate 06.20 su „LOT“, skrydis perkeltas iš Vilniaus oro uosto į Kauną, lėktuvas dabar yra Kauno oro uoste“, – vienoje „Facebook“ keliautojų grupėje 3.53 val. nakties informacija dalijosi socialinių tinklų naudotojas.

Į šį įrašą komentaruose atsiliepė ir kitas žmogus, buvęs šiame skrydyje.

„Skridau tuo skrydžiu. Bandė du kart tūpti Vilniuje, po to į Kauną nuvarė. Paaiškino, kad negalėjo nusileist „dėl oro sąlygų ir GPS trikdžių“. – rašoma įraše.

Pasak skrydžio dalyvio, lėktuvas Kaune „marinavo“ apie valandą, iki kol keleiviai buvo išleisti. Tačiau problemos, pasak keliautojo, čia nesibaigė – dar apie valandą teko laukti bagažo. Jį, pasak situacija pasidalijusio žmogaus, keleiviai gavo tik apie 4 val. ryte, nors Vilniuje lėktuvas nusileisti turėjo 1 val. nakties.

„Ir dar pabaigai, per visą tą laiką nesugebėjo su „LOT“ Varšuvoj suderint ką su mumis daryt – spėju „LOT“ tiesiog miegojo tokiu laiku. Tai sakė arba turim 43 kambarius viešbuty, arba bandykit patys iki Vilniaus dasigaut, o vėliau patys iš „LOT“ bandyt susigrąžinti pinigus už transportą. Šitie paskutiniai žodžiai čia iš „LITCARGO“ darbuotojų, o ne iš pilotų“, – nemalonia situacija dalijosi keliautojas.

Savo ruožtu naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ apie lietuvių patirtus nemalonumus ir neplanuotą maršruto pakeitimą pasiteiravo skrydžių valdymo bendrovės „Oro navigacija“.

Šis portalui patvirtino, jog toks įvykis išties buvo fiksuotas – iš Varšuvos skridęs ir Vilniuje turėjęs leistis orlaivis galiausiai leidosi Kaune.

„Lėktuvui bandant leistis Vilniaus oro uoste, pranešimų apie GPS signalo trikdžius mes negavome. Tuo metu kiti lėktuvai Vilniuje sėkmingai leidosi ir kilo“ – naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė bendrovės atstovė Ingrida Daugirdė.

Jos teigimu, kitame oro uoste orlaivis tūpė piloto sprendimu, dėl operacinių priežasčių.

„Konkrečiai kokios priežastys lėmė tokį piloto sprendimą – mes informacijos, deja, neturime. Ją, matyt, galėtų pateikti oro vežėjas „LOT“, – dalijosi I. Daugirdė.

Pasiteiravus, dėl kokių priežasčių lėktuvo keleiviai kurį laiką nebuvo išleidžiami iš minimo lėktuvo, ji teigė šios informacijos, deja, neturinti, nes bendrovė užsiima tik skrydžių valdymu.

GPS trikdžių atvejų daugėja, tačiau jaudintis – nevertėtų

Primename, jog rašėme apie daugėjančių GPS ryšio trikdžių lėktuvuose atvejus – pasak „Oro navigacija“ vadovo Sauliaus Batavičiaus, lyginant 2024 m. ir 2025 m. sausio mėnesius, gaunamų pranešimų apie GPS ryšio trikdžius išaugo 10 kartų.

Tačiau, pasak S. Batavičiaus, skrydžiai vis tiek išlieka saugūs, nes antžeminės navigacijos įrenginių signalai yra stipresni ir negali būti paveikti trečiųjų šalių, o lėktuvams, susiduriantiems su GPS ryšio trikdžiais, padeda ir skrydžių vadovai.

„Palydovinis GPS signalas yra labai silpnas. Tam mes turime kitus įrenginius. Antžeminės navigacijos įrenginiai turi daug stipresnį signalą ir šis niekaip negali būti paveikiamas. Tai užtikrina skrydžių saugą. Turėjome tik keletą atvejų, kai turėjome nukreiptų ar nepasiekusių Vilnių lėktuvų, bet jie tik keli tarp tūkstančių“, – sausio 28-ąją LRT radijui sakė S. Batavičius.

„Skrydžių vadovams yra papildomos instrukcijos, kaip elgtis. Tokiu atveju jie papildomai padeda pilotams naviguoti, jei to prisireikia“, – aiškino jis.

Jis paminėjo, kad ir toliau spėjama, jog tokius sutrikimus gali lemti trečiųjų šalių veikla. Visgi, anot jo, tai turėtų parodyti šiuo metu vykdomi tyrimai dėl apgręžtų skrydžių.

„Kas vyksta Kaune“ primena, jog atvejų, kada lėktuvai, turėję leistis viename oro uoste, yra nukreipiami – pasitaiko. Sausio 24-iąją rašėme, apie netikėtai kryptį pakeitusį kitos bendrovės – „Wizz Air“ – lėktuvą, kuris kilo Londono Lutono oro uoste ir turėjo leistis Kaune, tačiau Lenkijos oro erdvėje buvo apgręžtas ir grįžo atgal į Londoną.

Tačiau kitaip nei šiuo atveju, lėktuvas tuomet buvo nukreiptas dėl techninio gedimo indikacijos, tai patvirtino tiek „Wizz Air“ skrydžių bendrovė, tiek Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovas T. Vasiliauskas.

Kauno „Žalgiris“ (12-13) antradienio vakarą namuose dvigubą Eurolygos savaitę pradėjo sėkmingai – įveikė Berlyno „ALBA“ (4-21). Kauniečiai svečius sutriuškino net 20 taškų persvara, rezultatu 73:53 (25:12; 12:10; 18:15; 18:16).

Kaip pranešė Žalgiris.lt, šį vakarą Eurolygos 25-ojo turo rungtynėse Kaune susirinkę sirgaliai ruošiantis mačui galės išvysti naują veidą – rungtynių išvakarėse kovoms Eurolygoje registruotas 18-metis gynėjas Dovydas Buika. Tiesa, su „Žalgirio“ marškinėliais krepšininkas jau spėjo debiutuoti praeitą sekmadienį vykusiomis „Betsafe-LKL“ rungtynėse prieš Vilniaus „Wolves Twinsbet“ komandą. Ar parketo D. Buika tuo metu praleido 11 minučių.

Susitikimą su Berlyno „ALBA“ kauniečiai sportininkai ir vėl pasitiks pilnoje namų arenoje – tai jau keturioliktas šio sezono mačas iš eilės, į kurį buvo iššluoti visi bilietai.

Į Kauną atvykstanti „ALBA“ ekipa praėjusią savaitę nutraukė dešimties pralaimėjimų iš eilės seriją, įveikdama Tel Avivo „Maccabi“ krepšininkus, o savaitgalį, rungtynėse prieš Miuncheno „Bayern“, nusileido tik po pratęsimo.

Tuo tarpu Kauno „Žalgiris“ vis dar išgyvena ne patį lengviausią periodą Eurolygoje – iš paskutiniųjų aštuonių mačų laimėjo vos kartą – sausio 15-ąją namų arenoje įveikė Bolonijos „Virtus“.

Turnyrinėje Eurolygos lentelėje Kauno „Žalgiris“ šiuo metu užima 13-ąją vietą, tuo tarpu „ALBA“ – 18.

Prieš pat rungtynių pradžią Kauno „Žalgiris“ socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, jog šio vakaro rungtynėse nedalyvaus traumą besigydantis Dovydas Giedraitis, jo vietą užims pirmą kartą Eurolygos mačui registruotas Dovydas Buika. Rungtynes šį vakarą praleis ir Brady Manekas.

Primename, jog šią savaitę „žalgiriečių“ bei jų sirgalių Kaune lauks dar dvejos rungtynės. Vasario 6 dieną, ketvirtadienį, Kauno „Žalgiris“ Eurolygoje kausis prieš Milano „EA7 Emporio Armani“, o sekmadienį, vasario 9 dieną, įnirtingą savaitę užbaigs susitikimu su Šiaulių ekipa.

Pasibaigus pirmajam kėliniui Kauno „Žalgiris“ pirmavo 13 taškų skirtumu. Rezultatas po pirmo kėlinio – 25:12.

Antrojo kėlinio pabaigoje „žalgiriečiai“ ir toliau laikėsi pirmi, net 15 taškų skirtumu, rezultatu 37-22.

Po ilgosios pertraukos grįžę kauniečiai ir toliau sėkmingai pirmauja. Rezultatas trečiojo kėlinio pabaigoje – 55:37.

Kauno „Akropolis“ 2024 m. fiksavo 14 proc. didesnius srautus ir 5 proc. išaugusias nuomininkų apyvartas lyginant su 2023-iaisiais. Prekybos centrą per metus aplankė beveik 12,5 mln. lankytojų. Paskutiniais dviem praėjusių metų mėnesiais lankytojų srautai augo 19 proc., praneša Kauno „Akropolis“.

„Nors jau 2023-ieji Kauno „Akropoliui“ buvo rekordiškai geri, pernai šią kartelę kilstelėjome dar aukščiau ir rezultatą vėl pagerinome. Tai padaryti leido tiek išgrynintas ir pasiteisinęs nuomininkų sąstatas, tiek lankytojų srautus generavę renginiai, tapę apsilankymo Kauno „Akropolyje“ patirties dalimi. Pritraukę daugiau žmonių, išlaikėme aukštą konversiją: 9 iš 10 į prekybos centrą užėjusių žmonių čia įsigijo prekių“, – pranešime žiniasklaidai sako prekybos centro valdytoja Brigita Kuodytė.

Didžiausias augimas fiksuotas kosmetikos, parfumerijos, grožio ir sveikatos sektoriaus apyvartose – 13 proc., buitinės technikos ir elektronikos prekių kategorija augo 9 proc. Mados sektorius, užimantis didžiąją dalį Kauno „Akropolio“ ploto, augo 8 proc. Tuo metu mados sektorius Lietuvoje, Valstybės duomenų agentūros lapkričio duomenimis, traukėsi apie 3 proc.

„Džiaugiamės prekybos centrui svarbiausio mados sektoriaus augimu – jis dar įspūdingesnis matant bendras tendencijas. Pasiektą augimą siejame su patraukliu, įvairioms amžiaus ir visuomenės grupėms aktualiu asortimentu, apimančiu viską nuo jaunimo iki premium mados ženklų. Taip pat stebime stiprią grožio ir sveikatingumo sektoriaus augimo tendenciją, akivaizdžiai atliepiančią visame pasaulyje stiprėjantį dėmesį ilgaamžiškumui“, – sako B. Kuodytė.

2024-aisiais Kauno „Akropolyje“ 4 proc. augo ir maitinimo sektorius, nacionaliniu mastu susiduriantis su iššūkiais.

„Rezultatai vertinami gerai, atsižvelgiant į šio sektoriaus problemas, su kuriomis susiduria restoranai. Apskritai, sektorius išgyvena sudėtingą laikotarpį, – sako vienas iš restorano „London Grill“ savininkų Andrius Lavrinavičius. – 2025 m. planuojame atidaryti dar vieną restoraną. Ilgai puoselėtą naują restorano koncepciją nusprendėme pirmiausia įgyvendinti pas mūsų ilgalaikius partnerius – Kauno „Akropolyje“.“

Tarp patraukliausių Baltijos šalyse

Pasak Rimanto Pervenecko, „Aprangos“ grupės generalinio direktoriaus, Kauno „Akropolyje“ veikia net 18 skirtingų grupės tinklo parduotuvių – daugiau nei bet kuriame kitame prekybos centre.

„Kauno „Akropolį“ priskiriame prie trijų patraukliausių prekybos centrų Baltijos šalyse. 2024 m. visų parduotuvių apyvarta buvo 11,8 proc. didesnė nei 2023 m. – rezultatai viršijo mūsų planus. Praėjusiais metais realizavome du įspūdingus projektus: tai naujos koncepcijos „City“ parduotuvės rekonstrukcija ir nauja „Calvin Klein“ franšizės parduotuvė. 2025 m. tikimės tolesnio prekių apyvartos augimo“, – sako R. Perveneckas. Šiais metais „Aprangos“ grupė prekybos centre atidarys beveik dvigubai didesnę naujausios koncepcijos, „Massimo Dutti“ parduotuvę, naują „Oysho“ sporto ir laisvalaikio parduotuvę.

2024-aisiais prekybos centras toliau plėtė mados ir grožio asortimentą: naujose didesnėse patalpose atsidarė vienintelė Lietuvoje ir viena didžiausių Europoje „Replay“ parduotuvė, naujoje vietoje įsikūrė „Wawa“, pirmoji Kaune „Calvin Klein“ mados namų parduotuvė, praplėsta naujausio koncepto „Audimas“ parduotuvė, antrosios parduotuvės duris atvėrė „Factory by Ribas“ deimantų namai. Įgyvendintas aukštosios parfumerijos „Crème de la Crème“ parduotuvės atnaujinimas ir plėtra.

„Kauno „Akropolis“ suderina didelio, šiuolaikinio centro patogumą su buvimu miesto centre – tai labai reta visos Europos mastu. Rezultatai rimti, todėl išplėtėme prekybos plotą, laikydamiesi tik šiam prekybos centrui sukurto dizaino, pagerbiančio unikalią Kauno centro prieškario architektūrą. Į parduotuvės praplėtimą investavome virš pusės milijono eurų, – sako Andrius Remiševskis, UAB „Alteus“, valdančios „Crème de la Crème Haute Parfumerie“, įkūrėjas. – Šiais metais įvedinėsime naujų prekių ženklų, taip pat inicijuosime labai įdomias rinkodaros iniciatyvas. Matome, kad Kauno „Akropolis“ labai aktyvus marketingo ir renginių srityje – tai džiugina.“

Transformuos pramogų pasiūlą

Kauno „Akropolyje“ šiais metais taip pat atsidarys Skandinavijos „Nord Baby“ prekės ženklo parduotuvė, taip pat planuojama transformuoti ketvirtąjį prekybos centro aukštą, stiprinant pramogų pasiūlą.

„Matydami augantį ir besikeičiantį susidomėjimą pramogų sektoriumi tiek iš lankytojų, tiek iš operatorių pusės, vykdome derybas dėl ketvirtojo aukšto pramogų zonos transformavimo. Tai – vienas ryškiausių fokusų 2025-iesiems, organiškai papildysiantis mūsų pramogų sektoriaus operatorius bei renginių ir meno iniciatyvas, kuriančias pridėtinę vertę tiek lankytojams, tiek prekybos centre įsikūrusiems prekės ženklams“, – sako B. Kuodytė.

2024-aisiais prekybos centras pristatė per 30 parodų, renginių ir kitų iniciatyvų. Tarp jų – tarptautinio meno instaliacija „Gaia“, sutraukusi didelius lankytojų srautus, „Vilnius City Opera“ paroda bei tokių žinomų Lietuvos menininkų kaip Algis Kriščiūnas, Lukas Svirplys darbų ekspozicijos. Didelio lankytojų susidomėjimo sulaukė ir „Kitokių pasikalbėjimų“ renginių serija, į prekybos centrą atvedusi tokiose erdvėse nestandartinį pokalbių šou formatą. Netikėtu reginiu lankytojams tapo vienintelio tokio Baltijos šalyse tikro akrobatinio lėktuvo „XtremeAir Sbach 342“ (XA42) ekspozicija.

Dėmesys tvarumui

2024-aisiais Kauno „Akropolis“ įgyvendino svarbias su tvarumu susijusias iniciatyvas, bene ryškiausia jų – prekybos centro prieigose atidarytas didžiausias Baltijos šalyse elektromobilių įkrovimo parkas. Kauno „Akropolis“ pernai taip pat tapo draugišku gyvūnams, ant prekybos centro stogo įrengti bičių aviliai, didinantys aplinkos biologinę įvairovę. Nuo 2025 metų Kauno „Akropolis“ daugiau kaip du trečdalius veiklai reikalingos energijos perka iš atsinaujinančių šaltinių.

2024 m. taip pat tęsti vidaus erdvių – tualetų remonto, eskalatorių atnaujinimo, vidaus inžinerinių sistemų, apšvietimo sistemų ir parkingo rekonstrukcijos darbai, kuriuos numatoma vykdyti ir 2025-aisiais, siekiant užtikrinti dar daugiau patogumo lankytojams. Savininko investicija į šiuos darbus siekia apie 9 mln. eurų. Atliekant visus pastato techninės priežiūros atnaujinimo ir statybinius darbus yra vadovaujamasi pastato CO2 neutralumo strategijos gairėmis.

Prekybos centras Kauno „Akropolis“ priklauso Vokietijos investiciniam fondui „Deka Immobilien GmbH“ ir yra valdomas bendrovės „Newsec“. Tarptautinė nekilnojamojo turto paslaugų įmonių grupė „Newsec“ buvo įkurta 1994 metais Švedijoje. Grupė vienija septynias rinkas Skandinavijos ir Baltijos šalyse, kuriose dirba beveik 2 700 darbuotojų.

„Newsec“ veiklos sritys – plataus spektro komercinio nekilnojamojo turto paslaugos, NT konsultacijos ir turto valdymas. Bendrovė tarpininkauja sudarant investicinius sandorius, taip pat nuomojant ir parduodant nekilnojamąjį turtą. „Newsec“ teikia rinkos analizės ir tyrimų paslaugas, taip pat yra licencijuota nekilnojamojo turto bei verslo vertinimo paslaugų teikėja.

Antradienio vakarą socialinius tinklus užplūdo pagalbos prašymas – prašoma padėti rasti Kaune dingusį nepilnametį vaikiną.

„Dėmesio!!! Šiandien, vasario 4 d. 15.10 val. Kaune, Savanorių – Taikos pr. sankryža dingo, nežinoma kryptimi, pėstute jaunuolis turintis sunkų autizmą, nekalbantis. 17 metų, 185 cm ūgio. Dėvi tamsiai mėlyną kepurę, tamsiai mėlyną striukę, šviesiai pilkas kelnes, mėlyni batai. Jaunuolis vardu Gediminas.“, – rašoma įraše socialiniame tinkle „Facebook“.

Pranešimu apie dingusį jaunuolį pasidalijo ir Kauno policija.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) pareigūnai vykdo Gedimino Š. (gim. 2008 m.) paiešką, kuris šiandien, vasario 4 d., apie 15.10 val. Kaune, Uosio g., pasišalino iš mokyklinio autobusiuko nuo ugdymo centro darbuotojų“, – praneša Kauno apskr. VPK.

Nepilnamečio požymiai: 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Dėvėjo mėlyną kepurę, vilkėjo mėlyną striukę ir pilkas kelnes, avėjo mėlynus batus.

Asmenis, žinančius nepilnamečio buvimo vietą, jį mačiusius ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, prašome kreiptis į pareigūnus skubios pagalbos telefonu 112.

Atnaujinta 21.47 val.

Kauno apskr. VPK pranešė, jog ieškotas vaikinas rastas gyvas ir sveikas. Pasidalinta informacija, jaunuolis policijos pareigūnų pastebėtas 21.30 val. einantis Raudondvario pl./Ežero g.

„Dėkojame visiems bei prašome išimti viešintą nepilnamečio atvaizdą. Policijos pareigūnai taip pat dėkoja į paiešką pasijungusiems Šaulių sąjungos bei Raudonojo kryžiaus atstovams“, – dėkojo Kauno apskr. VPK pareigūnai.